Visuotinė tylos minutė Gaižiūnuose

2017-06-19 | Kategorija: Istorija ir žmonės

Reginos Vaičekonienės nuotr.

1989 m. Gaižiūnuose, buvusiame Adomavičių sodybos sode, iškilo paminklinis ansamblis (autorius Antanas Adomavičius) Gaižiūnų kaimo gyventojų, ištremtų ir išvežtų į lagerius, atminimui. Kaimo bendruomenė Jų nepamiršta. Nepriekaištingai prižiūrima aplinka. Gedulo ir vilties dieną – minėjimai. Šiemet gaižiūniečiai prisijungė prie projekto „Misija Sibiras“ akcijos „Visuotinė tylos minutė“.

 

Birželio 14-oji. Vienuolikta valanda. Nustojo lyti. Šviečia saulė. Tik vėjas – žvarbus. Bet jauna gausios šeimynos mamytė Gitana gamtos kaprizų nepabūgsta. Su penkiais vaikučiais atskuba prie paminklinio ansamblio. Dukrelė Gabrielė – dvejų metukų. Mamytė ją atsineša ant rankų. Prieš vėją. Gabrielė net apsiašarojusi.

– Nustojo lynoti. Bet mes buvome nusiteikę, kad ir lis, vis tiek būtume ėję, – tikina Gitana. Ji vietinė.

Algis Simsonas čia atskubėjo pirmutinis. Jis prižiūri aplinką. Šienauja, sodina gėles. Pradėjusias blukti trispalves vėliavėles pakeičia naujomis. Algis rodo pavyzdį, kad prie kryžiaus būtų pamerkta darželio gėlių. Prie paminklo degtų žvakės. Visi senstame. Algis net suoliuką sukalęs, kad turėtume kur prisėsti. Parymoti, padūmoti…

Paminkle iškaltos Gaižiūnų kaimo tremtinių ir politinių kalinių pavardės: Adomavičiai P. P., Adomavičiai B. E., Baronai, Gesevičiai, Narvidai, Sakalauskai, Štelemėkai, Valeckai, Valuntoniai, Žitkevičiai, Striškaitė, Šulniai P. A.

– Paminklo autorius Antanas Adomavičius gyvena Anykščiuose. Jam 92 metai, sveikata nebeleidžia Gedulo ir vilties dieną atvykti į gimtinę ir būti kartu su mumis. Vakar Antaniukui paskambinau. Jis patenkintas, kad gaižiūniečiai šiandien renkasi prie paminklo pagerbti tremtinių ir politinių kalinių. Tarp jų ir Antaniuko tėveliai, – pasakoja Algis Simsonas.

Reginos Vaičekonienės nuotr.

Algiui Gedulo ir vilties diena – „ant ratų“. Stabtelėjęs prie paminklo Gaižiūnuose, skubės į minėjimą buvusioje Biržų geležinkelio stotyje. Iš ten – į Užušilius. Iš Užušilių – į Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią švęsti Mišių. Algis Simsonas – tremtinių ir politinių kalinių choro dalyvis. Penkeri metai iš kaimo važinėja į repeticijas Biržuose. Nė vienos repeticijos dar nepraleidęs.

Algio mamytė Eugenija Simsonienė – politinė kalinė. Iš šių apylinkių. Nuo Žiliškių.

– Mačiau, kaip ją išsivarė. Man 7 metai buvo. Jaunylės sesutės miegojo. Mes su vyresniąja sesute dar bėgome iš paskos paskui mamytę. Skrebai mus vijo tolyn. Mamytė pamojavo mums. Paskutinį kartą. Tiek ir temačiau. Nebesugrįžo. Mirė Magadane. Sunkiai dirbo ir susmuko. Gavome labai graudingą laišką. Atsiuntė mums jos maldaknygę, rožantėlį ir keletą rublių. Nuteista buvo dešimčiai metų. 3 metų trūko ir būtų grįžusi, – prisimena Algis Simsonas.

Algio kaimynai renkasi. Pasipuošę. Su gėlių puokštėmis, žibintėliais. Vyrai su savo žmonomis. Su vaikais. Ir anūkais. Tarp jų ir organizatoriai – Gaižiūnų kaimo bendruomenės pirmininkas Adolfas Jasinevičius su žmona Vida, Biržų rajono kaimo bendruomenių sąjungos pirmininke. Vida Jasinevičienė – iš gausios tremtinių šeimos. Iš Baibokų į Sibirą ištrėmė 1949 metais. Į Lietuvą šeima grįžo 1957 metais. Vida gimusi Sibire. Bet iš savo artimųjų pasakojimų žinanti apie tremtinių gyvenimą Sibire. Susirinko gausus būrys kaimo vaikų, todėl Vida tremties prisiminimus iliustravo gyvais pavyzdžiais. Pradėjo nuo mažiausiųjų. Jos vienas broliukas buvo 2 metukų kaip šiandien Gabrielė, antras – 4 metukų kaip Jonukas, kitas 8 kaip… Šeimoje buvo 6 vaikai. Vaikai irgi vertėsi kaip išmanydami: sesutės miške uogavo, broliai uogas nešdavo į turgų. Gausioje šeimoje duonos trūkdavo. Tremtinių šeima įsitaisė ožkelę. Vidai įsiminęs pasakojimas: kartą grįžta iš darbo mamytė, ieško duonelės, neberanda. Klausia vaikų, kur duona? Vaikai sako: ožkelė suėdė…

– Lietuviai buvo labai darbštūs. Rusus daug ko išmokė. Išmokė kepti duoną, virti muilą. Karvėms pastatė tvartus. Išvykstant atgal į Lietuvą, rusai dėkojo: jūs mums atvežėte duoną, baisu, kad grįždami į Lietuvą jos neišsivežtumėte atgal, – dalinosi prisiminimais Vida Jasinevičienė.

Reginos Vaičekonienės nuotr.

Po visuotinės tylos minutės gaižiūniečiai prie paminklinio ansamblio sugiedojo Tautinę giesmę, keletą patriotinių dainų. Kažkas stebisi: Rusijoje pasirodžiusi išleista knyga apie tremtinius. Joje rašoma, atseit lietuviai į Sibirą važiavo savo noru. Kur tai matyta, kur teisybė?…

Algis Simsonas prašo Vidos Jasinevičienės perskaityti keletą jo parengtų šiai progai eilėraščių. Paskutinis iš jų suskamba kaip mirusiųjų tremtinių ir politinių kalinių testamentas mums, gyviesiems: tik nepalik šioj žemėj keršto. Mylėk. Kentėk. Kovok. Atleisk…

Šių dienų vaikų vaikystė ne kaip jų vienmečių tremtinių. Vaikučiai valgo šokoladinius saldainius „Meška šiaurėje“. Saldainiais juos vaišina Gaižiūnų bendruomenė.

Regina VAIČEKONIENĖ

„Biržiečių žodis“

Tags:

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.