Mykolo arkangelo dovana

2017-10-03 | Kategorija: Susitikimai

Reginos Vaičekonienės nuotr.

Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje praėjusį sekmadienį tikintieji Šv. Mykolo arkangelo atlaidus šventė su garbingu svečiu – apaštaliniu nuncijumi arkivyskupu Pedro Lopez Quitana. Apaštalinis nuncijus Smilgių parapijos katalikiškai Aloyzo ir Albertinos Udrėnų šeimai atvežė ir įteikė ypatingą – Apaštališkąjį – palaiminimą.

Sutikimas ir progos

Garbingą svečią prie šventoriaus vartų sutiko Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas dekanas Algis Neverauskas, Seimo nariai Viktoras Rinkevičius, Audrys Šimas, vicemerė Irutė Varzienė, tikintieji.

Rugsėjo 29-ąją katalikų bažnyčia mini tris arkangelus: Šv. Mykolą, Gabrielį ir Rapolą. Iš visų arkangelų jie labiausiai žinomi ir gerbiami. Arkangelas Mykolas – vyriausias. Dievo valios vykdytojas, galingiausias iš visų. Kovoja su blogio jėgomis ir kaunasi su šėtonu. Jis – ligonių patepimo ir mirštančiųjų sargas. Pranašas Danielius vadina Mykolą „Galinguoju didžiuoju“, žydų tautos sargu. Apokalipsė jį vadina angelų kareivijos, kovojusios su šėtonu, vadu (Apr 12,7-9). Gabrielis – Dievo jėga ir tvirtybė. Eucharistijos globėjas.  Jis apreiškė Marijai, kad ji taps Dievo Sūnaus Motina. (Lk 1,26-38). Rapolas apie save sako: „Aš esu Rafaelis, vienas septynių angelų, kuriems leista tarnauti Viešpaties Šlovės akivaizdoje“ (Tob 12,15).

Biržų Šv. Jono Katalikų bažnyčia kasmet švenčia Šv. Mykolo arkangelo atlaidus. Jie iš eilinės savaitės dienos nukeliami į sekmadienį. Šiemet atlaidai vyko spalio 1 dieną. Tikintieji šiai iškilmingai šventei išpuošė bažnyčią išskirtinio svečio sutikimui. Iškilmėse giedojo Sumos choras (vargonininkė Viktorija Morkūnienė).

Sumos šv. Mišių liturgijai vadovavo ir pamokslą sakė arkivyskupas Pedro Lopez Quitana. Meldėsi lietuviškai, o pamokslą sakė su vertėju. Apaštalinį nuncijų  į Biržus atlydėjo asmeninis sekretorius kun. Mindaugas Šlaustas.

Šv. Mišių pradžioje, palaiminęs gausiai susirinkusius į bažnyčią tikinčiuosius, Apaštalinis nuncijus Pedro Lopez Quitana kalbėjo:

– Pirmiausia noriu išreikšti džiaugsmą, kad galiu būti tarp jūsų ir kartu švęsti eucharistiją šioje gražioje Biržų bažnyčioje. Už kvietimą dėkingas šios bažnyčios klebonui Algiui Neverauskui. Visiems perduodu Šventojo Tėvo palaiminimą, kad Viešpaties ramybė liktų jumyse ir nužengtų į šeimas. Mes esame įsitikinę, kad mūsų žingsniai saugomi angelų, kuriems Viešpats pavedė savo misiją. Šv. arkangelo Mykolo šventė kiekvienam tampa džiaugsmo ir paguodos švente. Džiaugsmo priežastis: bendruomenė, kuri švenčia, prisimena šventąjį globėją ugdo savo širdžių dėkingumą Viešpačiui. Paguodos priežastis: Aukščiausiojo gailestingas žvilgsnis mūsų neapleidžia. Savo užtarimu arkangelas Mykolas mus globoja. Arkangelai, Dievo pasiuntiniai, neša žmonėms Dievą. Jie arti žmonių. Mūsų, tikinčiųjų galutinis tikslas kaip ir angelų – amžinai gyventi Dievo akivaizdoje. Švenčiant šią šventę gera proga prisiminti: žmogus yra nuolatinėje kovoje tarp gėrio ir blogio.  Šioje kovoje gėris triumfuoja. Kiekvienas arkangelas liudija: tas, kuris priklauso Dievui gali blogį nugalėti. Kas pripažįsta Dievą, pripažįsta ir žmogų. Broliai ir seserys, su mumis gieda angelai, remdami mūsų džiaugsmą… Šv. Mykolai arkangelai, melski už mus…

Po šv. Mišių apaštaliniam nuncijui arkivyskupui Pedro Lopez Quitana už maldas ir atlaidų šventimą kartu dėkojo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas dekanas Algis Neverauskas, Gyvojo rožinio draugijos atstovė Rima Mačiulskienė ir kiti.

