Prisiminti iškilūs vabalninkėnai – nepriklausomos Lietuvos kūrėjai

2017-08-08 | Kategorija: Istorija ir žmonės

Emilijos Raibužytės-Kalninienės nuotr.

Liepos 28 d. vabalninkiečiai skubėjo į buvusį Slavino namą, kurio patalpose kuriama perkraustomo Biržų krašto muziejaus „Sėla“ Vabalninko skyriaus ekspozicija. Nors muziejus naujose patalpose atvers duris lankytojams tikt per vieną didžiausių švenčių Vabalninke – Žolinę, penktadienį vabalninkiečiai jau rinkosi čia, į jau įrengtą pagrindinę Vabalninko istorijos salę, kur turėjo galimybę prisiminti ir pagerbti iškilius Vabalninko krašto žmones.

Į popietę „Vabalninkiečiai – Nepriklausomos Lietuvos kūrėjai“ rinkosi ne tik miestelio gyventojai, bet ir nemažas pulkas svečių, kurių patys brangiausi – giminaičiai tų, kurie dalyvavo 1918 m. atkuriant Lietuvos valstybę. Į būsimą muziejaus salę suėjo ir nemažas pulkas jaunų žmonių – maldininkų, suvažiavusių į kitą dieną vyksiantį Gyvojo rožinio kongresą Vabalninko Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, tad susirinkusieji vos tilpo salėje.

Emilijos Raibužytės-Kalninienės nuotr.

Popietė, skirta vabalninkėnams, kūrusiems valstybę prieš 100 metų, – vienas iš 2017 metų respublikinio Muziejų kelio „Vasario 16-osios kūrėjai ir puoselėtojai“ renginių. Vabalninko skyriaus vedėja Vida Skujienė trumpai pristatė iškiliausias XX a. pradžios asmenybes, kurias užaugino Vabalninko žemė. Daugelis įgijo puikų išsilavinimą ir vėliau stojo į pirmąsias mūsų valstybės kūrėjų gretas. Buvo prisiminti: Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Vasario 16-os akto signataras, kunigas, lietuviškų mokyklų ir draugijų steigėjas, pirmųjų lietuvių katalikų periodinių leidinių bendradarbis, Lietuvių mokslo draugijos ir Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti narys, Valstybės Tarybos Prezidiumo sekretorius Lietuvių konferencijų Berne (1917 m.) ir Lozanoje (1918 m.) dalyvis Alfonsas Petrulis bei jo brolis Vytautas: finansų, prekybos ir pramonės ministras ne vienos vyriausybės kabinete, o nuo 1925 metų vasario iki rugsėjo pats vadovavęs XI Ministrų kabinetui, tuo pačiu metu eidamas ir finansų ministro pareigas (dar vadinamas „lito tėvu“). Ne vieno Ministrų kabineto Ministras Pirmininkas, finansų, prekybos ir pramonės ministras, universiteto Kaune steigėjas Ernestas Galvanauskas. LR Seimo narys ir pirmininkas, švietimo ministras ir Seimo kontrolierius,  Vabalninko istorijos monografijos autorius – Konstantinas Šakenis. Ne vieno Ministrų kabineto teisingumo ministras, Valstybės kontrolierius Vincas Karoblis.

Į Vabalninką atvyko Alfonso ir Vytauto Petrulių giminaitės Teresė Petrulytė-Kubilienė su dukra Giedre, Konstantino Šakenio pusbrolio Juliaus Šakenio marti Daiva Šakenienė su dukra Julija bei jo gimtuosiuose Veleniškiuose atminimą saugančios Zitos ir Juliaus Šakenių šeimos atstovai, kartu su jauniausiomis giminės atžalomis, taip pat K. Šakenio tremties bendražygė Vida Obakevičiūtė-Petravičienė su dukra Asta.

Emilijos Raibužytės-Kalninienės nuotr.

Į renginį atvykęs Biržų rajono meras Valdemaras Valkiūnas sveikino susirinkusius Vabalninko šviesuolių giminaičius ir vabalninkėnus, džiaugėsi, kad šie saugo jų atminimą, kad istorinę atmintį puoselėti geba vabalninkėnai. Mero pavaduotoja Irutė Varzienė pasidžiaugė, kad Vabalninke pradedama kalbėti apie laisvę – žmogaus, tautos, valstybės, linkėjo vabalninkiečiams kiekvienam savyje išsaugoti laisvės pojūtį. Vabalninko seniūnė L. Vaitiekūnienė džiaugėsi, kad pirmąkart svečiai priimami naujose muziejaus patalpose, kad Vabalninke muziejus bus modernesnis, patrauklesnis, kad čia visada bus smagu atvesti Vabalninko svečius, prisiminė entuziastus, kurių iniciatyva buvo įkurtas visuomeninis Vabalninko krašto muziejus, vėliau tapęs Biržų krašto muziejaus „Sėla“ skyriumi.

Muziejaus Vabalninko skyriaus vedėja V. Skujienė, pristatydama Vabalninko šviesuolius, kvietė svečius dalintis prisiminimais, patirtimis.

