Toliūnų tolių šauksmas

2017-08-11 | Kategorija: Istorija ir žmonės

Reginos Vaičekonienės nuotr.

Svetinga Stapulionių sodyba iš miestų ir kaimelių surinko savo ir buvusių kaimyninių kaimų, viensėdžių kaimynų jaunąją kartą: vaikus, anūkus, proanūkius. Jie kaip obuoliukai nuo gimtinės, derlingos obels, pabiro po erdvų kiemą. Nuo prisiminimų iki smagių dainų ir šokių.

Ne pirmas susitikimas

Kraštiečių šventės tradicija Biržų krašte gimė būtent čia, Toliūnuose. Šio kaimo gyventoja, jau amžiną atilsį Liucija Kuginienė, smilgietę kultūros darbuotoją Danguolę Plentauskienę įtikino, kaip gražu būtų visiems susitikti, pasibūti. Danguolės širdžiai šis pasiūlymas buvo labai artimas. Per du dešimtmečius kultūros darbuotoja kraštiečių šventes pasėjo ir po kitus seniūnijos kaimus. Įdėta daug pastangų. Atgimsta ne tik nykstantys, bet ir jau užmiršti kaimai, jų žmonės, papročiai. Bandoma iš naujo atkurti ir užrašyti kaimų istoriją. Toliūniečiai ir buvę aplinkinių kaimų gyventojai susitinka ne pirmą kartą. Ir vis pildo šio krašto metraštį. Vienas jo tomelis liks Smilgių bendruomenės muziejėlyje. Kitas – Pasvaliečių bibliotekoje. Trečias keliaus į Biržų krašto muziejų „Sėla“. Kraštiečiai susirenka ne tik švęsti, bet ir prisiminti. Tradiciškai jų susitikimas prasideda bendra malda savoje Smilgių parapijos bažnyčioje. Aukojamos šv. Mišios už gyvus ir mirusius.

Apie brangiausius kaimynus

Toliūnų kaime įsitvirtino senųjų Briedžių ir Stapulionių sodybos. Šeimininkų – net keturios kartos. Briedžių anūkas, Stapulionių sūnus Emanuelis su šeima, Emanuelio sūnaus Mariaus šeima. Anais laikais Antano ir Ernos Stapulionių sodyba buvo visų kaimynų kelio pradžia ir pabaiga. Briedžiai ir Stapulioniai turėjo malūną. Antanas Stapulionis buvo stalius, muzikantas. Su žmona Erna susilaukė dviejų sūnų: Romo, Emanuelio ir dukros Natalijos. Sūnus Romas gyvena Panevėžio rajone. Dukra Natalija – Biržuose. Vidurinysis Emanuelis pamilo kirdonietę Laimą Landauskaitę, vedė ir įsikūrė Panevėžyje. Su žmona Laima susilaukė trijų vaikų: dviejų sūnų ir dukters. Iš Panevėžio Emanuelis su šeima grįžo į tėviškę. Jų sūnus Dainius su šeima įsikūrė motinos gimtuosiuose Kirdonyse. Marius su šeima nusipirko namelį, atkūrė jį neatpažįstamai. Gyvena ir ūkininkauja kaimynystėje, Toliūnuose. Dukra Inga dirba Biržuose.

Dabartinio sodybos šeimininko Emanuelio Stapulionio žmona Laima – puiki moteris. Visur suspėjanti. Gieda parapijos bažnyčios chore. Meno mėgėjų kolektyvo dainininkė. Prieš kelerius metus „Biržiečių žodžio“ skelbtuose Biržų krašto šviesuolių rinkimuose Laima Stapulionienė surinko daugiausia skaitytojų balsų ir pelnė nominaciją „Brangiausia kaimynė“. Žmonės Laimą išsirinko ir seniūnaite.

Į susitikimą

– Labai laimingi, kad tiek daug žmonių atvyko. Mūsų namų valdos – daugiau kaip hektaras. Tik burtis, tik šokti kaimynams tokiose platybėse, – džiaugėsi Laima.

Kad tokį svečių pulką priimtų, Stapulioniams teko nemažai paplušėti. Bet nei žmona, nei vyras nesiskundė. Kiekvieną sutiko džiugiai.

Reginos Vaičekonienės nuotr.

Renginio organizatorės kiemą iškaišė lauko ir darželio gėlių, žolynų kompozicijomis. Pripynė girliandų. Kiekvienas laukiamas. Skubėjo kieman pėsti ir važiuoti. Šios sodybos senųjų šeimininkų sūnus Romas, atvykęs iš Panevėžio rajono, kūrė iš anksto pakilią nuotaiką. Eismą reguliavo… keptuve. Pirmiausia svečiai skubėjo prie parodos. Ji eksponuojama ant daržinės durų. Kirdoniečio fotografo Alberto Drevinsko nuotraukose – gimtinės vaizdai: Toliūnai, Jackonėliai, Olgos beržynėlis, Jurgalieknis, Sparniškiai… Biržietis, buvęs Strolių kaimo gyventojas Povilas Čikštas savo ranka nubraižė gimtojo kaimo schemą, kad lengviau būtų atkurti prisiminimus.

