Vytautas Zurba 1950 09 23–2017 08 19

2017-08-21 | Kategorija: Istorija ir žmonės

Šeštadienį daugelį biržiečių sujaudino skaudi žinia: netekome Vytauto Zurbos. Buvusio rajono mero, ekologinės žemdirbystės puoselėtojo, plačios erudicijos žmogaus. Atsisveikindami bent trumpai prisiminkime gražų šio Žmogaus gyvenimo kelią ir darbus.

Trumpi biografijos faktai

Gimė 1950 m. rugsėjo 23 d. Biržų rajone, Klausučių kaime.

1968 m. baigė Biržų antrąją vidurinę mokyklą.

1973 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją, kur įgijo mokslinio agronomo diplomą.

1973 m. pradėjo dirbti Biržų rajono „Laisvosios žemės“ kolūkyje agronomu.

1978 m. paskirtas Biržų rajono žemės ūkio valdybos vyriausiuoju agronomu.

1987 m. išrinktas Biržų rajono „Švyturio“ kolūkio pirmininku.

1990 m. išrinktas Biržų rajono tarybos pirmininku.

1995–1997 m. „Tatulos fondo“ valdybos pirmininkas.

1997–2003 m. Biržų rajono savivaldybės meras.

Paskutinė darbovietė – Biržų rajono savivaldybės administracijos specialistas, atsakingas už ekologiją.

Visuomeninė veikla: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Biržų skyriaus narys, Biržų rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas, Lietuvos Žemės ūkio rūmų prezidiumo narys, Viešosios įstaigos „Tatulos programa“ tarybos pirmininko pavaduotojas, Lietuvos ekologinės žemdirbystės draugijos „Gaja“ tarybos pirmininkas, vėliau narys, Lietuvos agronomų sąjungos narys.

1995–1997 m., 1997–2000 m., 2000–2003 m., 2003–2007 m., 2007–2008 m. ir 2011 m. Biržų rajono savivaldybės tarybos narys.

Rajono vadovas

Vytautą Zurbą reikėtų laikyti pirmuoju po nepriklausomybės atkūrimo Biržų rajono meru, nors tuo metu rajono vadovo pareigos vadinosi kiek kitaip: rajono tarybos pirmininkas. 1990 m. kovo 24 d. vyko rinkimai į Biržų rajono Liaudies deputatų tarybą, kuri tapo pirmoji rajono valdžia atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje. Po pirmojo rinkimų turo į rajono Tarybą buvo išrinkti 39 deputatai, po pakartotinio balsavimo kovo 31 d. – dar 10 deputatų. Tačiau Germaniškio rinkiminėje apygardoje Nr. 33 kandidatas į rajono Liaudies deputatų tarybą buvo vienas – „Švyturio“ kolūkio pirmininkas Vytautas Zurba. Apie pasitikėjimą juo rinkimuose gali liudyti skaičiai: Germaniškio rinkimų apygardoje buvo 527 rinkėjai, rinkimuose balsavo 433. Iš jų 404 pasisakė už V. Zurbą.

Po ilgų diskusijų rajono Tarybos pirmininku buvo išrinktas Vytautas Zurba: kolūkio pirmininkas, bet žinomas kaip tolerantiškas vadovas, palaikantis patriotines iniciatyvas. V. Zurbos išrinkimas pirmojo šaukimo rajono Tarybos vadovu sutapo su blokados, kurią nepriklausomai Lietuvai paskelbė Tarybų Sąjunga, pradžios data. Naujieji rajono vadovai turėjo spręsti klausimus, su kuriais iki šiol netekdavo susidurti: kuro, benzino ir mazuto, stygius, nuolatinė ekonominė grėsmė. Rajono Tarybos pirmininkui tuo metu svarbiausia buvo sutartinai dirbti su rajono valdytoju  ir savivaldybės darbuotojais, kad galėtų funkcionuoti rajono įstaigos ir įmonės (jos dar buvo valstybinės), gyventojai būtų aprūpinti maisto produktais ir būtiniausiomis prekėmis. Savivaldybėje darbuotojai ir Tarybos narių budėjo ištisas paras. V. Zurba vėliau sakys: „Džiaugiuosi, kad man pavyko rasti tokį sąžiningą ir pasiaukojusį darbui, labai kompetentingą, puikiai mokantį bendrauti su žmonėmis rajono valdytoją Joną Jonušį. Dirbti buvo nelengva, nes nebuvo reikiamų įstatymų atitinkančių naujos valstybė reikalavimus ir interesus, valstybės ir savivaldybių funkcijos nebuvo griežtai apibrėžtos, dar maišėsi okupacinė kariuomenė“.

,,Biržiečių žodžio“ archyvo nuotr.

Savo darbų V. Zurba nebuvo linkęs reklamuoti ar tuo labiau jais girtis. O rūpesčių buvo daug. Steigėsi atkurtos valstybės įstaigos – muitinė, valstybės sienos apsaugos tarnyba, krašto apsaugos tarnyba. Teko prisidėti sprendžiant šių įstaigų aprūpinimą pastatais ir kitais materialiniais resursais. Pasienio postai buvo nuolat puldinėjami ir deginami OMON būrių.