Gražiai į popietę įsitraukė Vabalninko Balio Sruogos gimnazijos mokinės Simona Čižiūtė, paruošusi skaidres apie Alfonsą Petrulį ir Ernestą Galvanauską, ir Gvida Umbraitė, susirinkusiems pasakojusi apie šių iškilių asmenybių gyvenimą ir veiklą. Abi merginos šią vasarą savanoriauja – dalyvauja programoje „Atrask save“: Simona savanoriauja Vabalninko kaimo bendruomenėje, o Gvida – Vabalninko Balio Sruogos gimnazijoje. O Šakenių giminės jauniausios atstovės Enrikos Šakenytės deklamuojamas eilėraštis nuskambėjo kaip priesakas saugoti atmintį, šiandien perduodamą senelių, tėvelių, o užaugus perduoti kaip estafetę ateinančioms kartoms.

Biržų krašto muziejaus „Sėla“ ilgametė muziejininkė Jadvyga Kriščiūnienė džiaugėsi pažinusi Konstantino Šakenio sūnų Romualdą, žavėjosi jo pasiryžimu įamžinti tėvelio atminimą. Jai teko kartu su muziejininke S. Kubiliūte kurti ekspoziciją K. Šakenio gimtuosiuose Veleniškiuose, sūnaus Romualdo iniciatyva atstatytoje klėtelėje, tad turėjo galimybę pajusti didžiulę sūnaus meilę tėvui, įskiepytą pagarbą tai Lietuvai, kurios kūrėjas K. Šakenis buvo ir už kurią savo sveikatą padėjo Sibiro lageriuose. Prisiminimais dalijosi ir Vida Obakevičiūtė-Petravičienė, kuri dar vaikas buvo išvežta į Sibirą kartu su Šakenių šeima, ir, atskyrus vyrus nuo šeimų, tremties duoną krimto drauge su buvusio švietimo ministro žmona, gydytoja Stanislova Šakeniene.

Daiva Šakenienė pasakojo apie savo vyro tėvo, Konstantino Šakenio pusbrolio, stiprų patriotiškumo jausmą, perduotą ir sūnui, jos vyrui, kurio namuose visada kabėjo dėdės K. Šakenio portretas. O Veleniškių Šakenių šeimynos, K.Šakenio atminimo saugotojos prisiminimus vainikavo jauniausios Šakenių kartos atstovės Enrikos Šakenytės padeklamuotas eilėraštis – gražiausia iliustracija, kaip šioje šeimoje karta iš kartos perduodamas meilės ir pagarbos Lietuvai jausmas.

Išsekus kalboms, renginio vedėja V. Skujienė pasidžiaugė, kad popietę organizuoti padėjo Vabalninko bendruomenė, kuri ir stalą svečiams padėjo padengti, o tautodailininkė Zita Kumpelienė su savo mokiniais paruošė ypatingą – tarpukario pavakarių stalą. Z.Kumpelienė kvietė prie stalo, ant kurio puikavosi naminė duona ir ragaišis, rankomis sumuštas sviestas, naminis sūris, žagarėliai ir ypatingos spurgos, o viską užgerti buvo galima balinta gilių kava. Toks pavakarių stalas, anot Z. Kumpelienės, galėjęs būti ir paties prezidento A. Smetonos, tad prie „smetoniškų“ pavakarių pakviesti pirmiausia buvo šiandieninės Biržų ir Vabalninko valdžios atstovai…

Šurmuliuojant visiems prie arbatos, ypatingą dovaną Vabalninko muziejaus vedėjai V. Skujienei įteikė tautodailininkas Vydas Vareika, kuris sakė negalėsiąs dalyvauti muziejaus atidaryme naujose patalpose, tad savo dovaną muziejui jau norėjo įteikt tądien. Į muziejų iš V. Vareikos rankų atkeliavo betoninė plytelė iš Žolinės aikštės senojo grindinio, kurioje likęs įspaudas nuo cemento maišo. Ši plytelė – irgi jau Vabalninko istorija.

Emilijos Raibužytės-Kalninienės nuotr.

Susirinkusieji į popietę pirmiausiai ėmė apžiūrinėti pirmąją naujose muziejaus patalpose ekspoziciją, skirtą Vabalninko – karališkojo miesto – istorijai (ekspozicija buvo kuriama remiantis Konstantino Šakenio monografija „Vabalninkas ir jo apylinkės“), tačiau ekspozicija šįkart pristatinėjama nebuvo, nes ne toks buvo popietės tikslas. O vabalninkiečius ir Vabalninko svečius kviesime į atnaujintą Biržų krašto muziejaus „Sėla“ Vabalninko skyrių per gražiausią vasaros šventę Vabalninke – Žolinę, po šv. Mišių ir paminklo 1919 m. Nepriklausomybės kovų savanoriams atidengimo. Kviečiame visus ateiti ir iš naujo atrasti Vabalninką.

Edita LANSBERGIENĖ

„Biržiečių žodis“

Tags:

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.