Žydrūnas Savickas: „Pilyje žaisdavome kaip kokie viduramžių vaikai“

2017-07-03 | Kategorija: Palėpė

Gedimino Gražio nuotr.

Stipriausiu Lietuvos ir pasaulio žmogumi tituluojamas Žydrūnas Savickas įsitikinęs, kad bent dalelę jo profesinės sėkmės lėmė tai, kad jis – biržietis. „Manau,labai pasisekė tiems vaikams, kurie vaikystę, jaunystę praleido mažesniame mieste ir tik vėliau pakėlė sparnus į platesnes padanges. Biržai maži, pažįsti kiekvieną gatvę, kiekvieną namą, kas kur gyvena. Labiau pasitiki savimi, aplinka, turi begalę draugų, esi drąsesnis“, – privalumus vardija galiūnas. Biržų kraštas – šiauriausia Lietuvos teritorija. Jai būdingas išraiškingas reljefas, istorinė praeitis, kulinarinis paveldas ir ilgas lankytinų vietų sąrašas. Jo viršuje didingai pūpso Biržų pilis, įsikūrusi Širvėnos ežero pietinėje pakrantėje. „Gyvenau prie pat Biržų pilies, prie muziejaus, į kurį eidavome vos ne kiekvieną dieną.“

Abu sportininko seneliai gyveno ant ežero kranto, vieni – Kilučių, kiti – Širvėnos ežero pakrantėje. Šis, beje, buvo suformuotas dar 1557 m.: užtvenkus Agluonos bei Apaščios upes susidarė seniausias Lietuvoje tvenkinys. „Gamta buvo didelė mano gyvenimo dalis. Vasarą maudėmės, žvejodavome, žiemą ant ledo čiuožinėdavome. Parke žaisdavome futbolą, ant ežero žiemą – ledo ritulį. Tėvams tekdavo riboti mūsų pramogas lauke, nes darbų ir namie būdavo“, – mena sportininkas. Žydrūnas su tėvais pavasarį, kai pražysdavo žibutės, vykdavo į Karvės olą. Tai Karajimiškio kaime esanti beveik apskrita, piltuviška karstinė smegduobė, skaičiuojanti jau porą amžių. „Vaikai tikėjome, kad ten tikrai ganėsi karvė, kuri, pasak legendos, vieną dieną tiesiog prasmego, o prie uolos likęs tik grandinės galas. Visi norėjome pamatyti, kur čia taip nutiko, net šiek tiek baugu buvo vaikščioti aplink, kad pats kaip ta karvė neprasmegtum. Vėliau kiek ūgtelėję ir įgavę drąsos nusileisdavome į pačią apačią. Kaip speleologai nenardėme, tačiau labai magėdavo iš arti apžiūrėti smegduobės centrą“, – pasakoja Žydrūnas. Visai šalia, Kirkilų kraštovaizdžio draustinyje, dar vienas Biržų krašto gamtos turtas – Kirkilų karstiniai ežerėliai. Tai apie 30 viena prie kitos įgriuvusių smegduobių, užpildytų vandeniu. Jos susijungusios į vieną vandens baseiną. Kalbama, kad chemine sudėtimi vanduo primena Islandijos geizerių vandenį, tačiau sportininkui pačiam tuo įsitikinti neteko. „Tai išties labai graži vieta, ypač dabar, kai pastatytas apžvalgos bokštas ir visas reljefas – it ant delno. Biržuose daug karstinių įgriuvų, tačiau dauguma jų neturi tiek vandens, kad susidarytų ežerai. O čia – unikalus peizažas, vaizdai vilioja. Atvyksti, pasivaikštai ir ramu ant širdies, pailsi“, – atvirai dėsto galiūnas, Biržų rajono garbės pilietis. Šios vietos, tiesa, jam buvo ne tik pramogų šaltinis. „Iš Biržų girios parsiveždavome sulos, grybų, uogų. Senelis šalia ežere pagaudavo žuvies, o močiutė ją skaniai „prifarširuodavo“. Mano močiutė buvo puiki kulinarė! Labai skaniai ir įvairiai gamindavo. Labiausiai mėgau jos įdarytą lydeką. Dar ji labai skanius blynus kepdavo. Atrodytų, receptas paprastas, bet išskirtinį skonį suteikdavo tai, kad juos kepdavo ant krosnies, kūrenamos malkomis“, – įsitikinęs Žydrūnas. Vyras prideda, kad jo senelis, kaip ir kiti biržiečiai, rūkydavo naminę dešrą, kumpį, „kokių jokioje parduotuvėje nerasi“. Biržų vizitinė kortelė – duona ir alus.

