Ministerija užsimojo tobulinti vadovavimą kultūros įstaigoms

2017-09-15 | Kategorija: Tema

R.Šopio nuotrauka

Lietuvos kultūros ministerija atsiuntė pranešimą apie Vyriausybei pateiktus įstatymų projektus, siūlančius apriboti kultūros biudžetinių įstaigų vadovų kadencijų skaičių. Ši naujiena nemaloniai nustebino Biržų kultūros įstaigų vadovus.

Ministerijos pranešimas

Kultūros ministerija pateikė Vyriausybei įstatymų projektus, siūlančius apriboti biudžetinių įstaigų vadovų kadencijų skaičių. Tokį teisinį reguliavimą Kultūros ministerija siūlo taikyti Lietuvos nacionalinės, apskričių, savivaldybių viešųjų ir valstybinės reikšmės bibliotekų (išskyrus Vilniaus universiteto biblioteką), nacionalinių, respublikinių ir savivaldybių muziejų, valstybės ir savivaldybių kultūros centrų, valstybės archyvų, valstybinių kultūrinių rezervatų ir istorinių nacionalinių parkų direkcijų bei Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovams.

Projektais siekiama įtvirtinti bendrą taisyklę, kad įstaigų vadovai į pareigas būtų skiriami terminuotam laikotarpiui – kadencijoms, nustatant vienodą paskyrimo laiką – 5 metus. Taip pat siekiama įtvirtinti, kad vadovai galėtų būti paskirti ne daugiau kaip dviems kadencijoms iš eilės toje pačioje įstaigoje.

„Biudžetinės įstaigos, išlaikomos iš valstybės ar savivaldybės biudžetų lėšų bei valstybės pinigų fondų lėšų, turi vykdyti savo funkcijas efektyviai ir skaidriai, visuomenės interesų tenkinimo labui, garantuodamos viešąjį interesą. Toks įstaigų valdymas ir veikimas tiesiogiai priklauso nuo jų vadovų“, – pabrėžia kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.

Pasak ministrės, vis dar esama biudžetinių įstaigų (valstybės archyvai, kultūros centrai, muziejai, bibliotekos, valstybinių kultūrinių rezervatų ir istorinių nacionalinių parkų direkcijos, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija), kuriose sudaromos sąlygos vienam asmeniui eiti biudžetinės įstaigos vadovo pareigas neribotą laiką, t. y. neribojant vadovo kadencijų skaičiaus ar iš viso nenumatant kadencijų. Tokia praktika susilaukia nemažai kritikos iš išorinių stebėtojų.

„Ši tvarka labiausiai palies tik didžiąsias regionų kultūros įstaigas, nes mažuose miesteliuose įsikūrusios bibliotekos ar kultūros centrai paprastai būna regioninės įstaigos filialais, todėl jų vadovams šis teisės aktas nebus taikomas“, – atkreipė dėmesį kultūros ministrė.

Įstatymų projektais taip pat siūloma įtvirtinti vieningą kitų kultūros įstaigoms vadovaujančių darbuotojų (direktoriaus pavaduotojų, struktūrinių padalinių vadovų) atrankos sistemą, taip pat nustatyti nepriekaištingos reputacijos ir leidimų dirbti kitą darbą nuostatas. Visose sektoriaus įstaigose vadovams bus taikomos etikos taisyklės, taip pat apibrėžiama aiški vadovo atsakomybė už šiurkštų jų pažeidimą.

Numatoma, kad tokie pakeitimai turės teigiamos įtakos korupcijos prevencijai, pagyvins kultūros vadybininkų sektoriaus apykaitą, gerins jų kompetencijas, sudarys sąlygas į kultūros įstaigų vadovybę įsilieti naujos kartos kultūros vadybininkams.

Regionai ar rajonai?

Gavę šį pranešimą dar suabejojome: ministrė užsimena apie regiono kultūros įstaigas, o regionas lyg ir ne tas pats kas rajonas. O regioninio pavaldumo kultūros įstaigų Biržuose neturime. Tad dar kartą paprašėme patikslinti informacijos jos rengėjų. Sulaukėme Arūno Malinovskio, Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo, patikinimo: pataisos dėl kultūros įstaigų vadovų kadencijų būtų taikomos ir rajono savivaldybės pavaldume esančių kultūros įstaigų vadovams.

