Šventės dieną darbinės nuotaikos

2017-10-13 | Kategorija: Tema

Spalio 10-ąją minėjome Vietos savivaldos dieną. Vietos savivaldos įstatyme teigiama, kad vietos savivalda – tai valstybės teritorijos administracinio vieneto – savivaldybės – teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus per administracinio vieneto nuolatinių gyventojų tiesiogiai išrinktų atstovų savivaldybės tarybą bei jos sudarytas vykdomąsias institucijas. „Biržiečių žodis“ savo pašnekovų klausė, kokios mintys aplankė Vietos savivaldos dieną.

Renas ČYGAS, Papilio seniūnijos seniūnas:

Mes nešvenčiame. Dirbame. Dilių, Satkūnų, Kraštų kapinaitėse šiandien pjauname medžius.

Kasdien vis laukiame šviesesnės ateities. Bet į seniūniją žmonės su džiugiomis žiniomis neateina. Vis su savo bėdom. Mes ir kuliamės tarp tų bėdų. Tos bėdos kartais jau varo į depresiją. Didžiausia bėda – seniūnija smarkiai traukiasi. Gyventojų mažėja. Palyginimui: 2011 metais, kai pradėjau dirbti seniūnu, seniūnijoje gyveno 2200 žmonių. 2017 metais liko 1872 gyventojai. Gyventojai nori asfaltuotų kelių, kanalizacijos, tačiau valdžia nenori dėl mūsų rizikuoti – sukiš milijonus po žeme, o po kiek laiko nebeliks vartotojų.

Džiaugsmas – pagaliau seniūnijoms baigėsi juodas taupymo vajus. Mes, seniūnai, buvome verčiami vis kurti, kaip taupysime, taupysime, taupysime. Dabar mūsų nebeklausinėja, kaip taupysime, bet priešingai, pasiūlo ką nors naudingo. Pavyzdžiui, šiais metais Satkūnų gyvenvietėje įrengėme apšvietimo tinklus. Satkūnai nušvis. Šviesos pageidauja ir mažesnės gyvenvietės – Eiskudžiai, Gajūnai. Bet jiems nežadu.

Spręsti įvairius seniūnijos klausimus padeda ir visuomenininkai: seniūnaičiai, kaimo bendruomenių pirmininkai. Seniūnaičiai rikiuoja aplinkos tvarkymo darbus ir „gano“ atidirbinėtojus. Jie, įtraukti į įvairias komisijas, atstovauja vietos žmonių interesams, dalyvauja posėdžiuose. Kaimo bendruomenių pirmininkai buria žmones, rūpinasi kaimo kultūriniu gyvenimu, organizuoja šventes, rašo projektus. Ir seniūnaičius, ir kaimo bendruomenių pirmininkus mes kaip reikiant pavaikome visuomenės labui. Jie gaišta brangų laiką, pokalbiams telefonu eikvoja savo sąskaitas. Ir kuro padegina. Būtų gerai, kad išlaidos jiems būtų kompensuojamos. Anksčiau buvo kalbėta apie atlygį, tačiau ir vėl Seimas nutilo. Niekas nenori būti nei seniūnaičiais, nei kaimo bendruomenių pirmininkais. Sutinka tik altruistai. Sunkų vežimą reikia tempti. Ir dar dykai.

Sigutis ŠTRĖMAS, rajono Savivaldybės Tarybos narys:

Į Tarybos narius, kaip tikriausiai dažną iš mūsų, atvedė noras kažką keisti vardan savo krašto ateities, gerovės. Pagrindinis mano tikslas ir pažadas rinkėjams buvo, kad išasfaltuos kelią per Astravą. Kelias išasfaltuotas. Tai laikau didžiausiu laimėjimu. Ne savo, bet mero V. Valkiūno, visos mūsų komandos nuopelnu. Nes vienas, be komandos – bejėgis.

Liūdina nesusikalbėjimai valdžioje. Kiekvienas savo keliu traukia, vienas su kitu nederina, išsišoka. Taryboje jaučiuosi kaip briedis pelkėje. Dar tik pirmoji kadencija, sudėtinga visą sistemą perprasti. Reikėtų kokių penkių kadencijų. Tačiau didelio noro antrai kadencijai jau nebeturiu.

Džiugina, kad mes, biržiečiai, gyvename gražiau, šviesiau. Planų neišduosiu. Pasakysiu garsiai ir liks neįgyvendinta. Juk ne visuomet lemta gerai iniciatyvai išsiskleisti. Labai jau stengiamasi laikytis įstatymo raidės. Įstatymas kartais aukščiau žmogiškumo, padorumo. Jeigu tik kas nors prieš plauką, ne paraidžiui, būsi skaudžiai nuskalpuotas. Tokios patirties jau turiu.

