Tarėsi dėl savanorių įamžinimo bei Lietuvos šimtmečio minėjimo

2017-03-14 | Kategorija: Įžvalgos

Pilietinį sambūrį organizavo Biržų krašto muziejus „Sėla“, o pirmajam susitikimui vadovavo muziejaus direktoriaus poavaduotoja Edita Lansbergienė.

Kovo 11-osios išvakarėse muziejininkai biržiečius pakvietė į renginį gražiu ir prasmingu pavadinimu – pilietinis sambūris. Pilietiškai nusiteikę biržiečiai tarėsi, kaip pasitiksime Lietuvos atkūrimo šimtmetį, kaip įprasminsime Lietuvos nepriklausomybės kovų savanorių atminimą Biržų krašte.

Pradžia

Prieš kelerius metus „Versmės“ leidykla paskelbė atsikuriančios Lietuvos valstybės gynėjų – savanorių – vardus ir archyvinius duomenis. Daugiau kaip 10 tūkstančių savanorių sąrašą pagal archyvo bylas parengė istorikas dr. Ričardas Čepas. Vyties Kryžiaus kavalierių įamžinime didelį darbą atliko Vilius Kavaliauskas, parengęs „Lietuvos karžygių“ enciklopedijas.

Visuomeninė iniciatyva kiekvienoje iš seniūnijų centruose pakabinti atminimo lentas iš čia kilusiems ar palaidotiems Vyties Kryžiaus kavalieriams arba oficialiai pripažintiems 1918–1920 metų savanoriams kilo prieš kelerius metus. Lentos pavyzdinį dizainą nemokamai parengė skulptorius prof. Stasys Žirgulis. Nemažai rajonų centrų ir miestelių šią idėją jau įprasmino atminimo lentose.

„Sėlos“ muziejininkai taip pat ėmėsi šios iniciatyvos. Apie savanorių įamžinimą seniūnijų centruose diskutavo ir su seniūnais, ir su bendruomenių nariais. Prieš Kovo 11-ąją į pilietinį sambūrį diskutuoti šia tema pakvietė rajono vadovus, seniūnus, bendruomenių atstovus, organizacijas bei visus, kuriems tai rūpi.

Kur galėtų būti įamžinimo lentos?

Muziejininkė Snieguolė Kubiliūtė kalbėjo apie tai, jog atminimo lentą su savanorių pavardėmis būtų galima pastatyti vos pakeltą nuo žemės prie Nepriklausomybės paminklo. Taip pat ir seniūnijose su jų kraštiečių savanorių pavardėmis. Seniūnijos pačios išrinktų lentai vietą, suderinusios su Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus specialistais.

S.Kubiliūtė kalbėjo, jog sąrašai gali būti tikslinami, nes dar ir dabar paskambina artimieji, kurių seneliai kovėsi už Lietuvos laisvę savanorių gretose.

Kainos

Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistas Dalius Mikelionis pateikė skaičius, kiek Savivaldybei kainuotų pastatyti aštuonias atminimo lentas kiekvienoje seniūnijoje. Viena juodo granito lenta kainuoja 200, rudo – 210 eurų. Vienos raidės iškalimas – 1 eurą. Biržuose savanorių sąrašuose – 52, Vyties Kryžiaus kavalierių – 7. Vabalninke savanorių – 49, Vyties Kryžiaus kavalierių – 2. Šios lentos kainuotų panašiai po 1000 eurų. Nemunėlio Radviliškio seniūnijoje žinomi 7 savanoriai, iš jų 3 – Vyties Kryžiaus kavalieriai, Parovėjos – 4 savanoriai, Pačeriaukštės – 8 savanoriai, iš kurių 3 – Vyties Kryžiaus kavalieriai, Pabiržės – 9 savanoriai, Papilio – 9 savanoriai, iš jų 2 Vyties Kryžiaus kavalieriai.

D.Mikelionis siūlė ieškoti fundatorių, kurių pavardės taip pat būtų pažymėtos lentoje už jų gerą darbą. E. Lansbergienė siūlė, jog „Žemyna“ ar kiti atlikėjai galėtų surengti tam tikslui labdaringą koncertą. O galbūt rėmėjais pabūtų patys meistrai, kurie iškaltų raides?

Vabalninkiečiai ir papiliečiai išrinko vietą

Vabalninko seniūnės pavaduotoja Zena Švainauskienė sakė, jog vabalninkiečiai jau išsirinko vietą, kur bus įamžinti savanoriai: ant bažnyčios šventoriaus vartų. E. Lansbergienė sakė, jog papiliečiai lentą statytų miestelio centre, priešais katalikų bažnyčią.

