Miškininkai argumentus dėstė Seimo nariams. Ar vieni kitus išgirdo?

2017-07-11 | Kategorija: Tema

Janinos Bagdonienės nuotr.

Pirmadienio rytą Biržų miškų urėdijoje rinkosi miškininkai ir laukė Seimo narių Audrio Šimo bei Viktoro Rinkevičiaus. Seimo nariai atvyko. Pokalbis buvo aktyvus, su šypsena ir replikomis.

Urėdas Romanas Gaudiešius susitikimo pradžioje paaiškino: prieš rinkimus buvote atvykę, kalbėjote, pristatėte rinkimines programas, daug žadėjote. O ką mums galite pasakyti po pusės metų?

Viktoras Rinkevičius savo kalbą iš karto pradėjo nuo miškininkus jaudinančios ir erzinančios valstybinių miškų valdymo reformos. Seimo narys priminė, kad iš pradžių buvo du reformos variantai, norėjosi, kad buvo svarstomi abu ir randamas racionalus grūdas, pasirenkamas vienas jungtinis variantas. O kad miškų valdymą reikia reformuoti, aišku visiems. Toks reikalavimas pateiktas Lietuvai, norinčiai įstoti į išsivysčiusių šalių klubą. Anot V. Rinkevičiaus, urėdijų Lietuvoje per daug, yra labai smulkių, todėl miškų valdymas neefektyvus.

Antradienį, liepos 11 d., Seimo plenarinėje sesijoje turėtų paaiškėti, kokį valstybinių miškų valdymo reformos modelį renkasi Lietuva. Penktadienį pagrindinis Miškų įstatymo pataisų teikėjas – Seimo Aplinkos apsaugos komitetas priėmė daugeliui netikėtą kompromisinį variantą: atmetė Vyriausybės siūlymą naikinti 42 miškų urėdijas, GMU bei Valstybinį miškotvarkos institutą ir nuo 2018 m. įsteigti vieną juos valdančią įmonę „Lietuvos valstybiniai miškai“, o balsavo, kad reforma vyktų etapais. Tokiu būdu iš Miškų įstatymo būtų išbrauktas konkretus urėdijų skaičius bei jų pertvarką etapais vykdytų Vyriausybė tam tikromis sąlygomis. Komiteto siūlymu vietoj 42 veiktų 15–25 savarankiškos urėdijos: iki 2019 m. pabaigos urėdijų plotas turėtų siekti nuo 30 tūkst. iki 70 tūkst. hektarų, o nuo 2020 m. jų plotą nustatytų Vyriausybė. Už tokį liberalo Simono Gentvilo ir konservatoriaus Pauliaus Saudargo siūlymą balsavo šeši komiteto nariai, prieš – 4 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai. Už tokį variantą balsavo ir LVŽS frakcijos narys Kęstutis Bacvinka, buvęs girininkas.

Biržų miškų urėdijos urėdas Romanas Gaudiešius, Seimo nariai Audrys Šimas ir Viktoras Rinkevičius. Janinos Bagdonienės nuotr.

V.Rinkevičius paaiškino įstatymų priėmimo ir svarstymo tvarką: įstatymo projektą Seimui teikia komitetai, tad dabar Seimas turėtų svarstyti šį variantą, arba nurodyti komitetui svarstyti klausimą iš naujo, arba rinkti naują komitetą. Netikėtas K. Bacvinkos balsavimas užminė naują mįslę: ar Seimo narys nebus pažeidęs etikos dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo. V. Rinkevičius paaiškino: etika būtų pažeista, jei K. Bacvinka būtų balsavęs už įstatymą ar jo pataisas, palankias jo artimiausiems žmonėms. O jei taip balsavo tik kaip miškų specialistas, žinovas, etikos nepažeidė. Dar nežinia, ar K. Bacvinką bus perduotas svarstyti Seimo etikos komitetui. V. Rinkevičius paaiškino: čia būtų labai ilgas procesas: kol perduos, kol svarstys, kokį sprendimą priims… Miškininkai tuoj replikavo: jei K. Bacvinka būtų balsavęs taip, kaip paranku „valstiečiams“, niekas jo etikos pažeidus nekaltintų.

V.Rinkevičius abejojo, koks bus balsavimas Seime dėl miškų įstatymo pataisų, kiek balsų surinktų šis pasiūlymas. Ko gero, sprendimui priimti balsų neužteks. „Daugelis „valstiečių“ bus už Vyriausybės teikiamą projektą (viena valstybinių miškų valdymo įmonė su 25 skyriais), prieš kurį aš pasisakiau iš karto ir už jį nebalsuosiu“, – savo poziciją miškininkams išsakė V. Rinkevičius.

V.Rinkevičius sakė matęs ir kitą variantą, kuriame numatyta, kad lieka 25 juridiniai vienetai, urėdijos, tarp jų yra ir Biržų miškų urėdija. Bet, anot Seimo nario, viskas paaiškės jau šią savaitę. Juk specialiai dėl to ir buvo pratęsta Seimo sesija.

