Buvusios Rytų Prūsijos keliais. Vilko irštva

2017-03-15 | Kategorija: Kelionės ir pramogos

Slėptuvės objektų planas©selonija

Pravažiavus Gižycką važiuojant link Kentšyno (lenk.Kętrzyn) netoli jo yra posūkis link Gierložo (lenk.Gierłoż) – garsiosios Vilko irštvos. Tai vienas žinomiausių ir  anksčiausiai pradėtų eksploatuoti turistinių objektų. Šį didžiulį karinį kompleksą jau turbūt spėjo aplankyti ne vienas šimtas karo istorija besidominčių lietuvių. 

Nors Hitleris turėjo keletą tokių įslaptintų štabų, Vilko irštva buvo viena svarbiausių ir turbūt mėgstamiausių, nes, anot  tyrinėtojų, Hitleris čia praleido daugiau nei 850 karo dienų. Iš čia jis vadovavo puolimui prieš TSRS ir komandavo Rytų frontui.

Karinis kompleksas buvo skirtas Hitleriui ir Vokietijos Vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų štabo karininkams ir buvo naudojamas nuo 1941 birželio 21 iki 1944 lapkričio 20 dienos. Būtent čia 1944 liepos  20 dieną įvyko nesėkme pasibaigęs pasikėsinimas į Hitlerį. 

Nuo pašalinių akių Hitlerio būstinę slėpė pelkės ir miškai. ©selonija

Kompleksas buvo pradėtas statyti 1940 metais. Vieta pasirinkta neatsitiktinai: tarp Mozūrijos pelkių ir ežerų, sunkiai prieinamoje vietoje, o kartu – netoli nuo sienos su tuometine Sovietų sąjunga.  Kad aplinkiniai gyventojai mažiau kaišiotų nosį, buvo paskleistas gandas, kad miškuose neva statoma chemijos gamykla. Kompleksas užėmė 250 ha plotą.

Jau kalbant apie Hochwaldą, buvo minėta, kad visi Rytprūsiuose buvę kariniai objektai turėjo puikią tarpusavio komunikaciją, kuriai buvo naudojamos geriausios to meto priemonės. Objekte, kuriame buvo Vyriausiojo karinių pajėgų vado ir štabo slėptuvės, iš tiesų netrūko nieko: tobulas telefono ryšys, geležinkelio linija, aerodromas kurjerių lėktuvams ir pan. Vilko irštva buvo itin stipriai saugoma. Kaip minėta, pati vieta kompleksui buvo parinkta sunkiai prieinamuose, pelkėtuose Mozūrijos miškuose, tarp didelių ežerų. Objekto teritoriją supo spygliuotos vielos apsaugos bei minų laukai, kas kelis šimtus metrų stovėjo stebėjimo bokštai. Norintys įvažiuoti į objekto teritoriją praeidavo atidžią patikrą; be to, į kompleksą negalėjai įvažiuoti vienu ypu – tarp pirmų ir antrų vartų buvo tarpas, kuris irgi buvo įdėmiai stebimas, o važiuotojai – tikrinami.

Buvusi komunikacijų slėptuvė. ©selonija

Teigiama, jog Vilko irštvoje gyveno per 2100 kariškių ir civilių. Kadangi, kaip minėta, A.Hitleris čia bendrai gyveno apie 850 dienų, tad visiems slėptuvės gyventojams buvo ką veikti: sakoma, kad karininkai, turėję jį lydėti iki vėlyvos nakties, skundėsi pervargimu. Kentėjęs nuo nemigos Reicho vadas guldavęs tik apie ketvirtą valandą ryto, o iki to laiko artimiausi bendradarbiai turėjo kartu su juo dalyvauti vakariniuose-naktiniuose pokalbiuose, kurių metu A.Hitleris mėgo pakalbėti apie savo jaunystę, pasisakydavo kultūros ir meno klausimais, pasakodavo ne kartą girdėtus juokelius.

Prie nuolatinių Vilko irštvos gyventojų priskirtinas ir A.Hitlerio sekretorius Martinas Bormanas (Martin Bormann). Bijodamas, kad kas nors neužimtų jo įtakingos vietos šalia fiurerio, M.Bormanas stengėsi nuolat būti šalia savo viršininko ir nė karto nepasinaudojo jam priklausančiom atostogom.

