Šventei artėjant

2017-08-01 | Kategorija: Tema

Apie 1916 m. vokiečiai išleido negrįstos Rotušės gatvės atviruką.
„Sėlos“ muziejaus fondų nuotr.

Šiais metais šventė „Biržai – sostinė mano“ šurmuliuos Rotušės gatvėje. Pravartu prisiminti, kad šią gatvę panaudoti kaip miesto reprezentacine dominante būta ir anksčiau.

Šaulių namas neiškilo

1938 metais buvo nuspręsta statyti šaulių namus. Tam net buvo surinkta apie 30 tūkst. litų aukų. Vienas iš numatomų statybai sklypų buvo patogiai iš Kęstučio ir Rotušės gatvių pasiekiamas, Birutės alėjoje, piliakalnio papėdėje esantis sklypas. Artėjant prie šaulių namo nuo Agluonos tilto buvo tikimasi įspūdingo vaizdo. Deja, sklypas buvo parinktas kitoje vietoje. Po 1940 metų įvykių statyba užgeso.

Manau, kad sukiojantis besilinksminančioje minioje bus įdomu prisiminti netolimą šios gatvės praeitį, kai kurių jos statinių atsiradimo istorijas.

Katalikų bažnyčia

Kaizerinės Vokietijos okupacijos metu darytoje nuotraukoje matome, kad pirmojo karo metais į katalikų bažnyčią vedė negrista purve paskendusi gatvelė.

Pagrindine ašimi į Rotušės gatvę orientuotos, 1861 metais pašventintos gražuolės katalikų bažnyčios statybos fundatoriai buvo grafai Tiškevičiai. Bažnyčios rūsyje palaidoti 1901 metais Paryžiuje mirusio grafo Jono Leono Tiškevičiaus palaikai.

Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus paskirtas nuo 1867 metų Juozas Rimkevičius (1838–1918) Biržų katalikų bažnyčioje klebonavo net 51 metus. Jis Biržuose sutvarkė ir išpuošė vieną gražiausių Lietuvos bažnyčių, 1901 metais joje įrengė pirmuosius vargonus.

Kanauninkas Juozapas Rimkevičius palaidotas bažnyčios šventoriuje.

Kurį laiką dabartinė Rotušės gatvė buvo vadinama kanauninko J. Rimkevičiaus gatve.

1945 metais siautėjant karui į bažnyčios rūsį paskutiniu momentu buvo perkelti ir išgelbėti ligoninės pacientai.

Iki šiol tebestovinčiuose katalikų parapijos namuose buvo įsikūrusi vargšus globojanti Šv. Vincento Pauliečio draugija – Biržų ponių labdaringos veiklos būstinė.

Nepriklausomos valstybės kūrimosi pradžioje čia laikinai dirbo valsčiaus valdyba, o 1925– 1939 m. veikė „ubagine“ vadinama pradžios mokykla, kurioje mokytis teko ir šių eilučių autoriui.

Rotušė

Įsikūrusi Biržų miesto savivaldybė savų patalpų neturėjo, todėl 1923 m. rugpjūtį tuometinėje Kanauninko (dabar – Rotušės) gatvėje pagal Č. Brudnocho projektą pradėta nuosavo namo statyba. Namo pamate buvo įmūrytas butelis su miesto tarybos narių nuotrauka, naujais lietuviškais litais bei centais ir gydytojo J. Mikelėno bei kunigo Barono pasirašytu raštu, kuriame buvo rašoma: „Kuomet Lietuva per didįjį pasaulio karą nusikratė rusų jungo ir išsiliuosavo nuo vokiečių okupacijos priespaudos ir įgijo 1918 02 16 nepriklausomybę. Penkių metų tos nepriklausomybės paminėjimui Biržų miesto taryba, džiaugdamasi savivaldybės teisėmis, šiais 1923 08 22 padėjo šį kertinį akmenį Biržų miesto savivaldybės namams, prezidentui Stulginskiui Lietuvos respublikai vadovaujant, P. Klybui Biržų miesto burmistrui esant. Šis aktas būsimų kartų atsiminimui rašytas ir Miesto tarybos narių pasirašytas”.

