Tomas Inčikas: „Cido“ arena tapo viso regiono traukos centru

2017-07-07 | Kategorija: Kaimynai

Tomas Inčikas

Kartu su puikiu „Lietkabelio“ finišu Lietuvos krepšinio lygoje baigėsi ir „Cido“ arenos sezonas. Dėmesį pasiglemžusios krepšinio varžybos yra tik viena iš gausybės arenos veiklos dalių. Vasara čia – trumpo atokvėpio metas, per kurį galima apžvelgti ir įvertinti tai, kas nuveikta. Apie bendrovės aktualijas, kokiomis nuotaikomis palydimas senasis ir pasitinkamas naujasis sezonas kalbamės su „Cido“ arenos vadovu Tomu Inčiku.

Koks „Cido“ arenai buvo praėjęs sezonas?

Akivaizdu, kad ilgalaikės pastangos duoda rezultatus. Praėjusiais metais arenoje įvyko 97 renginiai. Šiais metais jų planuojame daugiau kaip 100. Apie tokį skaičių anksčiau galėjome tik pasvajoti. Praėjusiais metais pasiekėme ir rekordinį lankytojų skaičių – čia apsilankė virš 220 tūkstančių žmonių. Tai yra 2,2 karto daugiau, nei gyvena Panevėžyje! Šiais metais jau įvyko beveik 60 renginių, kuriuose apsilankė 115 tūkstančių žmonių, o dar laukia įspūdingas rudens ir žiemos sezonai. Pagal šiuos rodiklius esame regioninių arenų lyderiai.

Kas, Jūsų nuomone, paskatina žmones ateiti į areną?

Kaip ir visur – žmonės ateina, jeigu žino, kad tai bus arba naudinga, arba galės papramogauti. Todėl dedame daug pastangų, kad arenoje vyktų skirtingus žmonių poreikius tenkinančių renginių: verslo parodų, šeimos ir mados mugių, įvairių sporto šakų varžybų, koncertų ir spektaklių.

Čia taip pat labai padeda geri santykiai su savivaldybe. Miesto vadovai puikiai supranta „Cido“ arenos reikšmę. Padedame vieni kitiems įvairiausiais klausimais. Su savivaldybės pagalba įvyksta daug renginių, kurie yra nemokami lankytojams. Tarp jų – didžiulė paroda „EXPO Aukštaitija“, labai mėgiama Kalėdų mugė, Vasario 16-osios minėjimas ir kiti.

Kiek tokių savivaldybės remiamų renginių iš viso įvyksta?

Už savivaldybės skiriamas lėšas esame įsipareigoję surengti 20 renginių per metus. Dabar jų būna daugiau, tačiau papildomi renginiai savivaldybei nieko nekainuoja. Vis daugėja tokių atvejų, kai suinteresuota organizacija kreipiasi į savivaldybę, ši kreipiasi į mus, ir mes sutariame per minutę. Taip mūsų kalendoriuje atsiranda renginiai, kurie yra svarbūs ne tik bendruomenei, miestui, regionui, bet ir visos šalies ar net tarptautiniu mastu.

Šiems renginiams atitenka liūto dalis iš savivaldybės arenai skiriamų koncesijos pinigų. Dar maždaug ketvirtadalis sumos skiriama su „Lietkabeliu“ susijusioms išlaidoms. Miesto komanda „Cido“ arenoje treniruojasi ir žaidžia nemokomai. „Lietkabeliui“ atitenka ir didelė dalis pajamų nuo parduotų bilietų, be to, komandą remiame ir finansiškai. Tokia sistema egzistuoja jau keleri metai, ir galime didžiuotis, kad ji yra unikali Lietuvoje – joks kitas klubas tokių salygų neturi.

Koncesijos lėšos taip pat yra paskirstomos dviračių treko išlaikymui, nes jis reikalauja ypatingo dėmesio, nemokamų sporto centro ir mokyklų auklėtinių treniruočių kaštų padengimui, veiklos sąnaudoms ir, žinoma, investicijoms į infrastruktūrą bei lankytojų komfortą.

O tam, kad arena būtų tvarkinga, prižiūrėta, kad galėtume sumokėti visus mokesčius ir atlyginimus, žodžiu tam, kad galėtume pilnavertiškai veikti, turime surinkti dar tiek pat pajamų, kiek mums skiria savivaldybė.