Kadencijos žemina

Biržų kultūros centro direktorius Romas Lesevičius, išgirdęs šią naujieną kalbėjo: „Ne mano valioje tuos dalykus pakeisti, bet kadencijos yra žeminantis dalykas. Yra daugybė svertų kontroliuoti kultūros įstaigos vadovą, paveikti jo darbą. O kadencijų tvarka verčia įrodinėti, kad dar sugebi, dar gali  dirbti. Tokia tvarka patogi, jei nori atleisti didelės kultūros įstaigos vadovą, kuris iš kultūros uždirba didžiulius pinigus ir dėl to yra sunkiai pajudinamas. Manau, kad kadencijų idėja ir gimė po skandalingos istorijos Vilniuje. Kultūros politikai turėtų džiaugtis, kad rajonų centruose dar yra žmonių, kurie už tokius atlyginimus sutinka vadovauti kultūros įstaigoms ir sugeba tai daryti“.

Nesusipratimai dėl norminių aktų

„Sėlos“ muziejaus direktorius Gintaras Butkevičius, iš „Biržiečių žodžio“ išgirdęs šią žinią, nustebo: šių metų gegužės 11 d. Seimas priėmė Biudžetinių įstaigų įstatymo pataisas dėl biudžetinių įstaigų vadovų priėmimo į darbą tvarkos ir jomis įtvirtino bendruosius viešojo sektoriaus įstaigų vadovų valdymo principus: priėmimą į pareigas konkurso būdu, kadencijų nustatymą, kasmetinį įstaigos vadovų veiklos vertinimą, siekiant užtikrinti geresnius įstaigų veiklos rezultatus, paskatinti keitimąsi žiniomis bei patirtimi ir suvienodinti tinkamumo eiti biudžetinės įstaigos vadovo pareigas reikalavimus tiek biudžetinės įstaigos vadovui – valstybės tarnautojui, tiek biudžetinės įstaigos vadovui, dirbančiam pagal darbo sutartį.

Būtent šiomis pataisomis, kurios įsigalios nuo šių metų gruodžio 1 dienos, įstatymu nustatyta, kad biudžetinių įstaigų vadovai, dirbantys pagal darbo sutartis, į pareigas yra priimami ketverių metų kadencijai. Pasibaigus pirmajai kadencijai, biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo sutartis jo sutikimu pratęsiama antrai kadencijai, neskelbiant konkurso biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigoms eiti, jeigu visi jo kasmetiniai veiklos vertinimai pirmosios kadencijos metu buvo geri arba labai geri. Pasibaigus antrajai kadencijai, biudžetinės įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, atleidžiamas iš pareigų ir darbo sutartis su juo nutraukiama, išmokant dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, jeigu vadovas nedalyvauja tos pačios biudžetinės įstaigos vadovo konkurse. Pasibaigus antrajai kadencijai iš pareigų atleistas biudžetinės įstaigos vadovas, kurio kasmetiniai veiklos vertinimai antrosios kadencijos metu buvo geri arba labai geri, turi teisę dalyvauti tos pačios biudžetinės įstaigos vadovo konkurse ir, jį laimėjęs, yra skiriamas tos biudžetinės įstaigos vadovu naujai pirmajai kadencijai. Kadencijų skaičius neribojamas.

Kultūros ministerijos pasiūlymai Seimo priimtoms, bet dar nespėjusiems įsigalioti, įstatymo nuostatoms prieštarauja.

„Kiek kartų per metus galima grįžti prie to paties klausimo? Ar tai pats aktualiausias ir svarbiausias klausimas kultūros sferai, padėsiantis išspręsti visas kitas problemas?“, – svarstė G. Butkevičius.  Muziejaus vadovas kalbėjo, kad kadencijų apribojimas tikrai nemotyvuos nė vieno vadovo dirbti gerai. Tarkim, ar bus suinteresuotas vadovas dalyvauti projektuose, imtis naujų idėjų ir jas įgyvendinti, jei jis jau bus įpusėjęs antrą kadenciją? Gal ramiai išlauks kadencijos pabaigos ir išeis į nežinią…

inistrė nežino pavaldumo?

Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos direktorė Vilmantė Vorienė Kultūros ministerijos ketinimus lygina su jau minėtomis Biudžetinių įstaigų įstatymų pataisomis ir stebisi: kodėl kultūros įstaigų vadovams turėtų būti taikoma kitokia tvarka, nei nustato biudžetinių įstaigų įstatymas? V. Vorienė abejoja, ar kadencijos įstaigų vadovus motyvuoja dirbti geriau. „Jei vadovas ateitų ir nieko neturėtų iš esmės keisti, o nuo pirmos dienos galėtų tvarkingai dirbti savo darbą, būtų kitaip. Aš per trejus darbo metus tik pradėjau dirbti, teko daryti pertvarkas, „prisijaukinti“ kolektyvą, o dabar jau galėčiau dirbti, bet netrukus baigtųsi penkerių metų kadencija. O antrai kadencijai – naujas konkursas ir jokios tikimybės, kad tu jį laimėsi vien todėl, kad gerai dirbai, kad įgyvendinai naujas idėjas. Daug lems ir politikų valia ar simpatijos“, – kalba V. Vorienė.

Rajono bibliotekos vadovę nustebino dar vienas ministrės teiginys, kad daugelis kultūros įstaigų yra regioninių įstaigų skyriai ar padaliniai. „Nesame nei padaliniai, nei skyriai, esame Savivaldybės išlaikomos įstaigos. Negi ministrė nežino šių dalykų? O gal vieną rytą išgirsime, kad jau esame Panevėžio G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekos filialas?“ – abejoja V. Vorienė. Nors pastebi, kad ministrė kur kas didesnį dėmesį skiria regionų centrams, o ne rajonams. Tai paliudijo ir projektų konkursai.

„Išgirdę apie ministerijos rengimus įstatymų projektus sukilo visos šalies bibliotekininkai“, – V. Vorienė sako kalbėjusi su savo kolegomis iš kitų rajonų.

 

Suvienodinti tvarką reikėjo, bet…

Biržų rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Rimantas Jocius kalbėjo, kad suvienodinti visų biudžetinių įstaigų vadovų priėmimo ir atleidimo tvarką, kadencijų skaičių reikėjo, tačiau vedėjas abejojo, ar būtent tokia tvarka, t. y. dvi kadencijos, kurias siūlo Kultūros ministerija, bus naudinga ir efektyvi nedideliam miestui, rajonui. Jei kultūros įstaigos vadovas puikiai dirba vieną, antrą kadenciją, kodėl jis negali likti ir trečiai, ketvirtai? Ypač jei vadovas yra pradėjęs projektinę veiklą, kuri trunka ne vienus metus. Naujam vadovui ją tęsti būtų sudėtinga. Ar vadovų keitimas vardan keitimo gali duoti naudos?

Kitas klausimas, kur eis dirbti kultūros įstaigos vadovas, atbuvęs savo kėdėje dvi kadencijas? Juk jokios papildomos darbo sutarties kitoje įstaigoje jis neturi, darbą susirasti rajone būtų sudėtinga.

*

Kultūros ministerijos ketinimai sujudino įvairių kultūros įstaigų darbuotojus, jų organizacijas. Ar tokie sujudimai ir nervų patampymai duoda naudos rajono kultūrai, sunku pasakyti.

 

Janina BAGDONIENĖ

„Biržiečių žodis“

17 komentarų to “Ministerija užsimojo tobulinti vadovavimą kultūros įstaigoms”

  1. Skaitytojas parašė:

    Kadencijos ne žemyną, o nuleidžia arogancija… Kai įvedė kadencijas ligoninėje, poliklinikoje ar direktoriai yra pažeminami? Kadencijos i nauda ir mokykloms, nepakenktu ir kultūros įstaigoms… Visa laimė kadencijos yra ir politikoje, o tai vis nesamo biržiečiai išsirenka…

  2. ... parašė:

    Ne rotuoti reiktų, o ravėti/retinti maks. kas antrą paliekant Nes valdininkų ir biudžetininkų dviejų milijonų dydžio valstybėlei GEROKAI PER DAAUG.