Rotušės (Kanauninko) gatvėje procesija, pasitinkanti vyskupą K. Paltaroką 1927 m. Visi nuotraukos kairėje matomi pastatai per karą sudegė. „Sėlos“ muziejaus fondų nuotr.

1924 m. rugsėjo 17 d. iškilmingo posėdžio metu įvyko pastatyto Biržų miesto tarybos pastato atidengimas. Naujame pastate įsikūrė miesto savivaldybė. Antrą aukštą kurį laiką nuomojo gimnazija. Čia iki 1931 m. veikė paštas. Tačiau baigiamieji darbai vyko toliau. Atrodo, kad statyba nebuvo visiškai baigta. Vėliau čion persikėlė muziejus ir viešoji biblioteka.

Apskrities ligoninė

Grafų Tiškevičių Biržuose įsteigta ligoninė veikė nuo 1877 metų. Iš pradžių ligoninė teturėjo tik 4 lovas stacionariems ligoniams. Vėliau Biržų valsčius pristatė ligoninei naujas patalpas, todėl lovų skaičius padidėjo dar šešiomis. Šioje ligoninėje rusų valdžios metais stacionarių ligonių būdavo 150–200 per metus, ambulatorinių ligonių – apie 1500.

1919 m. spalio 1 d. senoji Biržų ligoninė buvo pavadinta Biržų apskrities ligonine. Nuo 1920 m. Biržų apskrities ligoninės vedėju buvo gydytojas Jokūbas Mikelėnas, kuris šias pareigas atliko per visą nepriklausomos Lietuvos valstybės laikotarpį. Ligoninėje 1921 m. buvo 10 etatinių darbuotojų.

Atstačius per karą sudegusį ligoninės pastatą, čia įsikūrė sporto mokykla.

Vasiliausko salė

Bet neskaičiuojant bažnyčios, svarbiausia Rotušės gatvės dominantė buvo Vaitiekaus Vasiliausko salė.

2005 metai. Čia iki 1944 metų gaisro stovėjo V. Vasiliausko salė. L. Norkienės nuotr.

Atgavus nepriklausomybę, Biržuose brendo poreikis steigti didesnę lietuvišką kultūrinę organizaciją. Taip 1918 m. gruodžio 6 d. atsirado biržiečių dailės draugija „Mūza“. Kultūrinei veiklai į ją susibūrė pirmieji jau nepriklausomi biržiečiai – inteligentai. Iš pradžių draugija nuo šalčio dantimis kaleno apleistuose Astravo dvaro rūmuose, kur tais pat metais surengė kalėdinį pobūvį. Dėl pasisekimo jo programa buvo atliekama net penkis kartus. Trūko didesnės ir šiltesnės salės.

1921–1922 m. Rotušės g. Nr. 12 apsukrus miestelėnas Vaitiekus Vasiliauskas pastatė salę. Pradžioje joje vyko tik kino filmų demonstravimas. Č. Čaplinas biržiečius linksmino jau 1922 metais. Tamsiuoju metų laikotarpiu pasišviesdami „liktarnomis“ į kiną miestiečiai brisdavo dar negrįsta Vytauto gatve. Prie pat Kęstučio gatvės kampo veikė Jokūbo Bariso spaudos kioskas.

Kęstučio ir Rotušės gatvių kampas XX a. 3–4 deš. Kairėje pusėje, už spaudos kiosko, – Vaitiekaus Vasiliausko kino teatras “Žvaigždė” bei kultūrinių renginių salė. „Sėlos“ muziejaus fondų nuotr.

Salėje scena ir kino ekranas buvo priešinguose galuose. Kino aparatinė buvo už scenos. Po spektaklio ar koncerto, pašalinus iš scenos dekoracijas bei rekvizitą ir joje pristačius kelias eiles kėdžių, scena tapdavo kino žiūrovų salės pakylėta dalimi. Žiūrovų salės kėdės būdavo atsukamos į ekraną. Renginiui vykstant scenoje, kėdes vėl atsukdavo į sceną. Šokių metu jas viena ant kitos sukraudavo prie ekrano ir sceną užimdavo orkestras ar koks linksmuolis konferansje.

