Miesto šventėje – diskusija apie laisvę

2017-08-06 | Kategorija: Įžvalgos

Šių metų miesto šventė buvo skirta artėjančiam atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečiui, laisvės temai. Tai, anot organizatorių, suteikė ir papildomų prasmių šventės scenarijui. ,, Supratom, kad turi būti vietos šventėje ir žodžiui, pamąstymui, kalbėjimui,“- sakė ,,Sėlos“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja Edita Lansbergienė. Vicemerei  I.Varzienei kilo idėja, kad reiktų filosofų diskusijos. Organizatoriai dalyvauti diskusijoje pakvietė biržietiškų šaknų turinčią profesorę Jūratę Baranovą. Jos padedami biržiečiai subūrė diskusijos dalyvius, kurių pagrindinis jungiamasis bruožas – visi turi kokias nors sąsajas su Biržais. Besirengiant pokalbiui, paaiškėjo, kad visiems diskusijos dalyviams itin svarbi Nastopkos gatvė, ten esantys kapeliai. ,,Pagalvojau, kad nieko nėra atsitiktinio, taip jau likimas surikiuoja“, – sakė E.Lansbergienė.

Pokalbyje – diskusijoje apie laisvę dalyvavo Jūratė Baranova, švietimo ekspertė Virginija Būdienė,  psichoterapeutas Juras Eidukas, o kolegą poetą Aidą Marčėną pakeisti buvo pakviestas Alis Balbierius, šiek tiek nustebęs ir tvirtinęs, jog pirmą sykį girdįs turintis dalyvauti diskusijoje. Bet dalyvavo.

Paprašyti pristatyti, ką gi kiekvienam iš dalyvių reiškia Biržai, diskusijos dalyviai papasakojo apie savo ryšius su šiuo miestu. Panevėžietė V.Būdienė Biržuose leisdavo savo vaikystės vasaras pas tetą A.Balčiauskienę, ir tos kelios pas tetą praleistos vasaros, anot pašnekovės, turėjo didelės įtakos charakterio formavimuisi. 

Psichoterapeutas Juras Eidukas taip pat vaikystę leido Biržuose, čia palaidoti jo seneliai ir tėvai. ,,Man  būtina bent tris kartus per metus atvažiuoti į Biržus, į tetos namus ant Apaščios kranto“, – su nostalgija kalbėjo psichologas.

Diskusijos iniciatorės Edita Lansbergienė ir Irutė Varzienė

J.Baranova, pradėdama diskusiją, atkreipė dėmesį, kaip dažnai Editos žodžiuose skambėjo ,,taip likimas lėmė“, ,,taip likimas suvedė“. ,,Mes nesijaučiam visiškai laisvi savo sprendimuose“, – sakė filosofė. S.Kierkegardas yra pasakęs, kad filosofai apskritai nepatiria, kas yra laisvė, todėl kad jie užsiima teorija, apsikrovę knygomis, o tikroji laisvės erdvė yra pats gyvenimas. J.Baranova teigė, kad jos kolegos, dalyvaujantys diskusijoje, nėra filosofai, o būtent realistai, jaučiantys tą laisvės pulsavimą, todėl jų įžvalgos laisvės tema būtų labai įdomios.

 Kaip pavyzdį ji pateikė V.Būdienės, buvusios Prezidentės patarėjos atvejį, kai ši vieną dieną tiesiog pasakė – aš išeinu! -uždarė duris ir  parašė labai griežtą straipsnį, kritikuojantį Prezidentės politiką.  ,,Tai man atrodo kaip nepriklausomybės įsikūnijimas, beveik Žana d’Ark“, – teigė filosofė. Paklausta, kada ji jaučiasi laisva, V.Būdienė atsakiusi, kad visada.

