Apie pirmuosius atgimusios Lietuvos ūkininkus

2017-06-19 | Kategorija: Susitikimai

Knygos autorius Viktoras Rinkevičius. Janinos Bagdonienės nuotr.

Šeštadienio rytą į Biržų pilies didžiąją salę rinkosi rajono ūkininkai, jų artimiausi žmonės, pažįstami. Rinkosi į savo šventę: Viktoro Rinkevičiaus knygos „Ketvirtis amžiaus savarankiško ūkininkavimo keliu“ pristatymą. Juk dabar ne taip dažnai kaimo žmogus tampa knygos herojumi, o šioje knygoje pateiktos 74 pirmųjų rajono ūkininkų sėkmės istorijos nuo pirmųjų ūkininkavimo metų iki dabar.

Knygoje pristatyti 1989, 1990 ir 1991 metų ūkininkai, kurie žemės gavo pagal Valstiečių ūkio įstatymą ir iki šiol tęsia savo veiklą.  V. Rinkevičius dėkojo buvusiai Savivaldybės administracijos kanceliarijos vedėjai Bronislavai Vasiliūnienei, kuri padėjo surasti tų metų dokumentus, liudijančius valstiečių ūkių pradžią rajone. Anot V. Rinkevičiaus, pagal Valstiečių ūkio įstatymą rajone žemės gavo 153 ūkiai, o buvusi rajono Žemėtvarkos skyriaus vedėja Palmyra Prašmantienė čia pat patikslino: 164 ūkiai. Praėjus vos daugiau nei ketvirčiui amžiaus kai kurių dokumentų jau nepavyko surasti, kai kurie tuometiniai ūkininkai ūkių atsisakė. Tad dar po kelerių metų pasimirštų dar daugiau istorijos momentų, jei jie nebūtų virtę knyga.

Janinos Bagdonienės nuotr.

Viktoras Rinkevičius neslėpė džiaugsmo: ne vienus metus brandinta idėja tapo knyga, bendraudamas su būsimais knygos herojais išgirdo tiek įdomių, skaudžių ir smagių istorijų… Jų fragmentus knygos sutiktuvėse prisiminė ir pats autorius, ir knygos herojai, prajuokindami, primindami, kad ne visur pirmųjų ūkininkų kelias buvo lengvas, ne visada jie sulaukdavo pritarimo, dažniau – pašaipos ir nepasitikėjimo.

Buvęs tuometinis rajono Tarybos pirmininkas, 1991 m. pagal Valstiečių ūkio įstatymą ūkininku tapęs Vytautas Zurba kalbėjo su šypsena: prie jo, kaip rajono vadovo, durų rikiuodavosi eilės nepatenkintų būsimų ūkininkų, nors viską sprendė valdyba. Reikalai lengviau sprendėsi, kai žemė buvo skiriama pagal Valstiečių ūkio įstatymą, o kai jis nebegaliojo, prasidėjo nesusipratimai.

Janinos Bagdonienės nuotr.

Dabar jau nežinia, kam reikėtų priskirti pirmojo rajono ūkininko vardą: pirmajame Biržų rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1989 m. gruodžio 14 d. sprendime „Dėl žemės suteikimo valstiečių ūkiams steigti“ pirmasis sąraše yra Leonas Sakalauskas, gavęs tris 45,72 ha bendro ploto sklypus (beje, šį sprendimą pasirašė tuometinis vykdomojo komiteto pirmininkas Viktoras Rinkevičius), o Valstybinis žemės nuosavybės aktas Nr. 1 įteiktas Artūrui Zablackui.

Knygos sutiktuvėse A. Zablackas prisipažino: „Gal buvau pats nekantriausias ūkininkas, nes ūkininkauti pagal tuomet buvusią kolektyvinę rangą pradėjau dar tada, kai nebuvo Valstiečių ūkio įstatymo. Matyt, pirmas atėjau į tuometinio Vykdomojo komiteto pirmininko V. Rinkevičiaus kabinetą ir pasakiau norįs ūkininkauti. Jei reikėtų viską pakartoti, vėl imčiaus ūkininkauti, tik gal mažiau klaidų daryčiau, labiau savo sveikatą saugočiau“, – kalbėjo A. Zablackas. O V. Rinkevičius pridūrė: A. Zablackas buvo Ūkininkų sąjungos atsiradimo Biržuose iniciatorius.

Apie ūkininkavimo pradžią pasakojo ūkininkų žmonos Gendrutė Karitonienė ir Birutė Visockienė. B. Visockienė juokavo: Teodoras nepaisė mano ašarų, kai sumanydavo pirkti naują traktorių ar įsigyti daugiau žemės. Ir tokia buvo daugelio ūkininkų žmonų dalia. Bet gerai, kad jie tų ašarų nepaisė, kitaip šiandien neturėtume tiek perspektyvių tvirtų ūkių.

Ūkininkavimo pradžią prisiminė Romaldas Armonas, griebęsis tausojančiosios žemdirbystės idėjos ir ją sėkmingai skleidęs rajone, vadovavęs Tatulos programos pradžiai. „Trūko žinių, buvo didelis troškimas sužinoti, išgirsti, pritaikyti praktiškai. Bet tas  kūrimosi laikotarpis buvo kur kas geresnis emociškai, nei dabar, kai privalome paisyti ES direktyvų ir nurodymų“, – kalbėjo R. Armonas.

Janinos Bagdonienės nuotr.

Ūkininkė Elma Kirkliauskienė prisiminė naujo traktoriaus istoriją: tada sunkvežimiams paskyras dalindavo Ūkininkų sąjunga, o ūkininkei Elmai jį reikėjo parsigabenti iš gamyklos Saranske per dvi dienas. Buvo kelionė su nuotykiais, ūkininkams kelią padėjo įveikti lietuviškos dešros. Tokių istorijų dabar jau nebegirdėtume, bet nemažai jų surašyta į naująją knygą. „Mūsų krašte iš ūkininko dabar dažniau tyčiojamasi, jaučiame nuolatinį spaudimą“, – kalbėjo pirmųjų metų ūkininkė.

Sutiktuvių dalyvius ir knygos autorių V. Rinkevičių sveikino vicemerė Irutė Varzienė, pagal literatūros teoriją išaiškinusi, kodėl jie yra ne knygos personažai, o herojai: žmonės, turėję daug sunkumų ir juos sėkmingai nugalėję.

P.Prašmantienė sveikino autorių, sveikino ūkininkus, ant kurių žemės skyrimo aktų buvo ir jos, Žemėtvarkos tarnybos viršininkės, parašas. Prisiminė savo kolegą S. Baubiną, kuris rūsio kamputyje buvo išsaugojęs Smetonos laikų žemės skyrimo dokumentus. Šie dokumentai padėjo kitiems ūkininkams atgauti senelių, tėvų turėtą žemę.

Knygos sutiktuvėms vadovavusi S. Eitavičienė vis bandė surikiuoti kalbėtojus į eilę, tačiau nuoširdžių emocijų buvo daugiau, ir visas scenarijus virto prisiminimų, pokalbių ir bendravimo švente. O kalboms išsekus, V. Rinkevičius dėkojo visiems pagalbininkams, savo žmonai Birutei, kuriai teko iškęsti vyro kūrybos naktis ir dienas („Jis tiek kartų tą knygą skaitė, kad turėjo išmokti atmintinai“, – juokavo B. Rinkevičienė). Knygas autorius dovanojo knygos herojams ir kitiems susitikimo dalyviams, tad prie jų tuoj susidarė eilutė.

Janina BAGDONIENĖ

„Biržiečių žodis“

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.