Persikėlus čion iš Astravo „Mūzos“ artistams, salė virto ilgai lauktu miesto kultūros centru. Kurį laiką šis pastatas buvo net vadinamas „Mūzos“ teatru. Nuo 1928 m. vasario 12 d. jiems į talką atėjo šaulių 18 rinktinės teatro artistai, kurių spektakliai kartais buvo rodomi vos ne kas savaitę. Nuolatiniai svečiai šioje salėje tapo Kauno, Šiaulių, o vėliau ir Panevėžio artistai.

Įvairiomis progomis jame pradėta rengti minėjimus, susirinkimus, skaityti švietėjiškas paskaitas. Čia kalbas sakė žinomi politikai: J. Šliupas, J. ir M. Yčai, Steigiamojo Seimo narys M. Sleževičius, Seimo atstovai B. Žygelis, Z. Toliušis. 1926 m. gegužės 6 d. apie Seimo rinkimų reikšmę čia kalbėjo buvęs prezidentas A. Smetona. Vėl juo išrinktas A. Smetona savo vizitą į Biržus pakartojo 1927 m. liepos 28 d. 1932 m. birželio 5 d. 1933 m. birželio 18 d. Vasiliausko salėje kalbėjo Ministras Pirmininkas J. Tūbelis. Apie tai buvo rašoma: 1933 m. birželio mėn. 18 d. į metinį suvažiavimą rinkosi lietuvių tautininkų sąjungos skyrių atstovai.. Savo trijų metų sukaktį šventė rajono jaunalietuviai. Iš Kauno atvyko Jo Ekscelencija ministras pirmininkas ir Tautininkų sąjungos centro valdybos pirmininkas J. Tūbelis. Jį atlydėjo L.T. S-gos centro valdybos narys p. Žukas ir LJS. „Jaunoji Lietuva” centro valdybos pirmininkas Grebliauskas.

Išsamią kalbą apie valstybės būklę J. Tūbelis skaitė Vasiliausko salėje. Pasibaigus oficialiam pranešimui, Tautininkų sąjungos skyrių atstovai posėdžiavo rotušės salėje. Čia pasigirdo orkestro garsai. Aukštųjų svečių pagerbti prie rotušės atėjo darniai išsirikiavę jaunalietuviai. Po to ministras pirmininkas apžiūrėjo gražiuosius Biržų gimnazijos rūmus, vasaros teatre klausėsi jaunalietuvių koncerto, pašto rūmuose dalyvavo jam pagerbti suruoštoje vakarienėje.

Vasiliausko salėje paskaitas skaitė garsusis keliautojas, knygos „Svečiuose pas 40 tautų” autorius Matas Šalčius, filosofas V. Vydūnas-Storasta, čia skambėjo galingas B. Dauguviečio balsas.

Net revoliucionierius Daubaras 1926 metais čia reklamavo šviesų komunistinį rytojų.

Šioje salėje skambėjo daug muzikos ir poezijos. Kraštas dar tik tvarkosi po karo ir okupacijų, o 1923 m. joje jau fortepijonu skambina Juozas Gruodis ir smuikuoja Vl. Motekaitis, jau dainuoja pirmo ryškumo žvaigždės Kipras Petrauskas ir Vincė Jonuškaitė, gastroliuoja visa Valstybės teatro grupė. 1925 m. Biržuose vaidina B. ir P. Dauguviečiai. Dalyvaujant kompozitoriui V. Jakubėnui įvyksta Rygos konservatorijos studentų koncertas. Koncertuoja kompozitorius Mikas Petrauskas. 1927 m. čia vaidina Onos Rimaitės trupės vaidintojai, groja europinio lygio violončelininkė Elena Dambrauskaitė. Pastarosios koncerto metu skambėjo Rubinšteino, Čaikovskio, Goltermano, Mullerto, Poppero ir kitų garsenybių kūriniai. Jau anuomet jie Biržuose buvo suprasti ir palankiai įvertinti.

