Žiupsnelis vaikystės prisiminimų (kupiškėniškai)

2017-06-12 | Kategorija: Palėpė

Skietas

Mani, do zėkį mamytą posiuntą pas tatulį Vireliūnienį paskolint skietų1. Bobuta paskolino, ale pėrsėrgėjo, kad nėščiau jį šėnaunai (saugiai). Taip ir dariau, tik kartais jo kaip lazdali aidamas pasirimdavau. Pamotis unt vieškelio no vežimo nukritusių kuokštų šieno, su skietu, kaip su šokėm jų numečiau šonan. Skietas triokštalajo, ale do nepėrlūžo. Mono mamytą toj nustotą, kad skietas lūžįs, kaip netinkamų liepa nėštė atgalio tatulai. Kai nunešiau, tatulą pamočius laužtų skietų, tapasokė: kirmėliau, ar tau nesakiau, kad skietų naštum šienavodamas, o tu, mačiau ajai skietu pasirumsčiuodamas? Jai atsakiau: 

– Aš šienavodamas ir nešiau, kokštalį šieno no vieškelio su jo numečiau.

Nepatiko mon tas ažgaununtis tatulas žodis – „kirmėlius“, bat vėliau sužinojau, kad tai senybinis liepos mėnesio pavadinimas. Tųkart liepos mėnesio ir būta.

Mani tatula labai mylajo, dėl to ba pykčio žioplų zėkį kirmėlium (dabar sakytum liepiniu) pavadino.

1 Skietas  – staklių prietaisas, per kurį suveriami matmenys ir primušami ataudai

 Zyliojimas

Kaip jauniausiam šeimynoj tako ganyt nuosavas korvas. Tųčes vosaros būdavo labai korštos, korvas puldavo musios, gyliai ir sparvos, piemeniui unt saulas ilgiau išbūt irgi – ne pyrogai. Žinojau, kad korvas išgirdį didesnį tų parazitų zvimbimų, pritrūkį kuntrybas zylioja, baga krūmuosna. Kai pats pritrūkdavau kuntrybas, jom ažuzvimbdavau savo balsu: bzzz, bzzz. Korvas pakėldavo uodagas ir bagdavo į netolimus krūmus, aš – iš paskos, ir jos ir aš atsigaudavom.

Tokio mono su korvam nerašyto susitarimo tavai nežinojo, iš toliau mono zvimbimo negirdadavo, galvodavo, jog korvas ba mono paroginimo zylioja. Išeitų, kad ir pats zyliodavau.

Išpažintis

Kai išsirpdavo serbintai, avietas ir vyšnios, mas trys broliai kožnas sau darydavom vynų: prikumšai butelin uogų, užpili cukraus ir lauki kelias dienas kol išsiskirs sultys kad galatum karštavotė.  Butelius laikydavom atskirai. Balaukdamas savo vyno, apžiūradavau ir brolių butelius. Kartų nužiūrėjau, kad Prano butely prisirinko stundžiai daug sulčių, butelį užsiverčiau ir gerokai patraukiau. Pranas, žinoma, aptiko.

  • Žvėriokas esi, nedavanoju, pasisakyk kunigu par išpažintį.

Ajau išpažintės. Sakau:

–  Brolio Prano vynų išgėriau.

Kunigas:

  • Ar tas brolis geria vyną?
  • Gėriam mas visi trys broliai.
  • Tu no stolo pojėmai tų brolio vynų?
  • Ne, jis buvo klaty, palovy.
  • Koks ten buvo vynas?
  • Sarbintų. Pranas buvo prikimšis uogų butelin ir užpylis cukrum.
  • Kodėl gėrei?
  • Norėjau tik pakarštavot, ale buvo labai gardus ir sustot nebagalajau. O Pranas mon ažu tai nedavanoja.

