Lietuvos savivaldybių indeksas: Biržų rajonas kyla aukštyn

2017-10-26 | Kategorija: Krašto naujienos

Biržų rajono savivaldybė šiemet su Jonavos rajono ir Elektrėnų savivaldybėmis dalinasi 33-35 vietas 54-ių mažųjų savivaldybių indekse. Pernai pozicija buvo panaši – Biržai buvo 34-35 vietoje.

Savivaldybių indeksą Lietuvos laisvosios rinkos institutas šiemet sudarė jau septintą kartą. Sudaromi du indeksai – 6 didžiųjų pagal gyventojų tankį savivaldybių ir 54 mažųjų savivaldybių. Vertinamos gyventojams ir investuotojams svarbiausios sritys, kuriose sprendimus priima savivaldybės, taip pat savivaldybės valdymas.

Biržų rajono savivaldybė palyginus efektyviai valdo turimą turtą. Remiantis savivaldybės teiktais duomenimis, pernai 1000-iui gyventojų teko 61 kv. m nenaudojamo turto (mažųjų savivaldybių vidurkis gerokai didesnis – 266 kv. m). Mažiau nenaudojamo turto reiškia, kad mažiau mokesčių mokėtojų pinigų tenka išleisti jo išlaikymui.

Kita stiprioji pusė – finansai. Savivaldybė 93 proc. viešųjų pirkimų (pagal sumą) 2016 m. atliko viešai, t.y. juos skelbė – tai užtikrina didesnį skaidrumą. Be to, pernai savivaldybės administracijos išlaikymas nebuvo brangus (tam skirtų išlaidų dalis nuo patvirtinto biudžeto buvo mažesnė nei vidutiniškai mažosiose savivaldybėse, t.y. 6,3 proc. lyginant su 7,8 proc. vidurkiu). Tiesa, savivaldybės biudžeto skola šiek tiek viršijo vidutinę mažosiose savivaldybėse (39 proc. lyginant su 36 proc.).

Kaip ir 2016 m. indekse, neoptimizuotas mokyklų tinklas lėmė palyginus prastą švietimo srities įvertinimą. Vienam moksleiviui 2016 m. teko didesnis nei vidutinis mokyklų patalpų plotas (22,3 kv. m lyginant su 16,8 kv. m vidurkiu), dėl to mokyklų aplinkos išlaikymui teko skirti palyginus daug lėšų. Optimizavus mokyklas, sutaupytus pinigus galima skirti mokinių ugdymui.

Sveikintina, kad Biržuose pastebimai daugėja investicijų (ypatingai tiesioginių užsienio investicijų), tačiau jų vis dar mažiau nei vidutiniškai kitose savivaldybėse. Mažesni nei vidutiniai buvo ir kiti ekonominio aktyvumo rodikliai: santykinai mažiau nei vidutiniškai kitose savivaldybėse veikė ūkio subjektų, mažiau gyventojų įsigijo ar prasitęsė verslo liudijimus, išduota mažiau statybos leidimų (vertinant 1000 gyventojų).

„Savivaldybė turi priemonių aktyvinti ekonomikai. Viena jų, palanki mokestinė aplinka. Biržuose buvo vienas didžiausių pagrindinių nekilnojamojo turto mokesčio tarifų (0,9 proc. lyginant su 0,7 proc. mažųjų savivaldybių vidurkiu 2016 m.), taip pat didžiausi žemės mokesčiai. Aktyvi ekonomika svarbi žmonių gerovei. Tai pagelbėtų siekiant sustabdyti emigraciją. Biržai, kaip ir daugelis regionų, tuštėja. Pernai iš čia į užsienį ar kitas savivaldybes išvyko 1,9 proc. gyventojų, kuomet mažųjų savivaldybių vidurkis buvo 1,4 proc. gyventojų sumažėjimas”, –  pastebi Lietuvos savivaldybių indekso tyrimo vadovė Aistė Čepukaitė.

Bendras reitingas: didėja ekonominis atotrūkis

 6 didžiųjų savivaldybių reitinge geriausiai besitvarkančiostitulas trečius metus iš eilės atitenka sostinei, toliau rikiuojasi Klaipėda, trečioje vietoje – Kaunas. Mažųjų savivaldybių lyderė  – Klaipėdos rajono savivaldybė, nuo jos nedaug atsilieka Kauno rajonas, Palanga. Lietuvos laisvosios rinkos instituto kasmet skelbiamas savivaldybių indeksas rodo, kad ekonominė atskirtis tarp regionų gilėja.

Geriausios indekso savivaldybės išsiskiria tuo, kad čia verslas yra aktyvus, sukuriama daugiau ir geriau apmokamų darbo vietų, mažiau žmonių gyvena iš pašalpų, mažesnė emigracija.