Kartais vis dar pasigirsta kalbų, kad „Cido“ arena nemokamai naudojasi vandeniu ir elektra…

Tai – visiškas absurdas! Už visas paslaugas atsiskaitome. Be abejo, girdėjome visokių nuomonių apie tai, kaip panaudojame skiriamas lėšas. Nieko nuostabaus, nes tai juk visų miestiečių pinigai. Tačiau teigiamų atsiliepimų apie arenos veiklą dabar daug daugiau, nes skiriamų pinigų nauda Panevėžiui yra akivaizdi. Kiekvienais metai arena yra audituojama, ją prižiūri keli savivaldybės skyriai, nuolat tikrina komisija. Nepamirškime ir to, kad Panevėžyje yra ir kitų kultūros įstaigų, kurios gauna tiek pat ar net daugiau, nei „Cido“ arena.

Noriu pabrėžti, kad mes labai geranoriškai žiūrime į sutartį su savivaldybe. Pavyzdžiui, sutartyje numatyta, kad arenoje per metus turi vykti ne mažiau 50 renginių, tačiau dabar jų surengiame dukart daugiau. Kitas pavyzdys – pasirašant sutartį su miestu, viena iš sąlygų buvo koncesijos mokesčio skaičiavimas atsižvelgiant į infliaciją. Tačiau šia sąlyga buvo pasinaudota  tik vieną kartą – tada, infliacija buvo minusinė ir savivaldybė sumokėjo mažiau.

Nepaisant pinigų nuvertėjimo, arenai skiriama suma neauga jau devynerius metus. Jeigu ši sąlyga būtų buvusi taikoma, savivaldybė būtų turėjusi papildomai sumokėti 200 tūkstančių eurų. Taigi, mes papildomai miestui nekainuojame, o visoms kitoms sporto ir kultūros įstaigoms savivaldybės teikiamas finansavimas yra nuolat didinimas.

Sakote, kad „Cido“ arenos nauda miestui yra akivaizdi. Kuo tai grindžiate?

Reikėtų kalbėti ne vien apie Panevėžį, bet visą aplinkinį regioną. Į renginius „Cido“ arenoje atvažiuoja žmonės iš įvairių Aukštaitijos kampų ar tolimesnių miestų. Vertiname, kad kai kuriuose renginiuose net 40 proc. lankytojų sudaro ne panevėžiečiai. Tai yra kultūrinis, šviečiamasis ir pramoginis aspektas.

Kitas aspektas yra ekonominis. Atvykstantys žmonės užsuka į miesto kavines, restoranus, nakvoja viešbučiuose. Iš užsienio atvykstančios krepšinio komandos, dviračių rinktinės ir kiti sportininkai irgi palieka nemažai pinigų. Taip mes esame vienas iš miesto ir regiono ekonomikos variklių.

„Cido“ arena sukuria ir darbo vietas. Palyginti su kitomis Lietuvos arenomis, mūsų darbuotojų vidutinis atlyginimas yra antras pagal dydį, nusileidžia tik Vilniaus „Siemens“ arenai. Be to, įdarbiname nemažai papildomo personalo. Kai arenoje vyksta dideli renginiai, lankytojus aptarnauja iki 100 žmonių. Panevėžyje šiuo atžvilgiu esame unikalūs.

Noriu pasidžiaugti vieningu ir stipriu arenos kolektyvu, kuriame yra nemažai dirbančių nuo pat arenos atidarymo. Kiekvieną dieną mokomės, galbūt ne viskas pavyksta iš karto, bet tikrai tobulėjame. Dirbame nuoširdžiai, būna, kad arenoje praleidi daugiau laiko nei namuose. Kai pradėjau vadovauti arenai, mano iššūkis buvo tai, kad ji būtų matoma, mylima ir reikalinga – tą pasiekti galima tik su puikia komanda ir atkakliu darbu.

Kaip žmogus labai džiaugiuosi darbuotojų supratimu, kad ne į viską reikia žiūrėti per verslo prizmę. Norime būti miesto gyvenimo dalis, visur įsitraukti. Pavyzdžiui, pamatėme, kad vasarą trūksta pramogų mieste – suorganizavome nemokamą šventę vaikams. Panašių renginių, kuriuos remiame ir suteikiame areną nemokamai, yra nemažai. Smagu, kad tokios iniciatyvos reikalingos miestiečiams.