Garsiai po Biržų kraštą ir Latvijoje skambėjo P. Lukoševičiaus vadovaujamas šaulių choras. Teatralų ir choristų pastangomis 1934 m. Vasiliausko salėje pastatoma pirmoji ir vienintelė Biržuose M. Petrausko opera „Birutė”. Biržai turėjo gausų būrį vietinių atlikėjų. Koncertuose nuolat skambėjo poeto ir tenoro P. Lemberto, baigusio Kauno konservatoriją baritono Likerausko, soprano Butvilienės balsai. Fortepijonu skambindavo V. Jakubėnas, Fominienė, Velička. Literatūriniai vakarai neapsieidavo be V. Bortkevičiūtės, A. Ambraziūno, P. Latvėno, P. Palšio, M. Plepio, Franko dalyvavimo.

Vaikų globos draugija 1930 m. spalį V. Vasiliausko salėje suruošė perkelinių suknių balių. Argi tai ne įvykis?

Salėje miestiečiai išvydo daugybę kino filmų, iš pradžių nespalvotų, nebyliųjų. 1931 m. gruodį biržiečiai pirmą kartą čia išgirdo ir kino artistų balsus, suskambo muzika. Dar vėliau kinas tapo įvairiaspalvis.

1939 m. sausio 29 d. kino teatrą iš pasiligojusio savininko dvejiems metams išsinuomavo šauliai. Dalis pelno buvo atidedama jau minėtai netrukus turėjusiai prasidėti, bet neįvykusiai, šaulių namų statybai. Žiūrovus pasitikdavo šaulio uniforma pasidabinęs bilietų pardavėjas ir kontramarkių plėšytojas. Laukiamoje salėje atidarytas bufetas be alkoholinių gėrimų su plakatu ant sienos – “Mums blaiviems budėt tėvynė liepė”. Didelį miestiečių susidomėjimą kėlė dažnai rodomos lietuviškos kronikos apie 1938 m. vasarą Kaune vykusią tautinę olimpiadą, 1939 metų Lietuvos kariuomenės žygį į atgautą Vilnių ir kt.

Čia jaunimas sutikinėdavo Naujuosius metus. Tada išsičiustinę, kas pasikandzeravojęs, kas brilijantinu susigluotninęs ševeliūras, įvairiais „darylais“ ir pudrom padabinęs skruostelius, o gundančiam žvilgsniui sužaibuoti akysna įsilašinęs atropino, išsiparfumavęs ir užsivožęs skriblius jaunimas skubėdavo pas Vaitiekų pasiausti.

Smagiai grojant Biržų krašte populiariam E. Dubausko orkestrui ir vaišinantis mažame bufetėlyje buvo šokama iki paryčių. Visų norinčiųjų pabendrauti už stalo bufetėlis nepajėgdavo priimti. Geidaujantiems didesnio svaigiųjų gėrimų pasirinkimo ir sotesnio stalo visą naktį aplink salės pastatą įvairiais metais veikdavo J. Henino svaigiųjų gėrimų sandėlis, Petronėlės Niurkienės kunigaikščių baras „Gubernija“, A. Brazdžio alaus baras, Šaulių klubas bei M. Mažuikos ir B. Kolupailos vaisvynių dirbtuvė. Pasišokęs salėje jaunimas atbėgdavo čion „pasistiprinti“ ir vėl grįždavo į salę. Žinoma, jei dar likdavo jėgų nuo užstalės pasikelti.

Štai viena 1923 metais išgerti gundanti reklama: „J. Eninio (Jono Henino) ir K-o svaigiųjų gėralų sandėlis Biržuose, kampas Pasvalio ir Kanauninko gatvių prieš teatrą (Vasiliausko) galima gauti geriausios rūšies vietinių ir užrubežinių likierių, konjakų, „benediktino” ir visokių rūšių vyno, šampano, romo ir t.t. Kainos prieinamos. Perkupčiams nuleidžiama nuošimčiai”.

1944 metais salė sudegė.

Gerbiami prieš daugelį metų čia besilinksminusiųjų ainiai! Rugpjūčio 5 d. besilinksmindami šiame buvusiame biržietiškame retro Brodvėjuje nepamirškite nusivožti nuo galvos „kepaliūšų“.

Kiti pastatai

Priešais miesto savivaldybę (Rotušės g. 13) nuo 1925 metų gegužės iki 1934 m. pabaigos veikė Lietuvos banko Biržų skyrius.