©selonija

Nuolat  slėptuvėje buvo ir feldmaršalas Vilhelmas Keitelis (Wilhelm Keitel) bei generolas Alfredas Jodlas (Alfred Jodl), dažni svečiai buvo reichsfiureris Heinrichas Himleris (Heinrich Himmler), užsienio reikalų ministras Joachimas fon Ribentropas (Joachim von Ribbentrop), Fricas Todtas (Fritz Todt) ir Albertas Špejeris (Albert Speer), pasirodydavo, nors ir rečiau, propagandos šefas Jozefas Gėbelsas (Joseph Goebbels).

©selonija

Anot istorikų, Vilko irštvoje moterų buvo mažai, niekada nebuvo daugiau nei 20. Tai buvo tik darbuotojos, stenografistės ir pan. Niekada šioje tvirtovėje nebuvo apsilankiusi ilgametė Hitlerio meilužė Eva Braun (Ewa Braun). Kadangi merginos dažnai būdavo šefo kviečiamos į draugiškas vakarones, daugelis karininkų, pavydėdami joms galimybės būti šalia vado, nemėgo jų.

Vilko irštva pribloškia savo kukliomis, net rūsčiomis gyvenimo sąlygomis, kurias daug kas vadino net primityviomis. Hitleris dažnai skųsdavosi, kad slėptuvei parinkta vieta beveik pelkėje, kur itin nepalankus  klimatas. Anot generolo Jodlo ,,sunku surasti beviltiškesnę aplinką – aplink lapuočių miškai, raistai, smėlynai, ankantys ežerai.”

©selonija

Tačiau dar labiau nei pelkėmis ir kemsynais  bunkerio gyventojai skundėsi musėmis ir uodais, kurių nesuskaičiuojami tuntai stengėsi pasigardžiuoti  švariu arijietišku krauju. Nepadėjo nei tinkleliai, nei kitos apsaugos priemonės, o bandymas pelkynuose  nafta užpilti uodų lervas baigėsi skandalu, nes naikindami lervas nemokšos higienistai sunaikino tūkstančius varlių. Kai kelis vakarus neišgirdęs garsaus varlių kvarkimo Hitleris sužinojo, kas nutiko, jis kone sprogo pykčiu ir pareikalavo tuoj pat išvalyti nafta užterštas pelkes, o į šviežiai supiltą vandenį vėl buvo paleistos varlės.

Hitlerio būstinės išlikęs fragmentas. ©selonija

Slėptuvės gyventojai nuolat skundėsi gyvenimo sąlygomis: patalpos buvo mažos ir ankštos, ventiliacija silpna ir triukšminga. Greit prastėjančia sveikata skundėsi ir Hitleris, kuriam nuolat svaigdavo galva, o nuo tvankių patalpų oro užeidavo dusulio priepuoliai.

Vieno vadinamojo sunkaus tipo statiniui susprogdinti prireikė 8 tonų sprogmenų. ©selonija

Besiartinant Raudonajai Armijai, 1944 m. sausio 24 dieną vokiečių minuotojai susprogdino visus Vilko irštvoje esančius statinius. Vėliau apskaičiuota, kad vieno vadinamojo sunkaus tipo statiniui susprogdinti prireikė 8 tonų sprogmenų. Didžiulės, po keliasdešimt tonų sveriantys betono atplaišos krito net 50-100 metrų nuo sprogimo židinio.

Rusai užėmė teritoriją be pasipriešinimo, o pagrindinės Hitlerio būstinės vietoje rado krūvą griuvėsių.

Perspėjimas turistams. ©selonija

Išminuoti teritoriją prireikė net dešimt metų. Nuo 1959 metų ši buvusi karinė tvirtovė yra lankoma turistų.

selonija.lt

***

Straipsnyje panaudota medžiaga iš brošiūros: Agnieszka Zduniak, Jan Zduniak. Wilczy szaniec: przewodnik po bylej kwaterze Hitlera. – Kętrzyn, W-dwo Kengraf, 2009.

Tags: ,

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.