Džiugi žinia Biržų dekanato tikintiesiems: apaštalinis nuncijus katalikiškai Aloyzo ir Albertinos Udrėnų šeimai atvežė ir įteikė apaštališkąjį palaiminimą už tarnystę Smilgių Nukryžiuotojo Jėzaus parapijai. Apaštališkajame palaiminime rašoma: „Jo šventenybė Popiežius Pranciškus iš visos širdies suteikia Apaštalinį palaiminimą Aloyzui ir Albertinai Udrėnams dėkodamas už tarnystę bažnyčiai ir per Švč. Mergelės Marijos užtarimą meldžia Viešpaties palaimos ir jo malonių gausos“.

Po atlaidų bažnyčioje vyko sakralinės muzikos koncertas. Jį dovanojo vargonininkė Ieva Morkūnaitė ir Pranas Dapšauskas (pučiamieji).

Šv. Jono Pauliaus kunigas ir vyskupas

Susitikimas su apaštaliniu nuncijumi arkivyskupu Pedro Lopez Quitana tęsėsi Pilies arsenalo salėje. Susitikimui vadovavo Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios kunigas Ernestas Želvys.

Apaštaliniam nuncijui arkivyskupui Pedro Lopez Quitana – 64 metai. Gimęs Ispanijoje. Įšventintas kunigu 1980 metais.  Baigęs Popiežiškąją bažnytinę akademiją ir gavęs Kanonų teisės daktaro laipsnį, 1984 m. pradėjo dirbti Šventojo Sosto diplomatinėje tarnyboje. 2003 m. konsekruotas vyskupu. Dirbo popiežiškose atstovybėse Madagaskare, Filipinuose, Indijoje.  Apaštaliniu nuncijumi – Indijoje ir Nepale, Kanadoje. Vyskupu konsekruotas 2003 metais. Apaštaliniu nuncijumi Lietuvai paskirtas 2014 metais. Apaštalinis nuncijus arkivyskupas Pedro Lopez Quitana atstovauja Šventajam sostui Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje. Apaštalinė nunciatūra įsikūrusi Vilniuje. Diplomatiniai santykiai tarp Lietuvos ir Šventojo Sosto oficialiai buvo atkurti 1991 metais.

Reginos Vaičekonienės nuotr.

Pasakojimą garbingas svečias pradėjo nuo šių dienų tarnystės misijos.

– Mes, nuncijai, esame Popiežiaus akys, ausys ir lūpos. Nuncijaus žvilgsniu Popiežius mato visą šalį. Važinėju ir į kitas šalis, Latviją, Estiją, kad pažinti galėčiau ir daugiau mylėčiau. Kunigystės šventimus ir konsekravimą man suteikė Šv. Jonas Paulius II. Esu Šv. Jono Pauliaus kunigas ir vyskupas, – prisistatė arkivyskupas Pedro Lopez Quitana. Ir pabrėžė: – Esame Šventojo Sosto diplomatai skirtingai nuo politikos diplomatų, nieko nepardavinėjame, o bendradarbiaudami su jumis siekiame žmonių gerovės. Šv. Tėvui atstovauju dvasinėje srityje – ieškau galimybių būti kartu, suprasti, padėti. Nuncijus savo darbų nedaro. Atlieka Šventojo Tėvo darbą. Mes – Šventojo tėvo kopijos atskirose šalyse. Vienas iš nuncijaus darbų – padėti Popiežiui išrinkti ir nominuoti vyskupus. Vyskupus skiria Popiežius, bet jis nežino ir nepažįsta vietinių dvasininkų. Tik per nuncijų sužino apie pasišventusius gerus kunigus. Nuncijus šalyje renka kandidatus į vyskupus. Atsiklausia ir paiso vyskupų, kunigų, brolių ir seserų vienuolių, pasauliečių nuomonės. Paruošia tris kandidatūras ir siūlo Popiežiui. Šventasis Tėvas iš trijų kandidatų išrenka vieną.

Apie pašaukimą

Kalbėdamas apie savo pašaukimą, prisipažino: vaiko ir jaunuolio gyvenimas – toks kaip visų. Vaikystėje su mama eidavo į bažnyčią, žaisdavo esąs kunigas. Aplinkiniai vylėsi: iš jo išaugs kunigas, bet… 10 metų būdamas jau įstojo į kunigų seminariją Ispanijoje, tris dienas ten išbuvo ir išbėgo tekinas.