Kraštiečių susitikime – panevėžiečiai, biržiečiai, smilgiečiai, medeikiečiai. Šiose apylinkėse dažniausiai linksniuojamos gyventojų pavardės: Patkauskai, Čikštai, Vorai, Zygeliai, Valiūnai, Venslovai, Balčiūnai… Balčiūnų privažiavo daugiausia. Ne visi jie giminės, bet artimi. Iš pulko išsiskiria du Aloyzai: Udrėnas ir Balčiūnas. Ir bendravardžiai, ir tokio pat ūgio. Tokios pat giminingos, jautrios sielos. Medeikietis Aloyzas Balčiūnas su Pasvaliečių bibliotekininke Aušra Ūseliene eilėmis sveikina susirinkusiuosius. Gimtinės aukurą garbingai įžiebia savo gimtinės patriotas Povilas Čikštas. Būtent jis, Povilas, savo išnykusiam kaimui pakelėje pastatė paminklinį akmenį. Įžiebta gimtinės aukuro liepsnelė visus iš kiemo išlydi į kelią.

Kelias veda prie Toliūnų kaimo kryžiaus. Pirmojo susitikimo proga, beveik prieš tris dešimtmečius, kryžius atstatytas. Aplinką prižiūri, gėles sodina ir laisto, kryžių puošia Laima Stapulionienė.  Aloyzas Udrėnas prie kaimo kryžiaus užveda ir vadovauja bendrai maldai. Kraštiečiai rikiuojasi prie kryžiaus ir fotografuojasi.

Prisiminimų popietė

Vėl į Stapulionių sodybą… Prisiminimų popietę tęsia bibliotekininkė Aušra. Bibliotekininkė Aušra iš anksto stropiai rinko žmonių prisiminimus, stengėsi atkurti Toliūnų kaimo istoriją, padavimus. Šis susitikimas – puiki proga papildyti kai kuriuos faktus, patikslinti įvykius.

Vaikystės prisiminimais dalinosi Evelina Zygelytė-Kairienė, Povilas Čikštas, Aloyzas Udrėnas, Antanas Latonas ir kiti.

Išaiškėjo: Eleonora Balčiūnienė palikusi artimiesiems savo prisiminimus. Tai bus labai vertinga dovana ir kraštiečiams. O kol kas gimtais takeliais klajoti visiems labai padėjo, prisiminimus budino kraštiečio, folkloro puoselėtojo, „Sadaujos“ ansamblio solisto Augusto Kubiliaus (1933–2014) iš Strolių kaimo išleista knyga „Nebark manęs, tėveli“. Prisiminė ir didžiavosi susirinkę kraštiečiai, kad šis jų gimtinės kampelis, senelių Stapulionių kraštas, iki pat mirties traukė ir mokslininką, įžymų keliautoją, antropologą, rašytoją Antaną Pošką.

Reginos Vaičekonienės nuotr.

Stogdengiai, staliai, mūrininkai. Vyresnioji karta dar prisimena ir kaimo elgetėlę Gudonienę. Nepamirštos pribuvėjos – Briedienė ir Kubilienė.

– Apranga – iš milo. Vyrai kelnėse vietoj sagų naudodavo pagaliukus, vadinamus brūzgeliais. Apžarniuos stovėjo jauja. Žmonės augino avis, vertėsi bitininkyste. Kiekviename kaime buvo arklys. Pyragus kepdavo du kartus per metus – prieš Kalėdas ir Velykas. Kiaušinius laikydavo grūduose, o mėsą – pelenuose, kad nesugęstų. Svočios kepdavo pyragą, būtinai – mielinį. Į raugintus kopūstus dėdavo ne tik spanguoles, ir putino uogas. Per Jurgines kaimynai vieni kitus lankydavo… – piešė ano meto kaimo žmonių buities portretą renginio vedėja Aušra Ūselienė.

 Pora už poros

Senojo Toliūnų kaimo muzikanto Antano Stapulionio būgnas, išriedėjęs į kiemą, stebėjo šventę ir tylėjo. Gal džiaugėsi, o gal liūdėjo? Kadaise Toliūnų kaime stovėjo 36 sodybos. Likusios tik 6. Vietoj aplinkinių, dainose skęstančių kaimų, – tik nebylios tolumos.

Vasaros švelnus vėjelis žaliuose laukuose gaudė tų skambėjusių dainų, giesmių aidą ir nešė jį į Stapulionių kiemą. Pirmieji užstalėje pašoko vyrai, gimę, augę aplinkinių kaimų kaimynų anūkai ir sūnūs: Udrėnas, Latonas, Balčiūnas ir Čikštas užtraukė senovinę „Burkuoja balandis po langu“. Ansamblio dainininkės moterys sukluso: be jokios repeticijos, šitaip darniai… Savo kankles prakalbino trys jaunos muzikantės. Įsidrąsino liaudies muzikanto Petro armonika. Ir suskambo Smilgių moterų ansamblio dainos. Neatsiliko ir muzikantų Gasparėnų duetas iš Juostaviečių. Pasakorės smilgietės Rita Balčiūnienė ir Regina Janulevičienė porino savo linksmas istorijas.

Kaip anais senais laikais Stapulionių kieme – gegužinė. Pora už poros…

 

Regina VAIČEKONIENĖ

„Biržiečių žodis“

Tags:

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.