1991 metais sustojo dujotiekio į Biržus statyba. Kelerius metus rūdijo suvežti ir į rietuves sukrauti vamzdžiai. Iškilo pavojus, kad dėl metalo korozijos jie nebetiks dujotiekiui. Rajono vadovams teko daug kartų važinėti į Vilnių ir įrodinėti, kaip svarbu kuo skubiau baigti statyti dujotiekį. Po didelių vargų, padedant Biržų naftos pepumpavimo įmonei, dujotiekis pasiekė Biržus: gamtinių dujų deglas buvo uždegtas 1994 m. gruodžio mėnesį miesto centre.

1992 m. su dideliais vargais, nes pradėjo irti rajono Tarpkolūkinė statybos organizacija, buvo baigti naujieji Biržų miesto kultūros namai.

Vienas iš svarbiausių V. Zurbos rūpesčių buvo Biržų miesto nuotėkų naujų valymo įrenginių statyba. Tuo metu seni nuotėkų valymo įrenginiai jau buvo per maži išsiplėtusiam Biržų miestui su intensyviai dar dirbančiomis įmonėmis – pienine, konservų ir duonos gamyklomis ir kitomis įmonėmis. Buvo labai teršiama Tatulos upė ir aktyvaus karsto regionas. 1992 m. parinkta vieta, suprojektuoti ir pradėti statyti nauji nuotėkų valymo įrenginiai. Nutraukus finansavimą 1993 metais nuotėkų valymo įrenginių statyba nutraukta, nebaigti pastatai konservuoti.

Biržų miesto ir rajono katilinės tuo metu buvo kūrenamos mazutu, kurio reikėjo didelių kiekių. Rajono vadovams rūpėjo, kaip pakeisti mazutą: jo kaina nuolat kilo, sunku gauti, nes naftos tiekimas Lietuvai per blokadą buvo nutrauktas, dujotiekio į Biržus statyba sustabdyta. Kilo mintis Kaštonų katilinėje įrengti medienos atliekomis kūrenamą pakurą, tačiau Lietuvoje nepavyko rasti rangovo, kas galėtų pritaikyti ir pastatyti prie esamo mazutu kūrenamo katilo medienos pakurą – tokio pavyzdžio šalyje nebuvo. Buvo surasta Latvijoje dirbanti Švedijos firma, kuri 1993 m. padėjo pastatyti švedišką medienos atliekomis kūrenamą pakurą 1993 m. Ši pakura Kaštonų katilinėje veikia iki šiol.

Dar vienas svarbus darbas buvo Biržų miesto geležies šalinimo iš geriamojo vandens įrenginių statyba. Jie pradėti statyti 1995 m., užbaigti 1997 m. padedant Biržų „Naftotiekiui“.

1992 metais atidaryti Legailių globos namai, nes kitų rajonų globos įstaigos nebepriėmė mūsų rajono vienišų ir beglobių žmonių.

Kalbėdamas apie pirmąją savo kaip rajono vadovo kadenciją, V. Zurba yra sakęs, kad tuo gana sunkiu po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu didelę darbo ir gyvenimišką patirtį turintys savivaldybės darbuotojai puikiai susitvarkė su naujais iššūkiais ir uždaviniais, kuriuos iškėlė naujas valstybės gyvenimo laikotarpis. Atsakingai dirbo ir rajono Tarybos nariai. Daug padėjo naujai išrinktas LR Seimo narys Albinas Vaižmužis.

Tuo metu dar dirbo visos įmonės, bedarbių beveik nebuvo. Visų sėkmingai dirbančių įmonių ir „Naftotiekio“ mokesčiai ėjo į rajono biudžetą, todėl savivaldybė gyveno be skolų ir dotacijų, galėjo padėti ligoninei uždengti naują stogą, nupirkti įrangos, mokykloms – kompiuterių. „Naftotiekis“ padėjo nutiesti dujotiekio vamzdyną Biržams, pastatyti geriamojo vandens valymo stotį, išasfaltuoti kai kurias gatves, padėjo Biržų ligoninei ir Likėnų sanatorijai, mokykloms, sporto ir kultūros kolektyvams. Padėdavo ir kitos įmonės, tačiau jų galimybės buvo mažesnės.

Rajono meru Vytautas Zurba buvo išrinktas dar dvi kadencijas, 1997–2003 metais.

,,Biržiečių žodžio“ archyvo nuotr.