Vida JASINEVIČIENĖ, rajono Kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė:

Bendruomeninis judėjimas Lietuvoje kenčia nuo organizacijų gausos ir trinties. Iš pradžių kaimo bendruomenės priklausė vienintelei organizacijai – Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungai. Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga buvo Žemės ūkio rūmų narė. Bet po kiek laiko, (ar tik ne ambicijos bus kaltos?) rajonų kaimo bendruomenės su savo pirmininke Guoda Burokiene panoro nutraukti narystę Žemės ūkio rūmuose. Biržų rajono kaimo bendruomenių sąjunga pasiliko.

Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos nariai 2014 m. pavasarį sukvietė pirmąjį Lietuvos kaimo parlamentą. Netrukus atsirado nauja organizacija – Lietuvos vietos bendruomeninių organizacijų sąjunga (pirmininkė Reda Kneizevičienė). Šios organizacijos narėmis tampa ir iš Žemės ūkio rūmų pasitraukusios kaimo bendruomenės. Tarp organizacijos narių – ir Vilniaus, Kauno miesto bendruomenės. Miesto ir kaimo bendruomenių problemos skiriasi. Miestiečiai, pasinaudodami kaimo bendruomenių skaičiumi (Lietuvoje yra 1200 kaimo bendruomenių), pradeda spręsti savas, tik miestiečių, problemas. Mūsų kolegos supranta: su miestiečiais jiems ne pakeliui. Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga jau nori išstoti iš šios organizacijos. Permainos ir valdžioje. Buvusi Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Guoda Burokienė išrinkta Seimo nare, pirmininke išrinkta Jolanta Marija Malinauskaitė. Organizacijos visuotiniame susirinkime buvo priimtas sprendimas nenutraukti narystės Lietuvos vietos bendruomeninių organizacijų sąjungoje. Šiemet Taujėnuose vyko trečioji Lietuvos kaimo parlamento sesija, kurioje dalyvavo ir miesto, ir kaimo bendruomenės.

Biržų rajono kaimo bendruomenių sąjunga po senovei vienintelė liko Žemės ūkio rūmų nare. Mes įsitikinę, kad kaimo bendruomenėms tai naudinga. Priklausome ir Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungai.

Lietuvos kaime, manyčiau, aktualiausia yra priešpensinio amžiaus žmonių ir jaunimo užimtumas. Ir vieni, ir kiti – be darbo. Jaunimas emigruoja. Vyresnio amžiaus žmonėms užsienyje dėl kalbos barjero sunku susirasti darbą. O kas gauna pašalpas, įprato prie mažų pajamų ir nebeieško darbo.

Sandra BIELIAUSKIENĖ, Vabalninko seniūnijos Meilūnų seniūnaitijos seniūnaitė:

Norėčiau, kad gerumas valdytų pasaulį. Kad žmonės būtų nuoširdūs ir išmoktų džiaugtis kitų sėkme, rodytų gražų pavyzdį vaikams, ugdytų gerumą, pakantumą, meilę šeimose. Kad rūpintųsi vieni kitais, kad nenutoltų nuo artimų žmonių. Kad būtume draugiški, mažiau vartotume alkoholio, nes tai prišaukia tik nelaimes. Kad rodytume gerą pavyzdį vieni kitiems, nešiukšlintume ne tik savo kieme, bet ir kaimo viešosiose erdvėse, atsakingai rūšiuotume buitines atliekas. Noriu visus pakviesti; kurkime kartu švarią, saugią aplinką, kuri daro didžiulę įtaką mūsų pačių sveikatai. Norėčiau, kad žmonės atsakingai elgtųsi su savo augintiniais. Prieš įsigydami šuniuką ar kačiuką pagalvotų, kad jie gyvens ne vienus, o 10, 15 metų. ir kad reikės skirti dalį pinigų gyvūno priežiūrai. Norėčiau, kad žmonės atsakingai žiūrėtų į gyvūnų sterilizaciją, nes Lietuvoje pilnos prieglaudos beglobių gyvūnų. Su visomis šiomis problemomis man tenka susidurti kiekvieną dieną.

 

Pašnekovus kalbino Regina VAIČEKONIENĖ
„Biržiečių žodis“

Vienas komentaras to “Šventės dieną darbinės nuotaikos”

  1. Varguolis parašė:

    Kas nori būti valdžioje, tegu susimoka mėnesinį mokestį, proporcingai lygų jo atlyginimui. Kodėl tokio LT Seimas įstatymo nedrįsta priimti. Tikriausiai todėl, kad tada ir jie algų negautų, tada pensijas pakeltų ne nuo bazės ar stažo, bet proporcingai sumokėtiems Sodrai mokesčiams. Sviestas pabrango 30 procentų, o man pensija pakilo, tik 2 procentais, juk ne visi turi ilgametį stažą,- nugriaudami kolūkius, nusinešė ir stažo metų metus. Išvada: ponams šventė kasdien, kodėl vargšų gyvenimas taip retai aprašomas?

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.