Šukionyse atgimsta Alutinio tradicijos

2017-10-03 | Kategorija: Kelionės ir pramogos

Ąsočių ekspozicija iš kaimo muziejaus fondų. Žygimanto Bieliako nuotr.

Nuo seno Šukionių  koplyčia buvusius kraštiečius ir dabartinius gyventojus sukviečia į Šv. Mato atlaidus. Šv. Mato dieną pagal kalendorių – ir Alutinio šventė. Šukioniečiai gaivina primirštą tradiciją.

– Tai ne išgalvota ar kokia nauja šventė. Prisimenu, kaip 1970–1985 metais senelis pasidarydavo naminio alaus. Ir kaimynus koštuvėms pasikviesdavo. Senelis vienas niekuomet negerdavo. Tą „alos“ virimo procesą puikiai atsimenu iki šiol. Nemanyčiau, kad po atlaidų visiems susiburti ir pabendrauti bendruomenės namuose – nusižengimas. Turime skiepyti kultūringą bendravimą, nepamiršti tradicijų, – tikina kultūros darbuotoja Rita Bieliakienė.

Į atlaidus sugužėjo visi, kas tik galėjo atitrūkti nuo ūkio darbų. Suvažiavo vilniečiai, panevėžiečiai, pasvaliečiai, joniškiečiai… Atlaidai – gera proga ne tik išklausyti ir pačiam pasimelsti iškilmingose mišiose, aplankyti artimųjų ir pažįstamų kapus, bet ir pasimatyti, susitikti su toliau gyvenančiais, rečiau matomais giminaičiais, buvusiais kaimynais, klasės draugais.

Koplytėlėje – tradiciniai Šv. Mato atlaidai. Žygimanto Bieliako nuotr.

Antri metai po šv. Mišių iš koplyčios Šukionių bendruomenės aktyvistai kaimo žmones ir jų svečius kviečia į bendruomenės namus, Alutinio šventėn.

– Per Šv. Matą ir šukioniečiai darydavo apeiginį naujo miežių derliaus alų, visus juo vaišindavo. Šią dieną dar vadindavom ragautuvėmis, sambariais, – kalba Rita.

Ne išgertuvės, bet nuotaikinga, kultūringa šventė. Prisirinko apie 100 žmonių. Trumpam pas šukioniečius stabtelėjo Vabalninko parapijos klebonas Edmundas Rinkevičius ir Seimo narys Audrys Šimas.

Šventės nuotaiką kūrė vietos ūkininkas, aludaris Vytautas Gailiūnas, padaręs „bačkoj auginto, pro volę penėto, saulės nelytėto“ alutinio gėrimo. Skanus, bet nepavojingas, kai ragauji ir mėgaujies – tuoj ir skruostai įrausta, ir liežuvis atsiriša. Ir kalbos daugiau atsiranda. Praalkusius svečius šeimininkės vaišino virtomis bulvėmis su lupena. Bulvių ne vieną šimtą Zita Švėgždienė, Egidija Rudienė privirė. Prie bulvių – ir silkės su priedais, ir sėmenų spirgynės. Ir česnakais pagardintos varškės nepagailėta, ir kitokiais skanumynais stalai klote nukloti. O „košelienos“ gardumas! Anelė Rudienė ją su meile virė. Rita Tamašauskienė sūrių prislėgė. Irena Armonienė grybų pririnko. Bronelė Binkienė kepeninės pritaisė.

Žygimanto Bieliako nuotr.

Koplyčios ir šventinių stalų floristinis dizainas Irutei Švėžikienei patikėtas. Nenuvylė Irutė. Jos puokštės kaip iš atviruko. Kad svečius šiltai, jaukiuose bendruomenės namuose priimti, tris dienas darbavosi Jurgita Tunkūnaitė, Oksana Mėkelytė, Vaida Miežonienė, Audrius Gumbelis, Rimas Rajunčas, Dangiras Zdanevičius. Daug laiko šventės kūrybai paaukojo ir bibliotekininkė Asta Tamonienė, ir bendruomenės taryba.

Svečius biržiečių poetų tarmiškais posmais ir sūriu sutiko bendruomenės pirmininkė Rita Bieliakienė, narės Ieva Tunkūnaitė ir Jurgita Tunkūnaitė. Šiai progai moterys naujais tautiniais kostiumais pasirėdė. Alytė Petrėnienė joms šiuos kostiumus visą vasarą kūrė, kirpo, siuvo. Dėkui jai… Turės dabar šukionietės kuo kitoms svarbioms progomis pasipuošti.

Vestibiulyje kultūros darbuotoja Rita Bieliakienė sukūrė ekspoziciją iš kaimo muziejaus fondų. Joje – 15 senovinių „uzbonų“. Padidinta šeimyninio albumo nuotrauka ant sienos į temą: 1964–1965-ieji metai. Iš statinaitės leidžiamas alus. Armonikininkas, jauni tada buvę pažįstami ir nepažįstami žmonės. Tarp jų – Jonas Navakas, Stasė Štaupienė, Genovaitė Petrėnaitė-Sausiukienė, Janina Rudytė-Aleknavičienė.

Pasveikintas tos dienos varduvininkas, aštuonerių metų Matas Trasykis. Matui – saldžių riestainių vėrinys ir simbolinis suvenyras.

Linksmino kaimyninio Pasvalio rajono liaudies kapelos muzikantai iš Gulbinėnų, Žilpamūšio. Savo dainas dovanojo ramongaliečių Eduardo ir Petro duetas. O labiausiai nenustygti vietoje ir pašokti ragino linksmoji Vabalninko kapelytė (vadovas Petras Matulis). Visam sambariui dirigavo ir šventę įgarsino vabalninkiečiai Dalia ir Rimas Baltrušaičiai.

Šventės organizatoriai, šeimininkės, muzikantai tarp šukioniečių. Žygimanto Bieliako nuotr.

Alučio saikingai prisiragavę, šiltai pabendravę pavakariu vienas po kito sveteliai išjudėjo. Kam arti, o kai kam net iki Vilniaus…

– Kai praėjusiais metais bendruomenės tarybai pasiūliau pasikliauti miežio grūdu ir atgaivinti Alutinio šventę kaime, pritarimo nesulaukiau. Veikiau – pasipriešinimo, – prisipažįsta Rita.

Iš to tarybos posėdžio Rita namo grįžo įkaitusi kaip žarija. Sėdo prie stalo ir tuoj Alutiniui pirmą scenarijų sukūrė. Taip po truputį, po truputį, atsargiai, nieko neįžeidžiant ir pradžia yra.

Kultūros darbuotoja įsitikinusi: dėkingesnio laiko ir temų pasiūlos rudens renginiams Šv. Matas per savo vardadienį nešykšti. Ir miežis, ir alus, ir rudens lygiadienis, ir bobų vasaros pradžia, ir maudynių pabaiga, ir derliaus šventė… Pakermošiui daug įdomių švenčių galima prigalvot…

Regina VAIČEKONIENĖ

„Biržiečių žodis“

Vienas komentaras to “Šukionyse atgimsta Alutinio tradicijos”

  1. Senioks parašė:

    ŠAUNUOLIAI !!!

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.