Dailininkė iš Vabalninko

2017-10-03 | Kategorija: Istorija ir žmonės

Regina Matuzonytė-Ingelevičienė 1930 m.

Prieš penkerius metus iš Niujorko į Lietuvą atkeliavo 222 dailininkės Reginos Matuzonytės-Ingelevičienės tapyti paveikslai. Juos Lietuvos dailės muziejui padovanojo dailininkės dukterys Marija Vygantienė ir Regina Kudžmienė.

2013 metų vasarą Vilniuje, Radvilų rūmuose, buvo surengta Reginos Matuzonytės-Ingelevičienės tapybos darbų paroda „Spalva ir linija išreikšti pojūčiai“. Joje 106 paveikslai. Parodos atidaryme dalyvavo iš JAV atvykusi dukra Marija, dailininkės anūkai, proanūkiai. Vėliau paroda iškeliavo į Rokiškį, po to – į Kauną, kuriame prabėgo dailininkės jaunystės, studijų ir pirmosios meilės metai.

Gimė Regina Matuzonytė 1905 metų rugpjūčio 29 dieną Vabalninke, vargonininko ir chorvedžio Izidoriaus Matuzonio ir Barboros Višinskaitės šeimoje. Buvo labai muzikali, turėjo puikią klausą, trejų metų išdainuodavo sudėtingiausias lietuvių liaudies dainų melodijas.

Izidoriaus Matuzonio portretas

Netrukus mirė motina, ir trejų metukų Regina bei šiek tiek vyresnė jos sesuo Genovaitė liko našlaitės. Tėvas su dukromis išvyko gyventi į Rokiškį. Čia Regina pajuto norą kurti, spalvomis išreikšti ją supantį gamtos grožį. Todėl 1925 metais, baigusi Rokiškio gimnazijoje šešias klases, išvažiavo mokytis į Kauno meno mokyklą. 1928 metais baigė Bendrojo lavinimo skyrių, įgydama teisę dirbti dailės mokytoja. Toliau mokėsi dailininko Adomo Varno vadovaujamoje dekoratyvinės tapybos studijoje. Po metų, kaip moksleivių streiko dalyvė, iš mokyklos buvo pašalinta, bet po poros mėnesių vėl grąžinta į studiją, kuriai vadovauti buvo patikėta iš Biržų krašto(Kvetkų) kilusiam dailininkui Petrui Kalpokui.

Regina Matuzonytė – Ingelevičienė. Portretas

1931 metais baigusi Kauno meno mokyklą, Regina Matuzonytė dėstė piešimą seserų kazimieriečių vadovaujamoje Kauno mergaičių gimnazijoje, buvo išvažiavusi pasitobulinti į Italiją, lankėsi Prancūzijoje ir Vokietijoje. 1932 metais ištekėjo už karo gydytojo Vlado Ingelevičiaus. (V. Ingelevičius mokėjo aštuonias kalbas, Lietuvoje įkūrė Raudonojo Kryžiaus organizaciją ir Lietuvos vegetarų draugiją).

1932 metais gimė dvynukės dukros Marija ir Regina. Dailininkė dalyvavo lietuvių dailininkių rengiamose parodose. Įstojusi į Lietuvos dailininkų sąjungą, savo darbus eksponavo bendrose parodose Šiauliuose, Telšiuose, Panevėžyje, Kaune. 1943 metais surengta „Pavasarinė paroda“ buvo paskutinė, kurioje Regina Matuzonytė-Ingelevičienė dalyvavo gyvendama Lietuvoje.

Regina Matuzonytė – Ingelevičienė. Su Vėjuku.

1944 metų vasarą Ingelevičių šeima nuo artėjančios tarybinės okupacijos iš Kauno pasitraukė į Vakarus. Palikdama tėvynę dailininkė pasiėmė tik mylimo tėvo Izidoriaus Matuzonio portretą ir dažų dėžutę. Gyveno Vokietijoje ir Austrijoje. Kartu su kitais lietuvių dailininkais emigrantais eksponavo savo naujausius darbus 1947 metais Miunchene surengtoje parodoje.

1949 metais išvyko į JAV, apsigyveno Niujorke. Įstojo į Amerikos lietuvių dailininkų sąjungą ir Lietuvių moterų dailininkių draugiją. Dalyvavo daugiau kaip dvidešimtyje JAV lietuvių parodų Niujorke, Brukline, Čikagoje, kitur. Mirė 1980 metų kovo 30 dieną.

Dailininkės dukra Marija ir vaikaitė Monika Sakalienė parodoje Radvilų rūmuose.

Reginos Matuzonytės-Ingelevičienės parodą atidarant Radvilų rūmuose dailininkės dukra Marija kalbėjo, kad motina giliai išgyveno Lietuvos tragediją: partizanų kovas, trėmimus. Ji nepataikavo publikai, kūrė tai, ką jautė ir galvojo. Jaudinosi, išleisdama paveikslus į parodas, nes jautė, kad tai – dvasinis apsinuoginimas. Todėl nerengė savo individualių apžvalginių parodų. Tai padaryti teko jos dukroms, kurios tokias parodas surengė 1983 metais Niujorke ir 1985 metais Čikagoje.

Daugeliui tos parodos buvo staigmena, nes dailininkė dalyvaudavo tik kolektyvinėse parodose, ir mažai kas žinojo, kad ji taip intensyviai kuria. Po parodos Niujorke „Aiduose“ skulptorė Aleksandra Kašubienė rašė: „Dailininkės nueitas kelias yra ypatingas tuo, kad, nežiūrint visų kliūčių, ji visą gyvenimą dirbo pastoviai, klausydama tik savo pačios vidinio balso. Spalva ir linija jos rankose buvo kaip dvi gamtos jėgos, kurių konflikte ji nuolat siekė harmonijos ir žaismingumo. Ir taip, lyg ir netyčia, Regina Ingelevičienė mums paliko brangintiną darbų rinkinį“.

Algirdas BUTKEVIČIUS

„Biržiečių žodis“

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.