1997–1998 m. rajono vadovai vėl grižo prie Biržų miesto nuotėkų valymo įrenginių statybos. Per tuos kelerius metus, kol statybos buvo sustojusios, paaiškėjo kad pradėtų statyti valymo įrenginių projektas pasenęs ir reikalinga nauja galimybių studija. Aplinkos ministerija padėjo susitikti su Japonijos tarptautinės kooperacijos agentūros (JICA) atstovais, kurie po trumpų derybų sutiko savo lėšomis atlikti Biržų miesto nuotėkų valymo įrenginių statybos galimybių studiją ir parengti tinkamiausią projektą. Nuotėkų valymo įrenginiai užbaigti 2002 metais. Iškilmingame nuotėkų valymo įrenginių pristatyme V. Zurba simbolinę juostelę perkirpo klūpėdamas. Su jam būdingu humoru tuometinis meras pareiškė, kad lenkiasi prieš daugelio metų darbą ir tai laiko savo svarbiausiu nuopelnu. Šie nuotėkų valymo įrenginiai buvo to metu vieni moderniausių ir efektyviausiai veikiančių Lietuvoje. Nuotėkas išvalo iki natūralaus upių ir ežerų lygio. Šie įrenginiai puikiai veikia iki šiol.

Dėmesys istorijai ir kraštotyrai

Įpratę V. Zurbą laikyti vadovu-ūkininku, biržiečiai mažiau žinojo apie jo domėjimąsi istorija ir krašto praeitimi.

1998 m. V. Zurbos iniciatyva buvo parengti dokumentai ir galutinai sutvarkyta rajono heraldika, herbas ir vėliava patvirtinama heraldikos komisijoje.

1997–1998 m. padedant Seimo nariams Kaziui Bobeliui ir Albinui Vaižmužiui atnaujintos derybos su Stokholmo karo muziejumi dėl patrankų, išvežtų kaip karo grobis iš Biržų tvirtovės, grąžinimo. Tačiau gautas atsakymas, kad pabūklai, kaip karo grobis, nebus grąžinti, tačiau dalį jų jie galėtų leisti eksponuoti Biržų pilyje, jas apdraudus 350 tūkst. litų suma.

1998 m. su istoriku Deimantu Karveliu V. Zurba buvo išvykęs į Varšuvos Karališkųjų aktų archyvą, kur surado donacijos aktą: jame pirmą kartą minimas Biržų vardas. Užsakytas mikrofilmas su šio akto kopija.

Agronomas, ūkininkas

Vytautas Zurba – ne tik Biržų rajone žinomas kaip ekologinės žemdirbystės žinovas, puoselėtojas. Mokslinio agronomo išsilavinimą turintis V. Zurba visada buvo ištikimas savo pašaukimui. 1991 metais pagal Valstiečių ūkio įstatymą gavęs žemės, joje V. Zurba įkūrė pavyzdinį ekologinį ūkį. Savo ūkyje nuolat priėmė ekologišku ūkininkavimu besidominčius žmones, rengė lauko dienas.

,,Biržiečių žodžio“ archyvo nuotr.

V.Zurba buvo išrinktas Lietuvos ekologinės žemdirbystės draugijos „Gaja“ tarybos pirmininku, vėliau buvo jos nariu. Buvo Lietuvos agronomų sąjungos narys, fondo „Tatulos programa“ tarybos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, Biržų rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas.

V.Zurba buvo nuolatinis „Tatulos programos“ mugių dalyvis, jo produkciją labai vertino sostinės gyventojai, su juo mielai kalbėdavosi ir tardavosi biržiečiais mieste vykusiose mugėse. Savo turtinga ekologinio ūkininkavimo patirtimi V. Zurba dalinosi įvairiuose seminaruose, skaitė paskaitas, kelerius metus bendradarbiavo „Biržiečių žodyje“. Žinoma augalininkystės profesorė Vanda Žekonienė ne kartą yra sakiusi, kad V. Zurbos kaip agronomo patirtis ir išmintis verti profesoriaus titulo. Tačiau ieškoti titulų V. Zurba niekada neskubėjo.

* * *

V.Zurba turėjo retą dovaną su kiekvienu žmogumi bendrauti nuoširdžiai, atvirai, niekada nedemonstruodavo savęs. Gal todėl jis buvo laukiamas ir laikomas savu ir šiltai priimamas daugelyje rajono sodybų. Būdamas meras, vėliau – ekologu, pats lankydavo konkurse dalyvaujančias gražiausias rajono sodybas, visada pasveikindavo jų savininkus.

Smagu buvo sutikti V. Zurbą kad ir namo kieme. Su jam būdinga šypsena prisipažindavo, kad ligos lanko, kad vis dažniau tenka su daktarais bendrauti, bet planai, sumanymai, atrodė, padės visas ligas įveikti. Deja…

Dėl Vytauto Zurbos mirties nuoširdžiai užjaučiame jo žmoną Angelę, dukrą Vitą, sūnų Kęstutį, visus jį mylėjusius žmones.

„Biržiečių žodis“

 

Vytautas Zurba bus pašarvotas A. Jankausko laidojimo paslaugų įmonės didžiojoje salėje. Atsisveikinimas rugpjūčio  23 d. (trečiadienį) nuo 15 val. Rugpjūčio 24 d. 12 val. velionis bus išlydimas į Liepų gatvės kapines.

Tags:

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.