R.Gaudiešius Seimo narių klausė: kaip čia atsitiko, kad prieš Seimo rinkimus nė viena partija į savo programą nebuvo įtraukusi miškų valdymo reformos, priekaištų miškininkams neturėjo, o praėjo geras mėnuo ir visi miškininkai tapo vagimis, sukčiais, kuriuos suvaldyti gali tik reforma ir viena valstybinė miškų valdymo įmonė. Kas buvo svarbiausias šios reformos variklis? Seimo nariai neskubėjo pasakyti, kas yra reformos variklis. Anot A. Šimo, reforma atėjo iš Vyriausybės. V. Rinkevičius išsisuko diplomatiškai: pagrindinis reformos iniciatorius jau tapo jūsų gynėju.

Miškininkai kalbėjo: mes seniai esame vienos įmonės valdomi. Be Generalinės miškų urėdijos nė žingsnio žengti negalime, atlyginimus taip pat mums nuleidžia, tikrina kiekvieną žingsnį, kiekvieną kryptelėjimą.

V.Rinkevičius kalbėjo: sutikite, ne viskas urėdijose yra labai švaru, skaidru. Į tai miškininkai atsakė abejone: ir Seime visko yra, ir Aplinkos ministerijoje pradėjo lįsti neskaidrūs dalykai. Bet kam pirmiausia reikėjo apjuodinti, pasmerkti, milijonus skirti paviešinti miškininkų bėdas, o tada mesti tokią reformą kaip neišvengiamybę? Urėdijos tvarkosi taip, kaip diktuoja Generalinė urėdija, kodėl kaltos tik urėdijos ir urėdai?

V.Rinkevičius sakėsi ir pats reikalavęs, kad pirmiausia būtų nustatyti piktnaudžiavimo faktai konkrečiose urėdijose, o ne metami kaltinimai visiems. Seimo narys minėjo ir tai, jog daugelyje Europos šalių miškų reikalai priklauso žemės ūkio ministerijoms, sakėsi surinkęs ir Prezidentei, S. Skverneliui, Seimo pirmininkui perdavęs išsamią informaciją apie miškų valdymą Europos Sąjungos valstybėse.

V.Rinkevičius miškininkus ramino: viskas krypsta į tai, ko jūs norite, o miškininkai reikalavo: jūs Seimo posėdyje mūsų nuomonę pasakykit, pasakykit apie tai, kas liks regionuose, jei miškus ims valdyti viena įmonė. Daug reformų šalyje veda prie vieno žmogaus rajonuose. Su šypsena replikavo miškininkai: tuoj rajone liks vienas daktaras, vienas policininkas, vienas mokytojas ir vienas klebonas….

Miškininkai kalbėjo ir apie tai, kad reformai nebuvo pasiruošta, nėra skaičiavimų, kiek toks reformos variantas kainuos, kiek naudos atneš, kiek prarasime. Niekas nesigilino, kiek praras mažieji medienos perdirbėjai. Matyt, praras daug, jei stambieji dabar džiaugiasi, kad po reformos jie miškus pirks už teisingą kainą. Kas bus su miškininkais, jų šeimomis? Kiek žmonių bėgs į užsienį dėl dar vienos reformos? Ką darys jauni specialistai? R. Gaudiešius pateikė konkretų pavyzdį: vienas jaunas mokslus baigęs žmogus šiemet norėjo įsidarbinti Urėdijoje. Bet įdarbinti bet kokį žmogų draudžia aplinkos ministro įsakymas.

Miškininkai norėjo išgirsti konkrečius atsakymus, kokia bus reformos eiga. O jei bus pritarta Vyriausybės siūlomam projektui ir valstybinius miškus valdys viena įmonė, ar jos valdyba neignoruos visų tų aiškinimų dėl reformos eigos, kurie dabar nuolat siuntinėjami į urėdijas, nuolat keičiami? Į šiuos klausimus Seimo nariai konkrečiai atsakyti nesiryžo. A. Šimas suabejojo: gal reforma sulauks naujų rinkimų popieriuje, o tada nežinia, kuo viskas baigsis…

V.Rinkevičius abejojantiems reformatorių norų skaidrumu ne kartą tvirtino, kad Vyriausybė miškus nori reformuoti nuoširdžiai, be jokių įtakų, kad gerai būtų valstybei. Miškininkai su tuo nenorėjo sutikti: kodėl medienos perdirbimo magnatai Seime jaučiasi kaip namuose? Mums atrodo, kad būtent verslo interesai yra reformos variklis, nereikia mūsų apgaudinėti gražiais žodžiais. Kažkas replikavo: Viešpatie, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro…

R.Gaudiešius kalbėjo: kiekviena reforma turėtų būti aptariama su socialiniais partneriais, ir skaičiavo, kad tų socialinių partnerių, kuriuos palies valstybinių miškų valdymo reforma, būtų apie penkiolika. Bet jų nuomonės niekas neklausia.

Anot miškininkų, baisiausia, kad prasidėjus reformai miškuose neprasidėtų chaosas, kad po kelerių metų vėl nereikėtų atkurti to, kas šiandien sustyguota. V. Rinkevičius baigė: mes visada buvome jūsų pusėje, revoliucijų laikai baigėsi. „Bet už reformą balsuos visas Seimas, lems daugumos balsai“, – pridėjo Audrys Šimas.

Janina BAGDONIENĖ

„Biržiečių žodis“

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.