Pakruojo dvare aludarių ir gastronomijos šventė – Bumbulinės

2017-08-09 | Kategorija: Kaimynai

M.Mikulėno nuotr.

Nuo seno Pakruojo kraštas garsėjo giliomis aludarystės tradicijomis, tad tikrai nesuklysime sakydami, kad Pakruojis – Lietuvos alaus tradicijų sostinė, kur ne tik prikeliamos senosios alaus virimo tradicijos, tačiau ir skatinamos atsirasti naujos. Būtent čia rugpjūčio 19-20 dienomis visus alaus ir gero skonio mėgėjus sutrauks didžiausia Lietuvos „craft“ aludarių ir gastronomijos šventė – Bumbulinės, kuri nepaliks abejingų.

Jau niekam nėra paslaptis, kad šiandien „mažieji“, inovatyvieji aludariai yra Lietuvos aludarystės skonių pionieriai – būtent jų atrandamos naujos skonio kombinacijos rodo kelią kitiems, o kūriniai jau yra užkariavę Lietuvos madingiausius restoranus ir alaus barus. Pakruojo dvare rengiamas pirmasis, analogų neturintis alaus festivalis, suteiks galimybę susipažinti su į vieną vietą surinktais įdomiausiais ir inovatyviausiais aludariais, kurie iš tiesų daro naminį, išskirtinių skonių „craft“ alų. O kas gi yra tas „craft“ (kūrybinis) alus? Garsus ekonomistas ir kartu gerai žinomas alaus ekspertas Linas Čekanavičius atsako, kad nėra vieno pripažinto apibrėžimo: „JAV Aludarių asociacija (Brewers Association), vienijanti „craft“ alaus virėjus, šį alų apibrėžia kaip mažo ir nepriklausomo bravoro verdamą inovatyvų arba istorinių tradicijų alų“. „Mano įsitikinimu, svarbiausia ne bravoro dydis ir ne jo nuosavybės statusas, bet jo verdamo alaus pobūdis, t. y. jo nestandartiškumas, savitumas, inovatyvumas. Trumpai tariant, kūrybinis („craft“) alus yra kuriamas, o ne  fabrikuojamas“, – teigia ekspertas.

M.Mikulėno nuotr.

Šventės metu bus galima degustuoti skonių lyderių – „Sakiškių alaus“, „Kuro aparatūros“, „Craft&Draft brewingpub“, „Genio“, „Dundulio“, „Apynio“ ir kitų naujausių kūrinių, dar neragautų kartumo ir net egzotiškų ingredientų derinių, kaip pavyzdžiui, alaus su pasiflorais, kokosų pienu ar net agurkais. Festivalis suteiks galimybę pastaruosius skonius palyginti su senųjų lietuviško alaus tradicijų propoguotojų – Rozalimo alaus ar verdamo Lietuvos „alaus karalienės“ – Aldonos Udrienės – alumi, kuris žinomas bei vertinamas ir už Atlanto. Taip visuomenė kuo toliau, tuo daugiau yra pažindinama su nauja, „gero skonio“ revoliucija, kurios pagrindinis variklis ne didžiulė reklama ir pinigai, tačiau nuolatinė kūryba, nuoširdus darbas ir išskirtis skonis.

Festivalio metu didelis dėmesys bus skiriamas ir maistui. Alaus someljė ir būsimas šventės „pranešimų ir ginčų svirno“ dalyvis, apie maisto ir alaus derinimą, Vidmantas Čičelis sako, kad nėra alaus, kurio nebūtų galima suderinti su maistu, ypač kai tiek turime alaus pasirinkimo – galima rasti derinius nuo jūros gėrybių iki desertų. „Lyginant su vynu, alus turi daug daugiau įvairių skonių, tad ir priderinti jį prie tam tikro patiekalo yra lengviau“, – sako žinomas alaus someljė. Renginio metu bus galima išbandyti ne tik ant ugnies ruoštus užkandžius, žvėrieną, bebrieną, ožkieną, visą keptą jautį, bet ir kitus, mažiau įprastus, tačiau puikiai derančius su alumi maistus, kaip, pavyzdžiui, sraiges, krevetes ir kt.

M.Mikulėno nuotr.

Pakruojo dvaras nuo seno garsėjo dideliu, pažangiu ir klestinčiu ūkiu, tad natūralu, kad ūkio darbų pradžias ir pabaigas lydėdavo didelės šventės. Šiandien dvaras, gyvendamas tikrą XIX a. gyvenimą, prikelia dvaro tradicine šventę – Bumbulines (bumbulais dvare vadindavo ten dirbusius kumečius). Šventės metu dvaro baronai von der Roppai atsidėkodami bumbulams už gerą darbą sukviesdavo geriausius krašto aludarius ir padovanodavo šventei didžiausią ūkio jautį, 5 avis ir būrį žąsų. Taip pat, kaip ir senoveje, šios šventės metu netrūks pramogų: vyks Bumbulų varžytuvės, žirgų lenktynės, įvairūs užsiėmimai su žirgais, o aristokratiškų pomėgių mylėtojams bus suteikta galimybė dalyvauti šachmatų simultane, žaisti kroketą su čempionais, klausytis Baltojoje pokylių salėje kamerinės muzikos ir kita. „Tai bus išskirtinė kultūringo ragavimo ir pramogavimo puota“, – trumpai šventę apibūdina dvaro baronas.

Pakruojo dvaras – didžiausias Lietuvoje išlikęs dvaro kompleksas, kuriame lankytojai tampa XIX a. pab. dvaro gyventojais, iškalbingoje ir kūrybingoje atmosferoje išgyvenantys dvariškus užsiėmimus ir akimirkas.

 

 

 

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.