Istorinis detektyvas: kapo beieškant

2017-10-06 | Kategorija: Tema

Viena iš versijų buvo ta, jog generolas M. Katchė palaidotas savo žmonos Jansonaitės šeimos kapavietėje. Editos Mikelionienės nuotr.

Nebežinia, kiek dešimtmečių sprendžiamas detektyvas, kur palaidotas generolas Maksimas Katchė. Iki šios savaitės pradžios buvo keliamos trys versijos: Biržų evangelikų reformatų kapinėse savo žmonos Bertos Jansonaitės šeimos kapavietėje, priešais kapavietę arba kairėje pusėje už Jansonų kapavietės. Šios versijos gali žlugti, nes į „Biržiečių žodžio“ redakciją užsukusi biržietė Virginija Navickaitė pateikė ketvirtąją versiją: moteris įsitikinusi, jog generolas Maksimas Katchė palaidotas evangelikų reformatų kapinių vakariniame kampe.

Apie generolą M. Katchę trumpai

Galbūt ne kiekvienas žino, kuo nusipelnęs Biržuose palaidotas generolas M. Katchė. Jis gimė 1879 m. lapkričio 5 d. Joniškyje. 1897 m. baigė Vladimiro karo mokyklą Petrapilyje. Jam buvo suteiktas leitenanto laipsnis. M. Katchė dalyvavo Rusijos-Japonijos kare, Pirmojo pasaulinio karo metu kovojo su vokiečiais Lietuvoje, Lenkijoje, Gudijoje, buvo pulko vadas. Už nuopelnus kovose buvo apdovanotas Georgijaus kryžiumi. 1918 m. grįžo į Lietuvą ir 1919 m. balandžio 6 d. įstojo į Lietuvos kariuomenę. Dideli jo nuopelnai kovose už Lietuvos laisvę. Jo parengti operatyviniai planai padėjo užimti Panevėžį ir daugelį kitų Lietuvos miestų. 1919 m. buvo Panevėžio atskiro bataliono (vėliau ketvirtojo pulko) instruktorius, brigados vadas, Antrosios divizijos vadas.

1920 m. Suvalkų derybose buvo lietuvių delegacijos pirmininkas, o 1921 m. paskirtas Generalinio štabo viršininku. Tais pačiais metais surengė aukštųjų karininkų kursus ir buvo jų pirmasis viršininkas. Po metų dėl silpnos sveikatos išėjo į pensiją. M. Katchė buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 ir 4 laipsnio ordinais bei daugeliu kitų apdovanojimų.

Po kariuomenės jis apsigyveno Biržuose, buvo vedęs garsios Biržuose Jansonų šeimos dukrą Bertą Jansonaitę. Mirė Biržuose 1933 m. birželio 10 d.

Tai tik keli faktai iš įžymiojo generolo biografijos.

Iškilmingos generolo laidotuvės

Šaltiniuose minimos ir ypač iškilmingos generolo laidotuvės. To meto nekrologe leidinyje „Karys“ rašoma, jog velionį į kapus lydėjo “ I pėstininkų divizijos vadas gen. leit. Tomašauskas, vyriausiojo štabo ir 4 pėst. pulko karininkų delegacijos, 8 pėst. pulko batalionas ir karo aviacijos lėktuvai“. Tame pačiame nekrologe cituojamas leidinys „Mūsų kraštas“, kuriame rašoma: „Nors jo tėvai buvo ir ne lietuvių tautybės, tačiau gen. Katche buvo ir pasiliks tikru lietuviu ne tik savo darbais, bet ir siela. Juk prieš pat mirtį jis pasakė: „Mano laidotuvės turi būti atliktos tikromis, lietuviškomis apeigomis“.

„Biržų žiniose“ (birželio 25 d., Nr. 26) apie M. Katchės laidotuves rašoma taip: „Birželio mėnesio 14 dieną atsargos generolo Katche kūnas buvo padėtas Evangelikų liuteronų bažnyčioje. 12 val. jau buvo atskridusi lėktuvų eskadrilė apsižvalgyti. Geležinkeliu atvažiavo visas batalionas kariuomenės. Po pietų automobiliais atvyko aukštų karininkų dalyvauti laidotuvėse. Apie 15 val. jau pradėjo žmonės rinktis prie bažnyčios. Prieš bažnyčią išsirikiavo karių batalionas ir kariškas orkestras. Bažnyčion suėjo velionio giminės, artimieji ir kariuomenės atstovai. Gedulingas pamaldas laikė kun. Šernas. 17 val. išnešė grabą iš bažnyčios ir prasidėjo gedulinga, orkestro garsų lydima eisena kapų link. Žmonių buvo tiek prisirinkę, kad užsikimšusi buvo visa Vytauto gatvė. Laidotuvių metu virš miesto skraidė eskadrilė lėktuvų… Paskutinio gedulingo maršo ir giesmės metu supiltas naujas aukštas kapas buvo apdėtas dideliais ir gražiais vainikais“.

Detektyvas: kur generolo kapas?

Šiame šaltinyje neminima, kad generolas buvo palaidotas Jansonų kapavietėje.

Egmontas Jansonas savo prisiminimuose rašo, jog „po dviem Jansonų antkapiais – generolo N. Katchės ir jo dukters palaikai. Antkapiai dėti jau 1940-aisiais, atėjus bolševikams, tad kalti generolo pavardę buvo rizikinga – jis su jais kovojo 1918-aisiais“.