Gerai, kad kolektyvo idėjas remia ir bendrovės akcininkai. Nors tokie renginiai mums nuostolingi, jie kelia miestiečių gerovę ir mes jų neketiname atsisakyti. Žvelgiame į priekį ir stengiamės, kad Panevėžys suklestėtų. Juk ne veltui per „Lietkabelio“ finalą visą Lietuvą pakvietėme tapti panevėžiečiais (šypsosi).

„Lietkabelį“ palaikančios akcijos šiemet tikrai nuskambėjo. O ar prieš metus galvojote, kad miesto komandai Laisvės aikštėje įteiksite simbolinį bilietą į kitų metų LKL finalą?

Prieš metus to neplanavome, bet kad tikėjome komanda – tikrai taip. Šio sezono „Lietkabelio“ pasiekimas yra daugelio metų bendras klubo vadovybės, savivaldybės ir mūsų darbas. Net kai nesisekė, nenuleidome rankų, radome bendrą kalbą ir sprendimus.

Visi matė, kaip stipriai šiemet išaugo sirgalių skaičius per „Lietkabelio“ rungtynes. Paskutinėse rungtynėse su „Žalgiriu“ pasiekėme ir visų laikų žiūrovų rekordą. O aštrios, kiek ironiškos reklaminės akcijos turėjo vieną tikslą – gausiu palaikymu padėti „Lietkabeliui“ iškovoti pergales ir tapti dar stipresne komanda ateityje.

„Lietuvos ryto“ fanai per pusfinalio mačus pašaipiai atsiliepė apie dviračių treką arenoje. Ši tema vis pasirodo viešumoje, kaip Jūs į tai reaguojate?

Dviračių trekas yra arenos privalumas. Juk kitos tokios arenos, kurioje galėtų vykti dviračių treko varžybos, Lietuvoje paprasčiausiai nėra. Kai per pusfinalius su „Lietuvos rytu“ iškilo treko klausimas, surengėme parodomąsias treko varžybas. Iškart pajutome, kad panevėžiečių nuostata pasikeitė. Visi ėmė kalbėti kaip gerai, kad turime treką, ir koks svarbus jis yra.

Taip, „Cido“ arena yra nestandartinis statinys. Dėl jo ypatybių neturime papildomų treniruočių patalpų, kurias turi kitos arenos ir iš to generuoja papildomas pajamas. Trekas kainuoja daugiau nei uždirba, bet galiu užtikrinti, kad miesto ir šalies naudai jis yra išnaudojamas maksimaliai.

Žinoma, norėtųsi sulaukti didesnio dviračių federacijos dėmesio. Siekdamas, kad arenoje vyktų kuo daugiau tarptautinių dviračių treko renginių, buvau įsitraukęs į jos veiklą, tačiau mano paslaugų neprireikė. Vis dėlto tikiuosi, kad ambicingi planai niekur nedings, visi padarysime savo darbus bei įgyvendinsime duotus pažadus.

Ambicingų planų tikrai yra. Vien kokį didelį norą juos kurti davė po praėjusiais metais įvykusių „Panevėžys 2016“ varžybų, prie kurių organizavimo, beje, ženkliai prisidėjome, gautas Didžiosios Britanijos treko rinktinės laiškas. Šiose varžybose olimpinėms žaidynėms ruošėsi britų dviračių sporto megažvaigždė Markas Cavendishas. Laiške teigiama, kad varžybos „Panevėžys 2016“ ženkliai prisidėjo prie svarbiausių M. Cavendisho pergalių, ir dėkojama už itin profesionaliai surengtą renginį. Didžiosios Britanijos treko rinktinę galima prilyginti amerikiečių krepšinio profesionalų „Dream Team“, o M. Cavendishą – LeBronui Jamesui, mums tai yra didžiulis įvertinimas ir garbė.

O apskritai arena tinka labai įvairiems renginiams. Čia vyksta skirtingų sporto šakų varžybos – bokso, rankinio, tinklinio, salės futbolo, badmintono. Varžytis arenoje, o ne treniruočių salėje, svarbu ir patiems sportininkams. Štai Lietuvos ir net kitų šalių boksininkai patys skambina ir klausia, ar gali dalyvauti tradiciniame V. Karpačiausko turnyre. Kautis arenoje, stebint daugybei žiūrovų, jiems yra prestižas.

Sakote, kad arena per metus būna užimta apie 300 dienų. Ką tai reiškia – juk renginių vyksta tik apie šimtą?

Daugelis dalykų tiesiog nėra taip akivaizdžiai matomi. Didesnę užimtumo dalį sudaro treniruotės – vaikų iš sporto klubų, „Lietkabelio“, salės futbolininkų ir kitų. Dviračių treke tobulinasi ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių rinktinės.

