Miesto šventėje – P.Rauduvės parodos atidarymas ir M.Martinaičio poezija

2017-08-06 | Kategorija: Susitikimai

Kalba Biržų rajono meras Valdemaras Valkiūnas.

Vasara – švenčių metas.  Miesto šventė – tai tarsi metų atlaidai, jomarkas ir valdiškas pobūvis vienu metu.  Svečiai, savi ir iš užsienio, linksmi miestiečiai, buvę ir esami, muzika ir prekyba populiariausiose viešose vietose, oficialūs ir neoficialūs sveikinimai, kalbos, diskusijos, akcijos ir atrakcijos… Į ją, kaip anksčiau į atlaidus, susirenka seniai gimtuosius namus palikę vaikai, suvažiuoja giminės,  ne tik aplinkiniai, bet ir tolimesnių parapijų, tai yra miestų,  meistrai demonstruoja ir pardavinėja  savo gaminius, o mugėje kaip ir prieš šimtą metų, būtinai kabo ant virvelės suvertos baronkos – klasikinis lietuvško atlaidų jomarko zuikio pyragas.

 Rugpjūčio pirmasis savaitgalis priklauso Biržams. Tai šio miesto švenčių savaitgalis. Šiemet šventės devizas buvo poeto Konstantino Snarskio-Žvaigždulio eilutė ,,Biržai – sostinė mano“. Organizatoriai labai pasistengė, kad kiekvienas šventėje rastų tai, kas arčiausia širdies. Šalia privalomųjų šventės atributų – gausybės oficialių svečių, mugės, linksmų atrakcionų ir konkursų, koncertų,  šventinės eisenos,  čia buvo vietos ir kamerinėje aplinkoje vykusiai diskusijai, poezijos skaitymams.

Daujėnų seniūnas Vladas Vitkauskas ir P.Rauduvės dukra Giedrė Rauduvaitė-Miknevičienė

Miesto šventė prasidėjo iškilmingu dailininko Petro Rauduvės parodos atidarymu Biržų pilyje. Gimęs ir pradžios mokyklą baigęs kaimyniniame Pasvalio rajone, P.Rauduvė gimnaziją baigė ir kaip asmenybė subrendo Biržuose ir, kaip teigė parodos atidaryme dalyvavusi dailininko dukra  Giedrė Rauduvaitė- Miknevičienė, dailininkas ilgą laiką save labiau tapatino su Biržais. Jis labai nustebo ir nudžiugo, kai jo kūryba, jo asmenybe ėmė domėtis Pasvalys. Ta nedidelė istorinė konkurencija tarp Biržų ir Pasvalio lengvu humoro debesėliu   parodos sklandė atidarymo metu;  anot Irutės Varzienės, Biržai su Pasvaliu dėl visko konkuruoja, tad P.Rauduvė ne išimtis, o greičiau taisyklė.

Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas

Vicemerė priminė P.Rauduvės iliustracijas B.Brazdžionio, A.Baranausko ir kitų poetų kūrybai – viskas yra susiję, mes visi užaugom su šiom juodai baltom iliustracijom, teigė ji. Kaip sakė P.Rauduvės dukra, sunku būtų pasakyti, kas labiau gimtinė –  Biržai ar Pasvalys, tai tiesiog  šio krašto, Šiaurės Lietuvos krašto žmogus. ,,Nesiruošiu kalbėti apie jo kūrybą, tai paprastai daro menotyrininkai, bet vieną pasakysiu: Rauduvė buvo iš liaudies kilęs, toks liaudies menininkas, kurio kūryboje yra paprasti Lietuvos žmonės, Lietuvos gamta, kurią jis ypatingai mylėjo“, – teigė G.Miknevičienė.

Dailininko dukra dėkojo visiems, kurių dėka buvo surengta ši paroda ir ypač džiaugėsi, kad miesto šventė prasidėjo būtent šios parodos atidarymu.

