Teisingumo ministerija: korupcijos prevencijai skirtas „karštąsias linijas“ reikia taisyti

2017-03-14 | Kategorija: Visuomenė

Teisingumo ministerija atliko Lietuvos institucijų – savivaldybių, teisėsaugos bei kitų įstaigų apklausą, kad įvertintų, kaip efektyviai  veikia  pranešimus apie korupciją ir kitus pažeidimus fiksuojančios vadinamos „karštosios linijos“. 

 Gauti duomenys ir išvados  padės įsteigti  patikimą  bendradarbiavimo  kanalą su visuomene, prisidės kuriant asmenų, pranešusių apie įvairius korupcinius nusikaltimus, apsaugos sistemą. Tai  –  viena  iš  svarbių priemonių, numatytų Vyriausybės kovos  su korupcija veiksmų programoje.

Savivaldybėse, teisėsaugos bei kitose įstaigose vykdyta apklausa parodė, kad ši korupcijos  prevencijos priemonė, skirta   skatinti gyventojų pilietiškumą, sudaryti jiems galimybę pranešti  apie pastebėtus korupcinius nusižengimus, nėra tokia  veiksminga, kaip būtų  galima tikėtis.  

 Pranešimų kanalai veikia ne visose institucijose, kurios pagal savo veiklos pobūdį turėtų būti suinteresuotos stiprinti skaidrumą, arba jau veikiantys  nesulaukia nė vieno pranešimo. Vos pusė  apklaustų institucijų, turinčių „karštąsias linijas“, yra patvirtinusios vidaus taisykles ar kitą dokumentą, reglamentuojantį jų veikimą. Be to, didelė dalis tyrime dalyvavusių įstaigų nekaupia statistinės informacijos, pavyzdžiui,  kiek gaunama tokių pranešimų, kiek jų pagrindu buvo pradėta vidaus tyrimų arba perduota teisėsaugos institucijoms, kokia šių tyrimų baigtis.

Tik apie 60 procentų institucijų informuoja pranešėjus apie veiksmus, kurių imtasi dėl pateikto pranešimo, tokiu būdu užtikrindamos grįžtamąjį ryšį pranešėjui.

„Apklausa atskleidė, kad  dauguma įsteigtų pranešėjų kanalų yra neefektyvūs arba neatlieka  savo misijos. Tai gali būti viena priežasčių, kodėl mūsų žmonės  dažnai nesiryžta prabilti apie padarytus pažeidimus ar net nusikaltimus. Lietuvoje  būtina  parengti „karštosios linijos“ standartą, nustatyti jos veikimo, grįžtamojo ryšio principus.  Tai prisidės kuriant patikimą pranešėjų apsaugos sistemą  ir paskatins  gyventojus viešinti jiems žinomas negeroves“, – sako teisingumo ministrė Milda Vainiutė.

Pasitikėjimą  tokiais pranešimų kanalais stiprina pagarba  žmonėms – žinojimas, kad bus išsaugotas  visiškas jų asmens duomenų anonimiškumas, kad  į jų parnešimą buvo sureaguota. Dabar tik trečdalis apklaustų institucijų pranešėjus informuoja apie tai, kaip bus apsaugoti pareiškėjai.  

Klausimynas buvo parengtas bendradarbiaujant su Transparency International Lietuvos skyriumi. Prašymas dalyvauti anoniminėje apklausoje buvo pateiktas daugiau kaip 200 valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų. Buvo gauti 184 užpildyti klausimynai.

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.