Rytų Prūsijos keliais. Geležinkelio tiltai

2017-04-18 | Kategorija: Kelionės ir pramogos

Romintos girios akvedukas – vienas aukščiausių geležinkelio tiltų Lenkijoje. ©selonija

Visai netoli Geldapės prasideda Romintos giria (lenk. Puszcza Romincka, vok. Rominter Heide). Šalia jos yra nedidelis Stančikų (lenk. Stanczyki) kaimas, kuriame galima apžiūrėti Romintos girios akveduką. Po tiltu teka Blindės (lenk. Blędzianka, vok. Blinde Fluss) upė. Tai – vienas aukščiausių geležinkelio tiltų Lenkijoje, jo aukštis – 40 m. Tiltas turi penkias arkas, jo ilgis – apie 200 m.

©selonija

Tiltas buvo statomas 1912-1926 m. Tai vadinamasis dvigubas tiltas (vok. Doppelbruecke), kuriuos statyti paskatino I-ojo pasaulinio karo patirtis: tokius gelžbetoninius tiltus sunkiau sunaikinti. Dvigubi tiltai buvo statomi taip pat Prancūzijoje, Belgijoje ir Italijoje. Savo forma tiltas primena garsųjį Pont-du-Gard ir kitus istorinius pietų Europos  tiltus buvusioje Romos imperijoje; nuo to kilo ir Romintos girios geležinkelio tiltų pavadinimas.

Čia ėjo geležinkelio linija, jungianti Geldapę su Žydkiemiu (lenk.Zitkiejmy, vok. Schittkehmen, nuo 1938 m. – Wehrkirchen). 

Tiltas turi penkias arkas. ©selonija

Linija Geldapė – Žydkiemis – Gonbinas  buvo paleista 1927 m. Tai buvo kartu ir propagandinė akcija, kurios tikslas – riboti uždarbiauti į Vokietijos gilumą važiuojančių Rytų Prūsijos gyventojų keliones. Tuo pačiu norėta pasipuikuoti statybos pasiekimais bei prūsų valstybės turtingumu.

Pagal 1938 m. tvarkaraštį šiuo maršrutu per parą kursavo trys traukiniai, šeštadieniais ir sekmadieniais būdavo dar vienas papildomas reisas.

Nemažiau svarbu buvo ir geležinkelio galimybės karo atveju. 1915 metais viena iš vokiečių kariuomenės sėkmės priežasčių buvo greiti perdislokavimo manevrai naudojantis būtent šiose vietovėse esančiu geležinkeliu. Konstruktoriai diegė įvairias naujoves išnaudodami galimybes, kurias jiems suteikė kariuomenės lobistai.

Sovietų Sąjunga su Rytų Prūsijos geležinkelio linijomis pasielgė taip pat, kaip ir Rusija I-ojo pasaulinio karo metais:  išminuotojai jas išrinko, o medžiagas išsivežė kaip karo grobį.

Saugodami Romintos girią lenkai priėmė gal ir nepopuliarų, tačiau reikalingą sprendimą – neatstatyti visos geležinkelio linijos, tik atskirus fragmentus, mat, girios labui būtina riboti sunkųjį transportą.

Geležinkelio tilto likučiai Krukliankose. ©selonija

Krukliankų tiltas buvo antras pagal ilgį Rytų Prūsijoje. Jis yra netoli Krukliankų (lenk.Kruklanki, vok.Kruglanken) kurortinio miestelio. Pastatytas 1908 m. Olecko (liet.Alėcka, vok. Marggrabowa, nuo 1928m. Treuburg) linijoje.

Tilto likučiai yra šiek tiek į šiaurę nuo Krukliankų, praktiškai vidury pievos, per kurį teka Sapinos upelis. Būtent jį kirsti ir buvo pastatytas tiltas. Upeliukas nedidelis, vos vieno metro gylio, jį pereiti galima dailiu mediniu tilteliu.

Geležinkelio tiltas dabar populiariai vadinamas ,,sugriautas tiltas“ – taip jis įvardijamas ir turistinėse skrajutėse. Tilto statyba buvo vienas didesnių statybos projektų šioje vietovėje. Jis taip pat buvo iš gelžbetonio, kaip ir Stančikų tiltas turėjo penkias arkas. 1914 m. vokiečių minuotojai susprogdino vieną arką, kad tiltas neatitektų Rusijos armijai. Jis buvo suremontuotas dar nesibaigus karui, kartu buvo papildomai sumontuoti arkų pastiprinimai.

Tiltas Krukliankose. ©selonija

1945 m. prieš ateinant Raudonajai armijai tiltas buvo užminuotas, o detonatorius padėtas į stebėjimo slėptuvę, ant kalno. Dėl nežinomų priežasčių kruopščiai paslėpti  paruošti sprogstamieji  užtaisai  pragulėjo visą pusmetį. Tai atrodo itin keista ir neįtikėtina, nes visą tą laiką tiltu važinėjo traukiniai, vežantys visokį karo metu prisiplėštą gėrį.

Yra dvi versijos, kaip ir kodėl buvo sugriautas tiltas. Viena iš jų, populiaresnė (ji, beje, skelbiama ir turistams skirtoje lentoje, esančioje prie tilto) pasakoja, kad 1945 m. rudenį tiltą susprogdino vietiniai gyventojai, tikėdamiesi tokiu būdu užkirsti kelią Raudonajai armijai išvežti į Rusiją Mozūrijoje prisigrobto turto. 

©selonija

Kita versija, ne tokia didvyriška, bet arčiau tiesos, teigia, kad, naikindami vokiečių slėptuves, rusų išminuotojai susprogdino viduriniąją tilto arką. 1950-1995 metais lenkų išminuotojai valydami teritoriją nuo karo sprogmenų, tiesiog susprogdino tilto likučius, nes buvo grėsmė, kad tiltas bet kuriuo momentu gali sugriūti.

selonija.lt

Tags: , ,

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.