Vertinant bendrai – svarbiausi žmonių gerbūviui rodikliai pernai gerėjo ir didžiosiose, ir mažosiose savivaldybėse. 9 proc. didėjo vidutinis atlyginimas, 8 proc. sumažėjo bedarbių, 20 proc. mažiau žmonių reikėjo socialinių pašalpų. Augo ekonominis aktyvumas. Veikiančių ūkio subjektų padaugėjo 7 proc., išduotų verslo liudijimų – 8 proc.

Savivaldybėse mažėjo įsiskolinimai, tačiau dalyje savivaldybių tai išlieka aktuali problema. Biudžeto skolos svyravo nuo 5 proc. (Radviliškio raj. sav.) iki 101 proc. (Vilniaus m. sav.) pajamų.

Gyventojų mažėjo daugumoje – 54 iš 60 – savivaldybių. Iš trečdalio savivaldybių per metus išvyko daugiau kaip 2 procentai žmonių, daugiausiai – iš Pagėgių, Visagino, Šilutės, Pasvalio, Pakruojo, Mažeikių, Vilkaviškio rajonų savivaldybių.

„Deja, pastebime nerimą keliančią tendenciją. Pagal tai, kiek pritraukia investicijų, pagal veikiančių ūkio subjektų skaičių, verslo aktyvumą, sunkiausiai besiverčiančios savivaldybės nuo pirmaujančiųjų atsilieka vis labiau. Kitaip sakant, skirtumas tarp vietovių, kur ekonominis gyvenimas verda, ir tarp vietovių, kur ekonomika merdėja, darosi vis didesnis. Tai yra viena pajamų nelygybės priežasčių. Turime rajonų, kur sukauptos užsienio investicijos yra 1 euras žmogui. Apie kokius aukštos pridėtinės vertės produktus ar brangiai apmokamas darbo vietas tuomet galima kalbėti?”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Septintą kartą sudaromas indeksas rodo, kad didėjantis atotrūkis yra ilgalaikio neveikimo pasekmė.

„Daug kalbama apie dvi Lietuvas, tačiau rodikliai rodo, kad skirtumai yra ne tik tarp didžiųjų ir mažųjų, bet ir tarp kaimyninių, panašaus dydžio savivaldybių. Didmiesčio statusas negarantuoja sėkmės, ir atvirkščiai – mažas gyventojų skaičius nereiškia pasmerkimo stagnacijai. Todėl savivaldybių politikai ir administracijų vadovai turi imtis iniciatyvos, nekasdienių ir drąsių sprendimų siekiant pritraukti ir išlaikyti privačias investicijas, kuriančius ir dirbančius gyventojus”, – sako Ž. Šilėnas.   

 

Trumpai:

 

6 didžiųjų pagal tankį savivaldybių indeksas: 1. Vilniaus m., 2. Klaipėdos m., 3. Kauno m., 4. Šiaulių m., 5. Panevėžio m.

54 mažųjų pagal tankį savivaldybių geriausiųjų penketukas: 1. Klaipėdos r., 2. Kauno r., 3. Palanga, 4. Druskininkai, 5. Mažeikių r.

 

Savivaldybių indeksą ir daugiau apie Biržus rasite čia

Lietuvos savivaldybių indekse gerai vertinamos tos savivaldybės, kurios:

 

  •         taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal savo pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas;
  •         savo veikla neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų;
  •         mažina mokesčių naštą, užtikrina palankias sąlygas verslui;
  •         efektyviai valdo turimą turtą ir parduoda tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti;
  •         atsisako nebūtinų, nepirminių savo funkcijų;
  •         savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių;
  •         mažina administracinę ir biurokratinę naštą.

 

Apie Lietuvos laisvosios rinkos institutą:

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) yra privati, pelno nesiekianti, nepolitinė organizacija, įsteigta 1990 metais. Instituto misija – įtvirtinti individo laisvės ir atsakomybės, laisvosios rinkos bei ribotos valdžios idėjas. LLRI atlieka tyrimus reikšmingais ekonomikos ir jos politikos klausimais, rengia įstatymų ir jų projektų ekspertizes, užsiima švietėjiška veikla.

4 komentarų to “Lietuvos savivaldybių indeksas: Biržų rajonas kyla aukštyn”

  1. Abelis parašė:

    Nesuprantu kieno akyse pakilo,tik pataikūnu.

  2. V.v. parašė:

    Nesupratau, per kurią vietą Biržai pakilo

  3. Aldona parašė:

    Straipsnyje pasigedau informacijos apie viešąjį transportą. Rašoma, kad tai blogiausiai įvertinta savivaldybės veiklos sritis. Meras turėtų pareikalauti atsakomybės iš Jonušio ir Muko bei skirti nuobaudas už tokį rezultatą.

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.