Amerikoje ieškojęs lietuviškų debesų

2017-07-07 | Kategorija: Susitikimai

Elena Bradūnaitė su dukra Vaiva Gataučiuose. Indros Drevinskaitės-Žilinskienės nuotr.

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos renginiai Biržuose prasidėjo renginiu bibliotekoje. Liepos 4 d. joje lankėsi Virginija Paplauskienė iš Maironio lietuvių literatūros muziejaus. Vi. Paplauskienė yra knygos „Kazys Bradūnas. Archyvai“ autorė. Taigi vakaras buvo skirtas Kaziui Bradūnui. Šiemet jis mini 100-ąsias gimimo metines.

Antologijos „Žemė“ sudarytojas, 17 knygų autorius, Amerikos lietuvių bendruomenės šviesulys, ten leidžiamų kultūros žurnalų redaktorius. Iš gimtųjų Kiršų Suvalkijoje jis su tėvais, žmona ir seneliais pasitraukė į Vakarus. Iš pradžių – Vokietija, paskui – JAV. Alpes įveikė savais arkliukais. Jie vežime traukė visą mantą. Paskui,kai jau reikėjo plaukti į Ameriką, Kazio tėvelis prašė vaikų, kad šie surastų būdą, kaip arklius pasiimti kartu. Deja, teko juos parduoti.

Be abejo, už Atlanto jis sunkiai dirbo. Rašė irgi daug. Nuolatos šalia jo buvo žmona Kazytė. Amerikoje gimė trys Bradūnų vaikai.

Vaiva Aglinskaitė, Elena Bradūnaitė ir Virginija Paplauskienė Gataučiuose. Indros Drevinskaitės-Žilinskienės nuotr.

Liepos 4 d. į Biržus pirmą kartą atvyko ir jo dukra Elena Bradūnaitė – Aglinskienė su dukra Vaiva Aglinskaite. Neįtikėtina – gimusios Amerikoje, ten gyvenančios, Lietuvą tik lankančios, jos puikiai kalba lietuviškai – be akcento, be pauzių, be iškraipytų žodžių. Pasak Elenos, visa tai – tik tėvelių nuopelnas. Ji pasakojo, kad tėvai Bradūnai liepė atsakingai mokintis anglų kalbos, bet niekada neleido pamiršti lietuvių… Kazys Bradūnas: „Vaikai, mes praradome gimtinę tam, kad jūs atrastumėte pasaulį“.

V. Aglinskaitė pagal senelio eiles atlieka dainas, grodama kanklėmis.

K. Bradūnas – mūsų kraštiečių Mamerto Indriliūno, Broniaus Krivicko, Eugenijaus Matuzevičiaus bendražygis nepriklausomoje Lietuvoje. Tai taip vadinama prarastoji karta, kurios atstovai (kas liko gyvi) kaip bomba sprogo už Atlanto, deja, ne Lietuvoje. Taip pasakojo V. Paplauskienė.

Poeto dukra E. Bradūnaitė dalijosi prisiminimais apie gyvenimą Amerikoje, grįžimą į Lietuvą. K. Bradūnas su žmona po daugelio metų grįžo į Lietuvą gyventi. Elena, jo dukra, pasakoja, kad į Lietuvą jie įvažiavo nuo Latvijos pusės, Rygos. Pirmas sustojimas – Gerkiškių partizanų amžinojo poilsio vieta prie Pabiržės Biržų rajone. Bendras partizanų kapas,kuriame – K. Bradūno draugo M. Indriliūno palaikai. E. Bradūnaitė pamena, kad tada bene pirmą kartą matė tėvą verkiantį.

K.Bradūno dukra ir anūkė Mamerto Indriliūno tėviškėje. Indros Drevinskaitės-Žilinskienės nuotr.

Amerikoje Bradūnai vis ieškojo danguje kažko panašaus į lietuviškus debesis. E. Bradūnaitė: „Nei indėnų rezervatuose, nei laukiniuose Vakaruose, nei didmiesčiuose tėveliai nieko panašaus į Lietuvos debesis neišvydo…“.

Sekančią dieną po renginio, lydimos bibliotekininkių, viešnios aplankė M. Indriliūno tėviškę Gataučių kaime. „Jei tik mano tėtis dabar būtų gyvas…“, – kalbėjo E. Bradūnaitė. Jos aplankė ir Balio Sruogos gimtuosius namus Baibokų kaime. E. Bradūnaitė Amerikoje nuo pirmųjų klasių mokėsi kartu su B.Sruogos anūke Aušrine Byla, o B. Sruogos žmona Vanda buvo jos istorijos mokytoja…

Gražaus susitikimo pabaigoje E. Bradūnaitė pasakė: „Nepamirškite, kad Lietuvos nepriklausomybės aktą pasirašė tik 20 žmonių. Taigi ne skaičiuje kartais esmė…“. Tokie buvo jos linkėjimai dirbant Lietuvos labui. 

Bibliotekos informacija 

Tags: , ,

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.