Per Žolinę Vabalninke atidengta atminimo lenta krašto savanoriams

2017-08-16 | Kategorija: Tema

 

©selonija

Žolinė – viena mėgstamiausių lietuvių švenčių. Šventė, kurios šaknys siekia ikikrikščioniškus laikus, kai buvo aukojami naujojo derliaus vaisiai. Nors šventė buvo įvilkta į krikščionišką rūbą, suteikus jai Mergelės Marijos dangun ėmimo šventės statusą, žmonės iki šiol į bažnyčią nešasi simbolinę puokštelę, kurioje yra svarbiausios žemdirbio žolės: ją sudaro javų varpos (simbolizuoja derlių), vaistažolių šakelės (simbolizuoja sveikatą), augalai, saugantys namus nuo piktų dvasių ir kitų nelabų dalykų, kaip pavyzdžiui, šermukšnis ir kiti simbolinę prasmę turintys augalai. Žolinės atlaidai daugelyje Lietuvos bažnyčių yra svarbiausi metiniai atlaidai, o patys didžiausi ir iškilmingiausi  atlaidai vyksta Pivašiūnuose, kurie tęsiasi net kelias dienas.

Bažnyčios jubiliejui skirtas kryžius. ©selonija

Iškilmingai  Žolinę paminėjo ir Vabalninkas, kurio bažnyčia turi kanoniškąjį, oficialų  Žolinės vardą -Švč. Mergelės  Marijos ėmimo į dangų (vadinamieji titulo atlaidai, kai švenčiama bažnyčios patrono vardo ar reikšmingo religinio įvykio, kuriuo pavadinta bažnyčia, diena) . Kaip įprasta, į atlaidus suvažiuoja ir toliau gyvenantys giminaičiai, artimieji, tad apie vidurdienį reikėjo gerai paplūkti, kad surastum vietą automobiliui pastatyti.  Šį kartą Vabalninkas ne tik  iškilmingai minėjo Mergelės Marijos šventę, bet ir savosios bažnyčios jubiliejų – 400 metų. Nors dabartinė mūrinė bažnyčia pastatyta 1817 metais, tačiau jos pradžia buvo medinė 1617 m.statyta bažnyčia, kurią fundavo tuometis Upytės seniūnas Jeronimas Valavičius.

Apie kryžiaus statymą: : http://www.selonija.lt/2017/08/11/stiprybes-prie-kryziaus/

Jubiliejui atminti bažnyčios šventoriuje stojosi naujas kryžius (autorius – tautodailininkas Vidas Jatulevičius), kurį pašventino Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas. Vyskupas dėkojo kryžiaus meistrui, mecenatei  šviesios atminties Janinai Kuncevičienei, meldėsi, kad kryžius stiprintų santarvę ir ramybę, to paties linkėdamas ir gausiai susirinkusiems parapijiečiams ir svečiams.

©selonija

Pašventinus kryžių minia nulingavo į Žolinės aikštę, kurios prieigose uždengta linine juosta savo iškilmingos akimirkos laukė 1919-1920 m. Vabalninko krašto savanoriams skirta paminklinė lenta. Tai – jau antroji tokia atminimo lenta Biržų krašte. Pirmoji  liepos 6 dieną iškilmingai buvo atidengta Papilyje.

 

Plačiau apie iškilmes Papilyje: http://www.selonija.lt/2017/07/07/valstybes-atkurimo-simtmeciui-papilyje-atidengta-atminimo-lenta-lietuvos-kariuomenes-savanoriams/

 

©selonija

Iškilmėse kalbėjęs idėjos iniciatorius Vilius Kavaliauskas sakė, kad visi šie akmenyje išvardinti žmonės nėra tik pavardės. ,,Tai yra konkretūs žmonės su savo konkrečiais gyvenimais, – sakė V.Kavaliauskas. – Aš žiūriu į Leonardą Pesecką, savanorį, vieną garsiausių Lietuvos lakūnų, kuris išgarsėjo tuo, kad  leidosi su degančiu lėktuvu, kad išgelbėtų Lietuvai karo lėktuvą. Čia yra Alfonsas Baniulis, karininkas, kurio labai įdomi biografija. Iki 1958 m. slapstėsi Rygoje rusiška  Kuznecovo pavarde, kad išvengtų persekiojimo. Matau Stasio Krukausko, pulkininko leitenanto pavardę. Su jo dukra Elena,  kuri dar gyva ir nors jai 98  metai, yra labai šviesaus proto,  prieš dešimtį metų Kaune, Žemuosiuose Šančiuose, L. Ivinskio g. Nr.50 mes primušėm lentą, skelbiančią, kad šiame name gyveno Vyčio ordino kavalierius pulkininkas Stasys Krukauskas.“ V.Kavaliauskas pakartojo savo pagrindinę mintį, išsakytą atidengimo iškilmėse Papilyje:  jeigu mes tuos žmones pagerbiam, galbūt kas nors pagerbs ir mus.