Šviežiai keptą duoną Žydrūno šeima visada pirkdavo iš parduotuvės, o alų gamindavo seniausias šeimos vyras. Nė vienas bulviakasis, laidotuvės ar vestuvės neapsieidavo be gardaus senelio alaus.

„Ir mama, ir sesuo puikiai gamina, bet iki šiol ilgiuosi močiutės valgių, nes jos talentai virtuvėje buvo beribiai. Kai sekmadienį nereikėdavo į mokyklą, eidavome visi anūkai pas močiutę ir ji mus lepindavo savo kepiniais. Dar dabar menu jos bandelių su varške ir razinomis skonį“, – nostalgiškai pasakoja jis. Sportininkas ir šiandien, jei pavyksta, bent kartą per mėnesį grįžta į gimtinę. Čia jo laukia mama, sesuo. „Grįžti į gimtąjį miestą visada yra labai smagu. Kiekviena gatvė čia išvaikščiota, kur bevažiuotum, beeitum, atsimeni savo vaikystės išdaigas, draugus. Prisiminimai šildo, o grįžus tikrai yra ką veikti. Kai palygini Biržus ir, pavyzdžiui, San Paulą, įvertini tą mažo miesto grožį, kai nereikia 3 ar 6 valandų praleisti kamštyje. Jau nekalbu apie Los Andželo kamščius ir ten sugaištamą laiką. O čia – jei kas pakvies į svečius ar paprašys pagalbos, 5 minutės ir tu vietoje“, – džiaugiasi galiūnas. Jam teko garbė ir atsakomybė garsinti Biržus, Žydrūno teigimu, jis tai stengiasi daryti kiekviena proga. „Šis nuostabus kraštas – mano gimtinė, visada bandysiu jį reprezentuoti iš kuo geresnės pusės“, – savo kalbą baigia pašnekovas.

Žydrūno Savicko sesers Laimos atpasakotas įdarytos lydekos receptas

Anuomet retas įdarinėdavo lydeką. Bet kadangi senelis – didis žvejys, močiutė padarydavo taip, kad ši lydeka būtų viso stalo puošmena. Šviežią, gerą žuvį nuskuskite ir nuplaukite. Odą aplink galvą apipjaukite ir nunerkite. Iš žuvies mėsos išimkite kaulus. Svieste pakepinkite smulkiai supjaustytus svogūnus ir virtas sutarkuotas morkas. Išimtą ir piene išmirkytą batoną sumalkite. Įmalkite, jei turite, ir lašinių gabalėlį. Į žuvies mėsą įmuškite kiaušinį, sudėkite apkepintus svogūnus, prieskonių ir druskos (iš akies). Viską gerai išsukite, įdarą sukimškite į žuvies odą ir užsiūkite. Įdarytą lydeką išvirkite. Ponia Laima nepamena, ko močiutė dar dėdavo, tačiau skystis, kuriame virdavo žuvis, galiausiai tapdavo drebučiais (turbūt tai buvo ištirpinta želatina). Būtent jais močiutė išklodavo gilios lėkštės dugną (prieš tai juos „pašiaušusi“), tada dėdavo gražiai griežinėliais supjaustytą lydeką, o viršų puošdavo spanguolėmis, citrinos gabalėliais.

,,Terra Publica“ nuotr.

Dar daugiau įdomios informacijos apie nuostabias Lietuvos vietoves, skanų, tam kraštui būdingą maistą, patiekalų receptus, nuoširdžių ir atvirų žymių žmonių pasakojimų apie savo gimtinę rasite Giedrės Armalytės knygoje „Kulinarinės kelionės“ www.virtuvesknyga.lt (išleido ,,Terra Publica“).

Tags:

Vienas komentaras to “Žydrūnas Savickas: „Pilyje žaisdavome kaip kokie viduramžių vaikai“”

  1. Janina parašė:

    Šaunuolis Žydrūnas, kad nepamiršta Tėviškės, gerbia mamos ir močiutės paveldą! Ačiū jam už Lietuvos garsinimą visame pasaulyje!

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.