Į klausimą,  o ką gi tai reiškia – būti laisvai visada, V.Būdienė teigė, kad ji nenorėtų būti ,,sužanadarkinta“ – išėjo iš prezidentūros todėl, kad nusprendė, jog atėjo laikas eiti kitu keliu, ieškoti naujų iššūkių. J.Baranovos paminėtas kritiškas straipsnis pasirodė vėliau ir buvo susijęs ne tiek su Prezidentės kritika, kiek su tuo, kad Būdienė turėjo aiškią poziciją svarstomu klausimu. Ji norėjusi atkreipti dėmesį į tai, kad nėra gerai būti panardintam į viešųjų ryšių sukurtus makaronus. ,,Negalima politikams naudotis per daug plačiai viešųjų ryšių sukurtais produktais, tokiais kaip suvaidintos meilės valstiečiams, suvaidintos meilės miestiečiams, suvaidintos meilės vaikams, todėl atpažinti, ką politikai su mumis daro, yra labai svarbu,“ – teigė buvusi Prezidentės patarėja. V.Būdienė akcentavo, kad laisvės suvokimui labai svarbu, kaip mes sugebame kritiškai vertinti aplinką, kurioje gyvename, ar atpažįstame bandymus mus kvailinti.

Virginija Būdienė ir Alis Balbierius

Diskusijos vedėjos paprašytas, A.Balbierius,  perskaitė gana seną eilėraštį, kurį autorius teigė nelabai dabar jau vertinąs, bet jis yra apie laisvę. Poetas tvirtino, kad laisvė yra pagrindinis dalykas, kurio jis siekė gyvenime – ne karjeros, profesinės sėkmės, bet būtent laisvės. Jis teigė, kad formaliai Lietuva yra laisva ir de jure ir de facto, tačiau dabar kiekvienam iš mūsų reikia spręsti kitus laisvės klausimus: laisvės nuo skurdo, nuo tų minėtų makaronų, asmeninės laisvės klausimus. Žmogus, anot A.Balbieriaus, turi turėti  galimybę rinktis, kaip jam gyventi: ar tikrai būtina kažkur be entuziazmo tarnauti, jeigu norisi kurti ir pan. ,,Laisvės sampratų turbūt yra tiek, kiek yra žmonių“, – svarstė poetas. A.Balbieriaus nuomone, europiečių laisvės supratimas yra gana egocentrinis, o reiktų kalbėti ir apie ekologinius dalykus, apie gamtos išsaugojimą, nes laisvė yra kartu ir didelė atsakomybė.

J.Eiduko nuomone, laisvė yra viena iš duotybių, kuri visiškai nepriklauso nuo mūsų valios. Ji  yra dovanojama arba mes užsidarome ir negalime tos dovanos priimti.  Kita duotybė, kuri yra mums dovanojama, yra vienatvė. Ar mes norėsime, ar nenorėsime, vis viena mus ištiks vienatvės akimirkos. Bet mes nežinome, kada mus ištiks mirtis ar apims juoda neviltis. Kita vertus, teigė psichoterapeutas, būtent tokių akimirkų metu, kai sutrinka įprastos kasdienybės tėkmė, įtrūksta įprasti mūsų santykiai su aplinka, mes galime suvokti, kiek mes jautrūs (arba ne) tokiems dalykams kaip laisvė. ,,Ir tą akimirką žmogus tampa filosofu per prievartą“, – teigė J.Eidukas. Jis pabrėžė atsakomybės svarbą, kalbant apie laisvę ir iškėlė paradoksalią mintį, kad perdozavus laisvės, galima sutikti mirtį.

Juras Eidukas, Jūratė Baranova ir Virginija Būdienė

V.Būdienė sugrįžo prie dominuojančios šių dienų temos – Valstybės atkūrimo šimtmečio. Ji teigė, kad kalbėti galima apie įvairias laisvės formas, tarp jų ir politinę. Ekspertė atkreipė dėmesį, kiek daug kalbama apie laisvę mūsų šalies Konstitucijoje. Kita vertus, pagrindiniame įstatyme įvardintos ir pareigos, nes negali būti absoliučiai laisvas, kadangi nesi vienas. Turi susitarti su kitais, kaip kartu gyventi. Konstitucija yra mūsų visų susitarimas. ,,Kaip švietimo žmogus, galiu pasakyti: yra dvi vietos, kur mes mokomės laisvės: namai ir mokykla,“ – tvirtino V.Būdienė.

Pacitavusi ištrauką iš J.Kunčino romano ,,Glisono kilpa“ J.Baranova atkreipė dėmesį, kad laisvės suvokimas – akimirka, kuri trunka labai neilgai. Ji kvietė diskutuoti ir salėje sėdinčius klausytojus, kokie gi jų yra laisvės potyriai.