  3. Elena parašė:

    Kariuomenėje yra kadencijos ir rotacija, bet kariškis, baigęs kadenciją, yra garantuotas, kad bus paskirtas į kitą tarnybos vietą. Tai ką siūlo Kultūros ministrė nėra jokia rotacija. Tai tik atsikratymas kultūros įstaigų vadovais ir po 10 metų išmetimas jų į gatvę…

  4. Skaitytojas parašė:

    Perskaičius straipsnyje kultūros įstaigų vadovų mintis, nesunkiai galima susidaryti nuomonę apie jų žmogiškąsias savybes ir kompetenciją.

    • Snaigė parašė:

      Tris metus mokėsi dirbti ir tada pradėjo, kažkas nerealaus. Tris metus Biržai laukė, kol pradės dirbti 🙂

      • kritikas parašė:

        O gal darbuotojus mokino dirbti? – taip būti negali? Šiaip bibliotekininkų įvaizdis ne koks, tiesa?

        • Realistas parašė:

          Deja, negali 🙂

          • kritikas parašė:

            Tai valio! Tada ir sėdim pritvinkę tarybinių laikų tvaiko: gaunu atlyginimą, stumiu valandas, už nieką neatsakau, apie profesionalų vartotojų aptarnavimą net kalbos nėra. Gali tik pats keistis, žmonių nepakeisi, ypač to, kad giliai įsisenėję

            • Senjoras parašė:

              Dabar valdininkai tik taip ir daro, bent jau Biržuose tai tikrai… ir net neplanuoja keistis. Tarybiniais laikais kaip pamenu daug kas rimtai dirbo, nedaug buvo stumiančių,.. bet taip,- prieš santvarkos iširimą jau buvo visko. Peršasi išvada, kad jau dabar taip pat laikas keisti santvarką,- valdžioje vien parazitai veltėdžiai, dėl darbo žmogaus jie nė piršto nepajudina

  5. Senjoras parašė:

    Būtina rotuoti, reikia ir mokyklų direktorius rotuoti ir savivaldybės klerkus, o į darbus priiminėti paprastus darbo žmones, kas suprastų realią padėtį, o ne padebesiais skraidytų

    • XXX parašė:

      O Senjorui leisti patikrinti ir nustatyti,kuris čia žmogus paprastas,o kuris skraido padebesiais…matyt,jis turi tokį termometrą,kurį įkišus į tam tikrą vietą, parodomas žmogaus paprastumo lygis…

    • Rinkėja parašė:

      Ta prasme paprastus žmones be mąstymo įgūdžių, teisiškai ir įstatymiškai neraštingus, be mokslo žinių priimti?

      • Senjoras parašė:

        Realu, kad dabar valdžioje sėdintys yra nemąstantys, jie mąsto tik kaip ką nugvelbti, neraštingi, nes nesugeba atsakyti į paprastus užduotus raštu klausimus, o apie žinias ką bekalbėti… pvz.: administracijos direktorius neatitinka, net žemesnio lygio valdininkų keliamiems kvalifikaciniams reikalavimams, tai ką bekalbėti šia tema? Rinkėja tikriausiai valdininkė

  6. Lietuvis parašė:

    Kultūra- ''prisijaukinti'' kolektyvą

  7. dėdė parašė:

    Rotuot Biržuose negalima, nes konservatorių ir Irutės pažų neužteks

  8. Snaigė parašė:

    Gal ir gerai vadovų rotacija. Kultūros centro į muziejų, muziejaus į biblioteką ir t.t. Bėda, kai beraščiai ir besmegeniai politikai nutupia į vadovų vietas.

  9. Draugas parašė:

    Kol visus draugus įdarbini jau ir kadencija baigėsi…

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.