– Viešpats nenorėjo, kad toks mažas įstočiau, norėjo, kad įgyčiau patirties. Darydavau ir gerų, ir blogų dalykų. Buvo ir draugysčių su mergaitėmis, kaip ir sužadėtinę buvau įsižiūrėjęs, bet Viešpats dirbo. Universitete studijavau telekomunikacijų inžineriją. Tada ir išgirdau Viešpaties kvietimą, ir leidausi nugalėtas. Kunigiškame gyvenime labai svarbi patirtis, – pripažino svečias. Ir pabrėžė: – Turėjau kitokių planų, bet… Viešpats žino ir turi savo planus. Mūsų vienintelis dalykas mokėti Viešpačiui pasakyti taip… Ir aš atsiduodu Viešpačiui. Tavo, Dieve, atsakomybėn pašvęstas mano gyvenimas. Viešpats visuomet ateina į pagalbą.

Vicemerė Irutė Varzienė džiaugėsi aukšto svečio viešnage. Ji žmones pastiprina. Vicemerė dėkojo už patarimus ir įtikinimą: Lietuva rūpi Popiežiui. Į klausimą, kuo skiriasi tikintieji Indijoje, Estijoje ir Lietuvoje, apaštalinis nuncijus, arkivyskupas Pedro Lopez Quitana pastebi: skirtumų daug. Indijoje po šiai dienai tikėjime daug pagoniškos realybės. Bet indai labai ištikimi savo tikėjimui. Jie turi parodyti bei įrodyti, kodėl jie tiki. Pabaltijyje katalikų tikėjimas paženklintas sovietinio gyvenimo patirtimi. Pasireiškia pogrindžio dvasia.

– 4 metai gyvenu Baltijos šalyse ir vis naujai atrandu jūsų tikėjimą. Jūsų pamaldumo formos man primena mano vaikystę: procesijos, atlaidai ir t. t. Bet jūs kaip pasauliečiai turite įgauti daugiau drąsos veikti. Bažnyčia – ne klebonas. Klebonas tik administratorius. Atsakomybė – parapijiečių. Einu į bažnyčią ne pasyviai praleisti laiko. Tam, kad savo gyvenimu liudyčiau tikėjimą. Darbais, o ne žodžiais. Žodžiai padeda išreikšti ką darau. Bet pirmiausia reikia daryti. Kokie mes katalikai, jeigu nemokame atleisti, vaikštome liūdni, pikti, nusiminę, teisiantys kitus? – kalbėjo arkivyskupas Pedro Lopez Quitana.

Svečias pastebėjo: mėgstąs parapijas lankyti ir nekviestas, niekam nepranešęs. Apgailestavo: užsukęs į parapiją dažnai randa užrakintą bažnyčią.

Svečias prisipažino: Biržuose vieši antrą kartą. Pirmą kartą buvo užsukęs grįždamas iš Latvijos, Skaistkalnės.

Į klausimą, ar Lietuvoje ne per daug kunigų seminarijų ir vyskupų, arkivyskupas Pedro Lopez Quitana svarstė: kaip mes įsivaizduojame vyskupystę? Jeigu vyskupas geras ganytojas, jis labai daug važinėja po vyskupiją norėdamas užmegzti artimesnį kontaktą su dekanatais, tikinčiaisiais. Tada vyskupų reikia daugiau. Tačiau jeigu vyskupas niekur nevažiuoja, sėdi savo vyskupijoje…

– Seminarijų skaičius priklauso nuo seminaristų. Seminarijos šiandien pustuštės. Trijų kunigų seminarijų per daug. Jeigu būtų pilnos – per mažai. Daug ar mažai seminaristų – tikinčiųjų klausimas. Seminaristai gimsta ir atsiranda tikinčiųjų bendruomenėse. Jeigu bendruomenėje nėra pašaukimų, reiškia, toje bendruomenėje kažkas ne taip. Gal bendruomenė nebesugeba perteikti jaunimui tikėjimo džiaugsmo? Jaunuoliai stebi ir mato, kokia dvasia gyvename. Jie mato ir pasirenka, – sakė apaštalinis nuncijus arkivyskupas Pedro Lopez Quitana.

Atsisveikindamas palinkėjo: pamokslaukime ne žodžiais, o savo darbais.

 

Regina VAIČEKONIENĖ

„Biržiečių žodis“

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.