Kosto Grundelės versijoje rašoma, jog jam generolo kapavietę parodęs vargonininkas Jonas Sprindys – prie Jansonų kapavietės tvoros, pietinėje pusėje. Ten buvo trys kapai, o ant viduriniojo buvo uždėtas rusvo akmens paminkliukas su užrašu „Gen. Maksimas Katche“ ir jo gimimo bei mirties datos. K. Grundelė rašo, jog prieš atgaunant nepriklausomybę, paminklas buvo dingęs.

Smetoninių laikų nuotraukoje už Jansonų kapavietės, kairėje pusėje, matyti baltas paminkliukas, primenantis Gediminaičių stulpus. Spėliojama, jog generolo kapas galėjo būti ten.

 Biržietės Virginijos Navickaitės versija

Tačiau visas šias prielaidas neigia biržietė Virginija Navickaitė.

Moteris pasakojo, kad jos mama Emilija tarnavo Katchių namuose tarnaite, močiutė buvo skalbėja Jansonų namuose, o dėdė dirbo Jansonų malūne. Mama nuolat minėjo, kokie geri ponai buvo Katchės ir Jansonai. „Mano mama Emilija buvo labai graži. Generolas Katchė juokaudavo, kad mama nekreiptų dėmesio, kai ją kalbina į svečius atvykę karininkai“.

Biržietė Virginija Navickaitė tikra, jog generolas Maksimas Katchė palaidotas vakariniame Evangelikų reformatų kapinių kampe. Editos Mikelionienės nuotr.

Kai generolas M. Katchė mirė, buvusi jo tarnaitė dažnai lankė pono kapą. Kartu vesdavosi ir savo dukrą Virginiją: „Uždegdavome ant generolo kapo žvakutę, padėdavome gėlių. Lankydavome kapą dažniausiai vasarą, taip pat per Vėlines. Tačiau kartą, pokariu, kažkoks žmogus mūsų su mama paklausė, ko mes čia vaikštome, ką lankome. Išsigandome ir daugiau kurį laiką prie kapo nėjome“. Tačiau vėliau Emilija Navickienė su dukra vėl ateidavo prie generolo kapo. Deja, jis buvo beveik sunykęs, išryškėjo tik kontūrai.

V.Navickaitė pasakojo, jog prieš dešimtmetį spaudoje pasirodžius versijoms apie generolo M. Katchės kapavietę, norėjo papasakoti, kur iš tiesų palaidotas generolas M. Katchė. Kreipėsi į informaciją pateikusio laikraščio darbuotoją, tačiau ji tik paklausė, ar moteris nežino kokių pikantiškų momentų iš mamos prisiminimų apie generolą, o kitkuo nesusidomėjo. „Tuomet dar gyva buvo mano mama, kuri pati galėjo papasakoti prisiminimus“, – sakė ponia Virginija.

Moteris pasakojo, jog kapavietę, kur palaidotas generolas M. Katchė, gerai žinojo ir jos dėdė Petras Tamošiūnas. Deja, prieš dvejus metus, sulaukęs 101 metų, jis mirė. Kapavietę žinojo ir moters tėtis Aleksas, kuris per generolo laidotuves vadeliojo žirgą.

 Parodė palaidojimo vietą

Papasakoti savo versijos ponia Virginija užsuko į „Biržiečių žodžio“ redakciją. Atsinešė šūsnį senų nuotraukų, tarp kurių – vaizdas iš generolo laidotuvių, jos šeimos nuotraukos, senųjų Biržų vaizdai ir t. t. V. Navickaitė kapinėse tiksliai rodė vietą, kur palaidotas generolas M. Katchė: „Anksčiau čia buvo palinkęs žilvitis, dabar likęs tik kelmas. Generolo kapas – pats kampinis. Šalia esančius du kapus dar kažkas puošdavo gėlėmis, o generolo – ne. Jo kampas buvo nuvažinėtas dviračių, numindytas. Mes su mama dar ateidavome, uždegdavome žvakutę. Palaikų ekshumacija įrodytų, jog čia palaidotas generolas. Juk vis tiek būtų rasta uniformos saga ar kiti išskirtiniai ženklai“, – kalbėjo V. Navickaitė.

V.Navickaitės versija sudomino ir nustebino Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistą paminklosaugininką D. Mikelionį. Juk kariuomenės generolai, atvykstantys pagerbti M. Katchės atminimo, gėles dėdavo Jansonų kapavietėje. Ant kapavietės tvorelės ir dabar plevėsuoja juostelės, skirtos įžymiajam generolui. V. Navickaitė įsitikinusi: pagarbos ženklai dedami ne toje vietoje. Šia istorija susidomėjo ir „Sėlos“ muziejaus muziejininkė Snieguolė Kubiliūtė. Jei versija pasitvirtintų, būtų tikra istorinė bomba.

Moteris parodė ir namą Kęstučio gatvėje, kur gyveno generolo Katchės šeima.

Deja, kapo likęs tik vos matomas žole apžėlęs kauburėlis. Jei generolas iš tiesų palaidotas šioje vietoje, būtų puiki proga Lietuvos šimtmečio jubiliejiniais metais pagerbti jo atminimą pažymint kapą paminklu ar kitu atminimo ženklu.

Edita MIKELIONIENĖ

“Biržiečių žodis”

Tags: ,

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.