Prė klausyklos griešnykų aila didala, kunigas nebažino kaip su manim susidorot, tai liepa klausyt tėveliu, neskriaust broliukų, padarytų skriaudų atataisyt, sukalbat tris Sveika, Marija ir krumpliu pabaladojo klausyklos sienan. Ar dova išrišimų, teip ir nesupratau.

Parėjįs iš bažnyčios pririnkau jodųjų sarbintų, užbėriau cukrum, o sulaukįs „vyno“, padėjau klaty Prano palovin.

Aptikįs savo palovy pilnų butelį, Pranukas pasokė: „Rimtas vyras esi“.

Prilupti tankistai

Prė sudėginto tanko su Indreikos Jonu gonom kožnas savo korvas. Tankas kaimynų jau pakankamai išmėsinatas, iš jo šeštarnių šeštarnėlių jau Vytautai Kiaulanas ir Indreika po vėjo malūną pasigamino. Tik rotai niekam neraikalingi, par savo sunkumų jokiom vežimu netinka. Po vienu iš tanko rotų iškasam duobį, kad rotas unt ašės liuosai suktus. Rati stipinų vietoj – skylas. Įkiši skylan pagaliokų, užguli, išjudini ir prodedi suktė. Sunkus rotas teip įsibėgėja, kad sukas labai ilgai jau ba pagėbos iš šalės. Su Jonu linktyniaujam, katro įloidytas rotas ilgiau suksis. Laikas sustoja, mūsų uvoga – tik rotas. Ir čia smogia žobo rykšta par abėjų nugaras, Jonui smarkiau, mon mažiau.

  • Korvas Vaitėkūno avižos, o jė mat tankistai, aš jumi lazdu demabilizuosiu, – griausmingai šaukia Indreikiena, Jono mama.

Bagam prė korvių.

  • Nu ir pikta tavo močia, – sakau Jonui.
  • Ar nebūt tavo piktasna, jėgu būtų pamočius, – atsikerta Jonas.

Abu sugėdinti, abu prilupti, o rotas do tabasisuka. Prilupti, ale tankistai…

Vėliau linktyniaut nebatako. Atvažuovo kareiviai, tankų išsprogdino ir šmotais išgabano Kupiškin. Vaitėkūnas praretėjusio avižų lauko pokraščio gol nepatėmijo, gol iškodos pričinių suprotįs nutylajo.

Jūsu zėkis šįryt šauda

Praajus frontui, vaikai prisirinkdavo visokių patranėlių, kapselių, kartais ažkūrį laužų ir kokį didesnį užtaisų išsprogdindavo. Dažnai ir nukintadavo.

Aidami Lebėdžių pradžios mokyklan, kaimi sustodavom prė upelio, vieni podada unt okmenio  išdžiūvusio upelio dugni kokį patranėlį, o kiti mata no tiltalio unt jo okmenį. Jėgu gėrai pataiko, patranėlis sprogsta, būna ir garso, ir dūmo.

Kartų teip ažsižaidam, kad nepamotam atainunčio mokytojo Inčiūros. O jis mumi pamota ir pradėjo šauktė. Bagom mokyklan, o ti atajįs mokytojas labai mumi išbara. Kai Vaitėkūnėlį Algį liepą atsivartus savo knygų skaityt, puslapiai nesivara, mat sprogusio patrono raityta šukė buvo pėrvąrus tarbalį, knygos vienų viršėlį, lapus, o kitam viršely įstrigus. Kai mokytojas paklausa, kų čia su knygu padarai, atsokė, kad saso Julia pėrdūra. Jėgu ne knyga, šukė Vaitėkūnėlį būtų smarkiai ronyjus.

Po pamokų mokytojas atajo pas mono tėvelius ir jau kiemi sušuko: jūsų zėkis šįryt šauda! Pasirodo, mokytojas manį unt tiltalio įsitėmijo kaip bombardierių ir išsibarimo mokyklaj jom neužtako.

Neužtako ir mono tėveliui tik pasbarimo…

Zolubų Algėlis

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.