Biržų rajono savivladybės meras Valdemaras Valkiūnas. ©selonija

,, Reikia daryti tuos darbus, kurie išlieka ilgam,“ – teigė žurnalistas.

Jis kalbėjo, kaip važiuojant per Belgiją, Daniją ar kitas Europos šalis, ne kartą matė mažuose miesteliuose kuklius paminklus, kur išvardinti Pirmajame, Antrajame pasauliniuose karuose kovoję ir žuvę tų miestelių gyventojai.  ,,O mes iškalam vardus tų, kurie sukūrė mums valstybę,“ – kalbėjo susirinkusiems idėjos autorius.    Dabar, anot jo, Lietuvoje įvairiais lygiais vyksta didžiausia diskusija – kaip mes paminėsim Lietuvos šimtmetį? ,,Jūs Vabalninke jau paminėjot, pagerbdami tuos žmones. Ir paminėtas bus šimtmetis visame Biržų krašte,“ – išsakė savo nuomonę V.Kavaliauskas.

Paminklą atidengė Vabalninko seniūnė Lilija Vaitiekūnienė ir žurnalistas Vilius Kavaliauskas. ©selonija

Vabalninko seniūnė Lilija Vaitiekūnienė prisiminė, kad su V.Kavaliausku dėl  paminklo pradėjo bendrauti dar 2015 m. pabaigoje.  Vabalninkiečiai  teikė pavardes, žurnalistas tikrino jas valstybiniame archyve. Deja, atminimo lentoje  ne visų savanorių pavardės iškaltos, tik tų, kurie buvo pripažinti 1928 -1940 m. veikusios savanorių komisijos ir gavo savanorio statusą bei medalį. ,,Bet mes širdyse priminsim visus savanorius, kurie kovojo už Vabalninko kraštą,“ – sakė L.Vaitiekūnienė.

Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas. ©selonija

Paprašytas priminti, kuo svarbi ši vieta ir kodėl būtent ji parinkta paminklui, Algirdas Garbauskas teigė, kad šioje vietoje  XX a.pradžioje buvo turgaus aikštė. 1919 kovo 30 d. čia žmonės susirinko  po mišių ir vienas iš entuziastų, Bernardas Sakalauskas pakvietė vyrus kovoti už laisvę, mat  kaip tik tuo metu Vabalninke buvo įsitvirtinusi bolševikų valdžia. Tuoj atsirado pritariančių, kai kurie ir ginklus turėjo. Pirmieji užsirašė toks Varabauskas, Aukštikalnis, Manikas,  kiti – pirmą dieną dešimt, rytojaus dieną, dar pora desėtkų,  ir taip susidarė pirmasis toks pulkas, kuris Vabalninke ir kovojo už laisvę. Tad praktiškai šioje vietoje ir prasidėjo mūsų krašto savanorių kova už laisvą šalį.

©selonija

 1919 gegužės 26 dieną Vabalninkas jau buvo išlaisvintas nuo bolševikų ir kitų užpuolikų, o savanoriai, kurie buvo likę, vieni grįžo į taikų gyvenimą, kiti prisijungė prie Joniškėlio bataliono  ir tęsė kovas. ,,Duok Dieve ramybės, kad nei mums nei mūsų palikuonims nereiktų imtis ginklo ir kovoti su ginklu,“ – sakė miestelio kraštotyrininkas.

©selonija

Atidengiant paminklą taip pat kalbėjo rajono savivaldybės vadovai – V.Valkiūnas ir I.Varzienė, LR Seimo nariai V.Rinkevičius ir A.Šimas.

Atidengti atminimo lentos buvo pakviestas idėjos iniciatorius žurnalistas Vilius Kavaliauskas ir Vabalninko seniūnė Lilija Vaitiekūnienė, paminklą pašventino vyskupas emeritas J.Kauneckas.

Iškilmės tradiciškai baigėsi trimis salvėmis, kuriomis Vabalninką apdovanojo Biržų kuopos savanoriai.

Norinčius paremti šį prasmingą darbą prašome aukoti pinigus į specialią sąskaitą: Lietuvos 100-mečiui LT 64 4010 0413 0020 9831

 Sąskaitoje galima nurodyti, kurios konkrečios seniūnijos atminimo lentai pervedami pinigai.

 

selonija.lt

 

 

 

 

 

 

 

 

Tags: , ,

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.