I.Varzienė, kurios iniciatyva ir įvyko ši diskusija, pabrėžė, kad jai tokios diskusijos itin vertingos, nes tokie improvizuoti pokalbiai dažnai sukelia netikėtų minčių ne tik klausytojams, bet ir patiems dalyviams. ,,Manau, kad esu patyrusi tikrų laisvės akimirkų, daugiausiai galbūt per skausmą“, – teigė pašnekovė.  Ji paatviravo, kad pati dabar išgyvena aštriausią konfliktą tarp laisvės būti savimi ir būti tokiai, kokią tave mato arba nori matyti kiti. Mintį pratęsė diskusijos vedėja J.Baranova, prisiminusi Epikteto mintį, teigusią, kad mes niekada nesame laisvi, nes visada kam nors vergaujame, o laisvais galima vaidinti tik tuos žmones, kurie iš viso nepakelia vergijos ir sutinka vardan laisvės pasitikti mirtį.

Kviesdama diskusijai klausytojus, J.Baranova iškėlė klausimą apie laisvės ir laimės santykį – ar įmanoma rinktis būti laimingam, bet nelaisvam ir atvirkščiai – būti laisvam, bet nelaimingam. Kuri alternatyva galėtų nusverti?

Išties gan keista alternatyva, į ką sureagavo salėje sėdintys jauni žmonės, kurių nuomone, žmogus turi teisę laisvai rinktis. Ar įmanoma laimė be laisvės, – klausė I.Varzienė ir J.Baranova patvirtino, kad absoliučiai įmanoma, nes, jos teigimu, laimė tai yra saugumno jausmas, kad viskas yra gerai, gyvenimas tau sekasi, , bet nėra jokio polėkio, kūrybinio netikėtumo. Ar laisvė iš principo nereikalauja tam tikros rizikos, kuri ardo laimę? Visgi salė nelabai norėjo sutikti su tokiu banaliu laimės ir laisvės priešinimu. Galbūt laisvai  pasirinkdami, mes pasirenkam blogai, teigė mergina iš salės, bet pasirenkam nelaimę dėl įvairių priežasčių, kurių negalim kontroliuoti – informacijos, įgūdžių stoka. Tačiau bet kuriuo atveju pasirinkimo laisvė egzistuoja. Filosofė bandė įtikinti laisvės ir laimės priešpriešą remdamasi Nyčės mintimi, kad laisvės siekimas sukvestionuoja laimę, cituodama gana kontroversišką Nyčės požiūrį  į laimę, ,, krikščionis, bobas, anglus ir kitus demokratus“.  ,,Kas man tas Nyčė“, – plykstelėjo V.Būdienė, nesutikdama su prieštaringojo vokiečio mintimi, kuri, kaip teko vėliau patirti, daug kam buvo ne prie širdies. Ji akcentavo būtent galimybę rinktis ir siejo pasirinkimo galimybę su laisve. ,,Jeigu aš laisvas, mano valioje pasirinkti kuo būti. Man laisvė visada yra susijusi su apsisprendimu,“ – sakė buvusi Prezidentės patarėja. Ji dar kartą akcentavo mūsų švietimo problemas, kai reikalaujama ne mąstyti, o tik pateikti teisingus atsakymus, ir tai jos nuomone, yra nelaisvo žmogaus ugdymas, nes mokytojai pradeda dirbti testams, egzaminams ir mokykla nebeatlieka savo funkcijos.

selonija.lt

 

Tags: , , , ,

5 komentarų to “Miesto šventėje – diskusija apie laisvę”

  1. Dalyvis parašė:

    Diskusija pavyko…tiesa,kaip visada truputį pralinksmino „laisviausias“ Biržų pilietis Donatas,mėgstantis kitų akivaizdoje pasikalbėti pats su savimi. Bet tai taip pat laisvė…

  2. šventė parašė:

    Ir kas iš to. Eilinį kartą plaunasi nuo rimtų darbų ir atsakomybės prisiėmimo.

  3. patriotas parašė:

    Tikėjimas žmogų daro laisvą. Visa kita – tušti pliurpalai

  4. O kaip Jums? parašė:

    kažkokie apsnūdę visi diskutuotojai?

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.