Rytų Prūsijos keliais. Mamerkai

2017-03-30 | Kategorija: Kelionės ir pramogos

Hitlerio iškamša ©selonija

Visai netoli nuo Gierložo, tik už 18 km, yra vietovė Mamerkai (vok. Mauerwald), kur  stūkso viena didžiausių Vermachto slėptuvių. Tai  vienas geriausiai išsilaikiusių ir mažiausiai nukentėjęs II Pasaulinio karo statinių kompleksas. Mamerkuose buvo įsikūrusi Sausumos pajėgų vyriausiojo štabo (vok. OKH – Oberkommando des Heeres) būstinė. Kompleksas, kurį sudarė apie 250 objektų, tarp jų 30 gelžbetoninių slėptuvių, pastatytas 1940-1944 metais, juo naudojosi 40 aukščiausio rango generolų ir feldmaršalų, 1500 karininkų ir kareivių. Dalis statinių išliko beveik sveiki iki mūsų dienų.

Nuo apžvalgos bokšto matyti Mamrų ežeras ©selonija

Pati vietovė gana nyki, čia beveik nėra gyventojų. Šalia esantis Mamrų ežeras – antras pagal dydį Lenkijoje. Tai milžiniškas vandens telkinys, kurio bendras plotas – daugiau nei šimtas kv.m. ir susidedantis iš šešių ežerų. Kai kurių iš jų pavadinimai – Kirsajty, Kirsajno, Swięcajty – neginčijamai byloja čia nuo seno gyvenus lietuvius.

Slėptuvių kompleksą Mamerkuose pastatė Todt organizacija tuo pačiu metu kaip ir Vilko irštvą. Gyventojų smalsumui tramdyti, kaip ir Gierlože, buvo paskleistas gandas apie statomą didžiulę chemijos gamyklą.

Kaip ir Gierlože, didžiulį įspūdį sukelia statybos mastai ir užmojai. Kai kurių statinių sienų aukštis  9 metrai, o storis siekia net 7 metrus!

Teritorija buvo padalinta į tris dalis: Fritz, Quelle i Brigitten Stadt.  Kaip minėta, slėptuvės beveik nepažeistos, o jų yra daugiau nei dvidešimt.

Objektas gausiai lankomas turistų. ©selonija

Būstinės veiklos metais teritorijoje buvo geležinkelis, stotis, o gatvės turėjo pavadinimus. Kaip ir kitos slėptuvės, šioji taip pat turėjo puikią komunikaciją su išoriniu pasauliu – kasdien per Vilko irštvą iš Berlyno atkeliaudavo kurjerių traukinys, atskrisdavo lėktuvai.  Visi pastatai buvo pilnai įrengti, buvo elektra, kanalizacija,  centrinis šildymas ir net telefonai. Apsaugą užtikrino apsaugos batalionas, teritorija buvo apsupta dygliuotos vielos užtvaromis, tačiau kitaip nei Vilko irštva ar Hochvaldas, aplinkinės teritorijos nebuvo užminuotos.

Pagrindinis įėjimas į bunkerį. ©selonija

Vokiečiai nespėjo išsprogdinti slėptuvės – Vermachtas paliko jas be mūšių 1945 sausį.

Prieš prasidedant puolimui prieš TSRS, į kompleksą atvyksta Sausumos pajėgų feldmaršalas Walteris Brauchitschas bei Generalinio štabo generolas Francas Halderis kartu su grupe aukščiausio rango generolų, tarp kurių – feldmaršalas Friedrichas Paulus, asmeniškai kūręs Barbarosos planą. Mamerkuose taip pat ne kartą buvojo generolas Heinzas Guderianas, vokiečių šarvuočių kūrėjas. Slėptuvėje dirbo ir armijos žvalgybos tarnybų vadovai – gen. Lissas ir gen.Gehlenas (po karo, beje, kūręs žvalgybos tinklą, dirbantį amerikiečių armijai). Būtent Mamerkuose pirmą kartą susitiko garsusis ,,dykumų lapinas“ gen. Erwinas Roemelis ir garsusis strategas gen.Erichas Mansteimas.

1941 m. su vizitu atvyko Mussolinis kartu su Hitleriu.

Slėptuvėje stengtasi atkurti istorinę aplinką. ©selonija

Būstinėje rezidavo japonų, suomių ir vengrų kariniai atašė, lankėsi žymūs karo metų veikėjai: vengrų diktatorius Miklosas Horthy, Rumunijos vadas Jon Antonesku, pasižymėjęs kovose su Raudonąja armija Suomijos maršalas Carlas Mannerheimas.

Būtent šiame objekte 1941-1943 m. dirbo plk.Clausas Stauffenbergas, kuris vadovavo pasiruošimui pasikėsinti į Hitlerį.

©selonija

Išlikę daug įvairios paskirties slėptuvių – karinės, štabų, kuriose slėpti techniniai įrengimai. Koridoriai ir slėptuvių vidus nebuvo sunaikinti ir juos galima apžiūrėti. Išliko taip pat priėjimai prie kanalų bei techninis kanalas, jungiantis atskiras slėptuves.

Vienas iš išlikusių pastatų. ©selonija

Ant stogo, kur buvo priešlėktuvinės gynybos punktas, kareiviai lipdavo plieninėmis kopėčiomis. Dabar  šiuolaikiniai laiptai su baliustrada veda ant slėptuvės stogo, o toliau – į apžvalgos bokštą, nuo kurio matosi Mamrų ežeras.

Norintys aplankyti slėptuvių vidų kartu su įėjimo bilietu gauna ir ryškiai šviečiantį prožektorių, kuris iš tiesų praverčia, klaidžiojant niūriais betoninių mūrų koridoriais.

Viena iš legendų skelbia, kad būtent Mamerkuose paslėptas karo metu dingęs Gintaro kambarys. Vietiniai gyventojai yra pasakoję, neva buvęs Rytų Prūsijos gauleiteris Erichas Kochas atvežtas iš Barčevo kalėjimo į Mamerkus ir nurodęs, kur paslėptas lobis. Deja, lenkų išminuotojai veltui sprogdino nurodytą pastatą – jokio lobio jie nerado.

selonija.lt

Tags: , ,

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.