Be treniruočių ir renginių, kas ir užima apie 300 dienų, arenoje taip pat vyksta pasiruošimo renginiams darbai.  Dėl arenos kaip statinio specifikos, viskas vyksta pagrindinėje erdvėje. Todėl tribūnų montavimas, krepšinio aikštelės parketo keitimas, apšvietimo perstumdymas užima tikrai daug laiko ir reikalauja papildomų išlaidų.

Sakykite, kodėl į Panevėžį taip retai užsuka užsienio muzikos žvaigždės?

Labai geras klausimas! Šiemet tarptautinėje konferencijoje kaip tik išgirdome, kad toks klausimas kankina visas Europos regionines arenas. Taip yra dėl to, kad pasaulinių žvaigždžių honorarai smarkiai išaugo ir rengti jų pasirodymus koncertų organizatoriams mažesnėse arenose tiesiog neapsimoka. Pats vadovauju užsienio žvaigždes į Lietuvą atvežančiai įmonei „Seven Live“, todėl puikiai žinau, kokie yra jų honorarai. Jeigu darytume pasaulinio lygio žvaigždžių renginius Panevėžyje, bilieto kainos vidurkis prasidėtų nuo 100 eurų. Laimei, Lietuva yra nedidelių atstumų šalis – iš Panevėžio paprasta pasiekti Vilnių ar Kauną.

Regioninės arenos dabar turi orientuotis į šalies atlikėjus, skirti didelį dėmesį kultūros renginiams, bendruomenei ir aktyviai remti vietos sporto komandas. Mes būtent tai ir darome. Pavyzdžiui, Lietuvos atlikėjai šiuo metu itin paklausūs, ir jie suorganizuoja tikrai nuostabius pasirodymus. Vien gruodžio mėnesį „Cido“ arenoje yra numatyti septyni aukščiausio lygio lietuviškų žvaigždžių koncertai. Pavyzdžiui, kaimynai latviai turi tik dvi grupes, kurios gali pasvajoti apie koncertus arenose, o Lietuvoje jų daugiau nei 10.

Kokius renginius labiausiai norėtumėte matyti „Cido“ arenoje?

Visų pirma siekiame rengti tarptautinius sporto renginius – Europos ir pasaulio čempionatus, tiek suaugusiųjų, tiek ir jaunimo. Vis dar tikime, kad Panevėžyje įvyks dviračių treko pasaulio čempionatas. Mūsų tikslas yra tai, kad dauguma Lietuvos čempionatų ar tarptautinių renginių vyktų būtent Panevėžyje. Tai jau vyksta – imtynių, sportinių šokių, karatė, badmintono, bokso ir kitų šakų čempionatai jau keleri metai iš eilės vyksta pas mus.

Taip pat viliamės, kad krepšinio federacija nustos ignoruoti Panevėžį ir čia išvysime Lietuvos rinktinės rungtynes. Jau kelerius metus esame „išbrokuojami“, nors kartu su savivaldybe siūlėme tokius mačus rengti nemokamai. Tai tikrai keista, nes kitoms arenoms LKF už rungtynes netgi sumoka. Nė kiek neabejoju, kad į Lietuvos rinktinės rungtynes susirinktų pilna „Cido“ arena.

Tomai, esate iš Panevėžio, čia dirbate, bet gyvenate Vilniuje. Matyt savo kailiu patiriate tai, kad Lietuva yra mažų atstumų šalis?

Taip, važinėju į Panevėžį beveik kiekvieną dieną! Nemažai tūkstančių kilometrų susidaro per metus. Vis dėl to mintys sugrįžti į Panevėžį aplanko vis dažniau. Patinka, kad pastaruoju metu miestas gražėja, auga kultūros lygis. Labai sergu už Panevėžį, noriu, kad jis dar sparčiau vystytųsi, būtų atviras ir draugiškas.

Atvykę su visa šeima, žmona ir dviem vaikais, čia jaučiamės puikiai. Ypač vyresnysis sūnus, kuris yra didelis „Lietkabelio“ fanas. Jis kelionių į Panevėžį laukia kaip didžiausio stebuklo. Tokių mažų smulkmenų vis daugėja, todėl galbūt tikrai kada sugrįšiu į gimtą miestą, nes visada laikiau ir laikysiu save panevėžiečiu.

Ieva Čepaitė

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.