Atgimė Juodelių piliakalnis

2017-09-12 | Kategorija: Kelionės ir pramogos

Editos Mikelionienės nuotr.

Tereikia gražios iniciatyvos ir galima kalnus nuversti. Šis posakis tinka ir ne dviems vyrams – Sigučiui Štrėmui ir Sauliui Armonui. Mat vyrai ėmėsi iniciatyvos ne versti kalną, o jį išvaduoti iš krūmų ir žolių. Sutelkę žmones, Sigutis ir Saulius išvalė Rinkuškių (Juodelių) piliakalnį ir pakvietė biržiečius apžiūrėti atgimusio piliakalnio.

Rajono Tarybos ir Rinkuškių bendruomenės narys Sigutis Štrėmas sakė, jog ženklas į Rinkuškių (Juodelių) piliakalnį, žmonių vadinamą Velniakalniu, iki šiol tik klaidino žmones. Rodyklė kreipė į pievą, per kurią prisibrauti prie Velniakalnio buvo neįmanoma. Piliakalnis buvo paskandintas žolėje ir krūmuose. S. Štrėmui tai nedavė ramybės: tokios gražios vietos negali aplankyti nei turistai, nei vietiniai žmonės.

– Pasikviečiau kaimyną Saulių ir abu nuvykome į Velniakalnį. Nutarėme: reikia kalną sutvarkyti ir atverti turistams, – kalbėjo S. Štrėmas.

Kaip tarė – taip ir padarė.

– Niekas nepasakė, kad nepadės. Kelias dienas iš krūmų ir žolynų kalną vadavo Rinkuškių seniūnijos darbininkai. Seniūnė Neringa Šijanienė iš karto mūsų iniciatyvai pritarė. Idėją sutvarkyti kalną palaikė ir meras Valdemaras Valkiūnas, ir Rinkuškių bendruomenė, ir Biržų regioninis parkas, ir visi, į ką tik kreipėmės pagalbos, – sakė S. Štrėmas.

Velniapilio atgaivinimo iniciatoriai: Sigutis Štrėmas, Saulius Armonas ir Širvėnos seniūnė Neringa Šijanienė. Editos Mikelionienės nuotr.

Kadangi kelias į Velniakalnį eina per privačią  pievą privačiu keliuku, pavyko sutarti su sodybos šeimininke: ji leido pievos dalį piliakalnio link nušienauti. Prie keliuko buvo perkelta ir rodyklė į piliakalnį.

Sutvarkius piliakalnį, nuo jo atsivėrė stulbinanti panorama: nuo kalno matyti jį juosianti upė, miškeliai, kažkada piliakalnį nuo priešų ginęs apsauginis griovys.

Praėjusį sekmadienį iniciatyvos autoriai biržiečius pakvietė į šventę ant Velnio kalno. Susirinko nemažas būrelis žmonių: važiuotų dviračiais, automobiliais ar žygin išsiruošusių pėsčiomis. Čia jau pukšėjo Rinkuškių bendruomenės verdama košė, garavo čia pat priskintų mėtų arbata, laukė „Siaudelas“ muzika, įvairūs žaidimai ir lobio paieška.

Šokiai ant piliakalnio. Editos Mikelionienės nuotr.

Rinkuškių bendruomenės pirmininkė Irena Misevičienė sakė, jog su Rinkuškių vaikais iš pradžių dviračiais leidosi į kelionę po senuosius Rinkuškius. Aplankė generolo Stasio Nastopkos kapą, senąją karčiamą, kur kažkada rinkosi Rinkuškių kaimo šviesuolių grupė „Vairas“, o po to atvažiavo į Velniakalnį.

Nuo Velniakalnio toli aidėjo „Siaudelas“ pučiamų ragų garsas. Rajono meras Valdemaras Valkiūnas dėkojo visiems, kurie atgaivino dar vieną lankytiną vietą Biržuose, kurie vertina mūsų praeitį. Meras kalbėjo, jog laukia dar vienas darbas: kaip iki Velniakalnio įteisinti kelią.

Širvėnos seniūnė Neringa Šijanienė sakė, jog Sigučio ir Sauliaus iniciatyva atgaivinti piliakalnį Piliakalnių metais – ypač simbolinė.

Biržų regioninio parko direktorius Kęstutis Baronas pateikė trumpą informaciją apie šią vietą. Savivaldybės administracijos paminklosaugininkas Dalius Mikelionis sakė, jog ši vieta mena pirmąjį tūkstantmetį. Rinkuškių (Juodelių) piliakalnyje žmonės negyveno, tik slėpdavosi ir gindavosi nuo priešų, kuomet kildavo kova tarp žemgalių ir sėlių.

„Siaudelas“ vadovė Jūratė Garnelienė skaitė Adolfo Sabaliausko-Žalios Rūtos kūrinio ištrauką, kuriame minimas ir Velniakalnis.

„Ir tokiog atsitikimo!

Už duobių tuoj velnio kalnas.

(Mat kur duobės, te ir kalnai,

Gi kur kalnai, te ir slėnis)

Nei jis didelis, nei ko,

Tik, girdi, vedžiojąs žmones.

Ugnį matęs te kažinkas:

Užkasti bus pinigai…“

Autorius gražiai pateikia karstinių duobių charakteristiką ir prisipažįsta, kad ne tik vietinius, bet ir jį patį velnias klaidinęs keliaujantį tarp duobių, aprašo Velniakalnį, jo lobių ieškotojus. Pats taip pat yra ten „užlipęs, kasinėjęs su draugais, jaunas nori daug žinoti, kas pily toj velnio yr“.

Apie piliakalnius papilietišką poemą sukūrė Celina Mikalauskienė. Editos Mikelionienės nuotr.

Apie mūsų rajono piliakalnius papilietiškai poemą surimavo kelionių entuziastė Celina Mikalauskienė. Ji aplankė visus keturis rajono piliakalnius ir ragino kitus tai padaryti.

Grožėjosi šventės dalyviai nuostabiu Velniakalnio apylinkių peizažu, šoko, dainavo, bandė kalną apeiti, rankomis apglėbti. Daugelis kalbėjo, jog tai puiki nauja erdvė Joninėms švęsti, svečiams parodyti.

Šis kalnas – puiki vieta ir vakarams palydėti kartu su draugais, geriant mėtų arbatą. Gal velnio burtai lankytojų neapkerės? Jūratė Garnelienė šventės dalyviams siūlė sugalvoti norą ir mesti šakalį į liepsnojantį laužą – gal šioje mistinėje vietoje velnias kaip tik žmogui į pagalbą ateis. Kaip tais istoriniais laikais, kai saugojo nuo priešų.

Edita MIKELIONIENĖ

„Biržiečių žodis“

Tags: ,

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.