1928 m. gegužės 15 d. 10 metų Nepriklausomybės medaliu apdovanoti pašto tarnautojai prie Biržų miesto savivaldybės pastato Rotušės gatvėje. Čia buvo įsikūrusi Biržų pašto įstaiga. Penktas iš dešinės stovi viršininkas M. Plepys. „Sėlos“ muziejaus fondų nuotr.

Už sankryžos ir P. Niurkienės valgyklos veikė autoremonto dirbtuvės. Kitoje gatvės pusėje, Agluonos upės pakrantėje, tebestovi buvę žydų bendruomenės malūno „Ekonomija” pastatai. Išliko ir greta jų pagal architekto J. Ušakovo projektą 1910 metais pastatyto ir 1923 m. po karo atstatyto alaus bravoro pastatai. 1925 m. kovo mėn. čia buvo atidarytos mineralinių vandenų ir vaisvandenių dirbtuvės „Agluona“. Rotušės gatvėje buvusios nedidelės Gulbių ir Grinbergų vilnos apdirbimo įmonėlės sunyko ar sudegė.

Rotušės ir Kęstučio gatvių kampą užėmė Žemės ūkio smulkaus kredito banko pastatas.

Rotušės gatvėje gyveno Biržų notaro, poeto Prano Lemberto ir Žemės ūkio smulkaus kredito banko direktoriaus Petro Variakojo šeimos.

Su švente, biržiečiai!

 Borisas JANUŠEVIČIUS

„Biržiečių žodis“

Tags: , ,

8 komentarų to “Šventei artėjant”

  1. šventė parašė:

    Prieš ponios Stasės suorganizuotą šventę lygių nebus 100 metų. Kažkoks bobturgis rengiamas ir viskas.

    • vardas parašė:

      apie ka cia? ir kas ta p.Stase? Isties del grazinimo, tai nieko cia nepagrazinsim, yra kaip yra. Bet miesto infrastruktura, tai ne tik grozis, bet ir butinybe. Kalbu apie gatves ir visiskai apleistus kaimo kelius.

      • šventė parašė:

        Eitavičienė. Atsiribojus nuo jos rėkimo, tenka pripažinti, kad aerodrome buvusi miesto šventė tikrai buvo gera.

  2. ... parašė:

    Istoriniai straipsniai – stiprioji Selonijos grandis. Labai įdomūs, išsamūs. Daugiau tokių.

  3. Biedris parašė:

    Įdomu skaityti,sužinoti istorijos dulkėse primirštas pavardes,ir matyti pasikeitusius Biržus.Mane neramina tai,kad mes švenčiame, ir tam randame pinigų,rėmėjų galinčių išleisti sumas nematomiems dalykams.Kai miestas purvinas kaip ir ta Rotušės gatvė nuotraukoje,gal pirmiau reiktų atlikti nors elementarius darbus ,o tada jau švęsti.Miestas tvarkomas tik tiek kiek turima lėšų,ir čia seniūnui galvos skausmas,ir netik jam.Traukinys,ar mes tokie nevalyvi pasirodysim miesto svečiams,ar toks laiko numurzintas ir papuoš šventę?Nuo paminklo link pliažo einant ir važiuojant duobės ,gatve ir pėstieji ir ratuoti iš jų išsukinėja.Man šventė tada kai kažkas atlikta gero miestui,kai gali grožėtis ir poilsiauti .

    • xxx parašė:

      Užuojauta Tamstai-matyt,nedaug kartų gyvenime šventėte…iš tikro-šventės visada vykdavo-ir rūmuose ir pirkelėse….tad siūlau nemoralizuoti,o tiesiog švęsti. Man Birzai nėra purvinas miestas ir tuo džiaugiuosi.

      • Biedris parašė:

        Nusifotografuokite prie siauruko traukinio,ateities kartoms bus ką aptarinėti.Sėkmės Tamsta,ir gerų švenčių!

  4. Miestelėnas parašė:

    Ačiū. Mums-biržiečiams ypatingai svarbūs tokie straipsniai,kurie tarsi pakylėja,skatina toliau džiaugtis vis gražėjančiais Biržais,turinčiais neeilinę įstoriją,kuri kelią baltą pavydą daugelio kitų miestelių gyventojams.

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.