Apie P.Rauduvės darbus, skirtus religinei literatūrai iliustruoti, pasakojo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas. Anot vyskupo, teko gerokai paplušėti šviesios atminties kunigams A.Svarinskui ir V.Aliuliui, kol įtikino dailininką papuošti savo darbais maldyną ir kitus religinius leidinius. Tačiau dalininkas, nenorėdamas užsitraukti tuometinės valdžios nemalonės (buvo LTSR nusipelnęs kultūros ir meno veikėjas) darbų nepasirašė.

Plati Rauduvių giminė.

 Parodoje dalyvavo daug P.Rauduvės giminių – tikrai smagu matyti, kai giminės randa laiko atvykti ir pagerbti iškilų giminaitį.

Plačiau apie P.Rauduvę: http://www.selonija.lt/2017/08/04/lietuvos-peizazo-dainius/

 

Tiesiai iš parodos atidarymo biržiečiai ir svečiai skubėjo į biblioteką, kur apie Marcelijaus Martinaičio kūrybą kalbėjo iš Panevėžio atvykę Elvyra Pažemeckaitė ir aktorius Albinas Keleris. Kas bendro tarp Martinaičio ir Biržų miesto šventės – galėtų paklausti niurzglus skeptikas. Ir nieko čia nepadarysi  – niurzgliai taip pat turi teisę niurzgėti, bet poezijai tai nė kiek nemaišo. Pilna salė klausytojų patvirtino, kad tikra poezija nepriklauso nei nuo politikos, nei nuo madų, nei nuo poeto kilmės.

Albinas Keleris ir Elvyra Pažemeckaitė

,,Toks žmogus, kaip Marcelijus, sukuria įspūdį, kad mirties nėra,“ – sakė A.Keleris.  Kažin ar Lietuvoje rastųsi  mėgstantis poeziją, bet nemėgstantis arba abejingas M.Martinaičio kūrybai  žmogus. Jo poezija, kurią labai išpopuliarino ir V.Kernagio dainos M.Martinaičio tekstais, kelioms kartoms tapo ,,privaloma literatūra“, o atskiri eilėraščiai ar jų citatos buvo tarsi kodai, pagal kurių žinojimą ar nežinojimą galima buvo spręsti savas žmogus ar ne. ,, M. Martinaitis tarsi rekonstravo senąją baltų pasaulėjautą, prigimtinę lietuvių kultūrą. Su tėviške susijusiuose eilėraščiuose poetas tarsi įrašė ir savo asmeninę istoriją, kuri neatskiriama nuo bendro žmogiškųjų patirčių lauko. Jo poezijoje gyvas pagrindinis senosios, prigimtinės lietuvių kultūros žodynas, svarbiausieji žodžiai: „tėviškė“, „akmuo“, „lieptas“, „namai“, „ugnis“, „durys“, „rugiai“, „takas“, „mirtis“, „saulė“, „langas“, „šulinys“, „kapas“, „širdis“, „molis“ – teigia poeto bičiulė ir kūrybos tyrinėtoja prof.V.Daujotytė .

,,Reikia skaityti M.Martinaitį, kad galėtum pasitikrinti save,“ – sakė aktorius A.Keleris, kuris skaitė ne tik M.Martinaičio eiles, bet ir draugų prisiminimus tiek apie poeto kūrybą, tiek ir įvairias, dažnai linksmas, situacijas, į kurias norom ar nenorom pakliūdavo poetas.

M.Martinaičio poeziją skaito aktorius Albinas Keleris.

 Dar prieš studijas Vilniaus universitete, dirbdamas rajoninio laikraščio korespondentu,  M.Martinaitis savo draugei laiške rašė: ,,Noris taip rašyti, kad mėgtų ir nemėgstantieji.  O jeigu mėgtų ją [poeziją], man atrodo, būtų daug gerų žmonių.“*  Taip suprato kūrėjo misiją, taip gyveno ir kūrė.

Vakaro pabaigoje susirinkusieji galėjo dar kartą pažiūrėti režisieriaus A.Tarvydo filmą ,,Žolės užkalbėjimas“, skirtą poetui M.Martinaičiui.

*Cit.iš knygos: Viktorija Daujotytė-Pakerienė. Už brūkšnio: [esė]. – V., 2015.

 

Tags: , , , ,

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.