Europos žydų kultūros dienos kviečia gaivinti štetlus

2017-08-29 | Kategorija: Kultūra. Švietimas. Žiniasklaida

Keturioliktą kartą vyksiančių Europos žydų kultūros dienų tema šiemet ─ „Diaspora ir paveldas. Štetlas“. Pakeliauti laiku po štetlus ragins žydų nekilnojamojo kultūros paveldo pėdsakais vedantys tradiciniai pažintiniai pasivaikščiojimai, paskaitos, konferencijos, parodos, koncertai, videofilmų peržiūros.     

„Europos žydų kultūros dienų metu pasidairykime po beveik du amžius gausiausios tautinės ir konfesinės mažumos ─ žydų gyventus ir puoselėtus štetlus. Tegul jie primena tikrą ano meto gyvenimą, litvakiško pasaulio darnų įsikomponavimą į Lietuvos miestelius, kurie tuomet ne tik kvepėjo beigeliais, bet ir džiugino savo margumu ir įvairove šiuo metu neretai ištuštėjusias vietoves“, ─ sako Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė.

Europos žydų kultūros dienos (EŽKD) prasidės rugsėjo 1 d. oficialiu atidarymo renginiu Pakruojyje. Jūsų lauks pažintinis pasivaikščiojimas po buvusį Pakruojo štetlą, Pakruojo sinagogos istorijos, eksterjerų bei interjerų, restauravimo darbų pristatymas bei klezmerių muzikos kolektyvo „Klezmer klangen“ koncertas. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos rugsėjo 2-3 d. taip pat organizuoja pažintinius pasivaikščiojimus Vilniuje „Žydiškoji Vokiečių gatvės kasdienybė“ ir „Žydų gatvės verslai“. Vilniaus renginių repertuare ─ ir tarptautinė konferencija-kūrybinės dirbtuvės „Kaip įpaveldinti Vilniaus Didžiosios sinagogos vietą?“, Lietuvos žydų bendruomenės organizuojama vieša paskaita „Lietuvos štetlai“, hebrajų ir jidiš kalbų pamokos, paskaita „Virtualus štetlo pažinimas“, pažintinis pasivaikščiojimas po žydišką Vilnių su Vytautu Toleikiu bei iš tiesų puikūs koncertai.

Šiais metais prasiplės EŽKD geografija, padidės renginių skaičius. Susipažinti su žydų kultūros paveldu ir štetlais šiemet galėsite bent dvidešimt keturiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose vyksiančiuose 84 renginiuose. Alytuje jūsų lauks istorinė-pažintinė paskaita apie buvusią Alytaus miesto žydų bendruomenę, edukacinė programa moksleiviams „Gyvenimas Lietuvoje žydų vaikų akimis“ bei videofilmų „Žydų diaspora Lietuvoje“ seansai. Jurbarke rengiamas pažintinis seminaras „Jurbarko žydų gyvenimas ir diaspora štetle“, Kaune ─ renginio „Nuo Kauno iki Žaslių. Žydų štetlo pėdsakais“ atidarymas bei pažintinė ekskursija po Kauną, Žaslius ir Žiežmarius. Kelmėje bus atidaryta paroda „Žydų gyvenimo pėdsakai Kelmės mieste“, Kėdainiuose vyks pažintis su Kėdainių štetlu ir paskaita „Kasdienis štetlo gyvenimas Lietuvoje“. Gausybė turiningų Europos žydų kultūros dienos renginių stebins ir Klaipėdoje, Kretingoje, Molėtuose, Pandėlyje, Pasvalyje, Pikeliuose (Mažeikių raj.), Šiauliuose, Šilalėje, Jonavoje, Joniškyje,  Kupiškyje, Darbėnuose (Kretingos raj.), Šeduvoje, Švėkšnoje, Ukmergėje, Zarasuose bei Želvoje (Ukmergės raj.). Praėjusiais metais aštuoniolikoje Lietuvos miestų ir miestelių įvyko 66 EŽKD renginiai, juose dalyvavo virš 5700 žmonių. 

Žodis „štetl“ prieš apytikriai tūkstantį metų Europoje susiformavusia jidiš kalba reiškia „miestelis“.  Kai 70 m. e. m. buvo sugriauta Jeruzalės šventykla, žydai pasklido po pasaulį, pradėdami naują tautos gyvavimo etapą – gyvenimą diasporoje. Manoma, kad štetlų ištakos siekia XVIII a. Štetlu galima vienareikšmiškai vadinti tik miestelį, kuriame litvakai sudarydavo iki pusės, o neretai ir daugiau, gyventojų ir kur buvo juntama litvakiškos energijos ir verslumo atmosfera. Nacių režimas išnaikino didelę dalį Lietuvos miestelių gyventojų, kartu sunaikindamas ir gyvą kasdienę jų kalbą – jidiš. Sovietų režimas  tęsė naikinimą, iš miestelių gatvių tinklo trindamas bent kiek ryškesnius štetlų  pastatus, ištisus jų spiečius. Mūsų pareiga yra sugrąžinti juos gyvenimui, jei ne fiziškai, tai bent atmintyje, vaizduotėje, ženkluose.

Europos žydų kultūros dienų Lietuvoje renginius, kurie yra Europos Tarybos programos „Žydų kultūros paveldo kelias Europoje“ dalis, Lietuvoje koordinuoja ir organizuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, bendradarbiaudamas su Žydų kultūros paveldo kelio asociacija, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėmis, Rytų Europos žydų kultūros tyrimų centru, miestų ir rajonų savivaldybėmis, muziejais, kitomis švietimo ir kultūros įstaigomis.

Artimiausi renginiai kaimynystėje:

Kupiškis:

Rugsėjo 3 d.

13.00 Edukacinė pamoka „Senasis Kupiškis“, kurioje pristatomi Kupiškyje gyvenusios tarpukario žydų bendruomenės amatai ir verslai, parodomi išlikę namai.

Vieta: Kupiškio kraštotyros muziejus, Gedimino g. 2

Organizatorius: Kupiškio kraštotyros muziejus

 

Pandėlys:

Rugsėjo  5 d.

11.30- 12.15 Pranešimas ,,Žydų bendruomenė Pandėlyje”. Filmo ,,Jie gyveno Rokiškyje“ (apie  Rokiškio rajone gyvenusią litvakų bendruomenę,) peržiūra, aptarimas gimnazijos muziejuje.

12.25- 13.10 Žydų pasakų skaitymai iš knygos „Saliamono žiedas“ gimnazijos bibliotekoje.

14.00 – 16.00 Popietė ,,Atgimęs žydų miestelis“. Pažintinis pasivaikščiojimas su senaisiais pandėliečiais, pristatant žydų kultūros paveldą Pandėlyje. Pasakojimų įrašai. Mokinių kūrybinių darbų (Pandėlio žydų gyvenimo vaizdavimas piešiniuose) pristatymas.

Renginių ir pažintinio pasivaikščiojimo susitikimo vieta: Pandėlio gimnazija, Panemunio g. 25.

Organizatorius: Pandėlio gimnazija

 

Pasvalys:

Rugsėjo 2 d.

11.00 Kilnojamosios fotografijų ir dokumentų parodos “Bendrapiliečiai. Žydai Pasvalio krašte” atidarymas. Paroda eksponuojama iki rugsėjo 14 d.

Vieta: Pasvalio krašto muziejus, P. Avižonio g. 6

Organizatorius: Pasvalio krašto muziejus

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.