Mero nuomonė ir pažadas

Tuomet savo nuomonę išsakė rajono meras Valdemaras Valkiūnas. Jo nuomone, šį darbą labai svarbu atlikti. Tačiau jam nepatiko, kaip jis pats įvardino, separatistinė idėja lentas kabinti seniūnijose. V. Valkiūno nuomone, viską reikia koncentruoti į Biržus. Tai yra, Biržuose įrengti lentą su visų savanorių pavardėmis ir joje pažymėti, iš kurios seniūnijos savanoris kilęs. Miesto aikšte reikia pavadinti Savanorių vardu. Į Biržus atvažiavę žmonės galės pamatyti, ar atminimo lentoje yra jo senelio ar prosenelio pavardė. Mecenato pavardę ar įmonės pavadinimą būtų galima iškalti kitoje lentos pusėje. Meras pažadėjo savo lėšomis prisidėti prie savanorių įamžinimo. Pasak, V. Valkiūno, būtų negarbinga nerasti lėšų žmonėms, kurie kovoje už mūsų tėvynę.

E.Lansbergienė sakė, jog programoje yra numatyta savanorių atminimą įamžinti jų gimtosiose vietose. Žmonėms kaip tik svarbus sugrįžimo tėviškėn momentas. Į muziejaus rengiamas ekskursijas po rajoną žmonės renkasi dar ir todėl, kad nori aplankyti savo gimtąsias vietas. Tuomet V. Valkiūnas pasiūlė dubliuoti lentas: visų savanorių pavardes pažymėti lentoje Biržuose ir dar seniūnijose atskirai.

Vicemerės mintys

I.Varzienė sakė, jog mero idėja truputį sutrikdė, nes ją išgirdo pirmą sykį. Vicemerės nuomone, lenta kitoje Nepriklausomybės paminklo pusėje, kai iš kitos pusės sovietinių karių kapinės, gal semantiškai ir įdomiai atrodytų. Galbūt vieta išryškės, kai bus sutvarkytos visuomeninės erdvės? Seniūnijose būtų galima rengti pilietinę akciją – talką, pagalbos paprašyti ūkininkų ar kituose Lietuvos miestuose gyvenančių verslininkų. Svarbiausia, kad seniūnijose nepridygtų neskoningų akmenų. Todėl I. Varzienė siūlė viską gerai apgalvoti ir neskubėti.

E.Lansbergienė kalbėjo, jog šią idėją įprasminti yra didelė garbė, tad nereikėtų pamiršti savanorystės. Būtų savanorystė dėl savanorių. Galbūt derėtų sudaryti darbo grupę, kad neprasidėtų saviveikla.

V.Valkiūnas siūlė būti originalesniems, sukurti įdomesnį paminklą. Tačiau E. Lansbergienė prieštaravo: lentos turi būti tokios, kad iš bet kur atvažiavęs žmogus iš karto suprastų, kad tai yra savanorių įamžinimo vieta.

Susibūrimo dalyviai sutarė, jog derėtų sudaryti darbo grupę ir į susitikimą pasikviesti šios idėjos iniciatorių Vilių Kavaliauską. Jis ir sudėtų visus taškus.

Kaip minėsime Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį?

Antrojoje sambūrio dalyje buvo kalbama apie tai, kaip per šiuos metus įprasminti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Visi šių metų renginiai bus skiriami šiai datai. E. Lansbergienė sakė, jog praėjusią savaitę posėdžiavo Visuomeninė kultūros taryba, kuri ir teikė pasiūlymus.

I.Varzienė siūlė miesto šventėje surengti filosofų diskusiją laisvės tema. Laisvės tema turėtų dominuoti ir miesto šventės metu. J. Ratkevičienė siūlė renginius rengti kamerinėje aplinkoje, kur žmonės jaučiasi laisvesni: kavinėse pristatyti knygas ir pan. Pavyzdžiui, buvusios biržietės Aušros Kaziliūnaitės poezijos knygą.

Indra Drevinskaitė-Žilinskienė kalbėjo, jog miesto šventės metu būtų galima įrengti sieną fotografavimuisi ant DNB banko, renginiai galėtų vykti prie tarpukario pastatų, butų galima parengti tarpukario Biržų žemėlapį ir sudaryti pagal jį ekskursijų maršrutą.

Sambūryje dalyvavusi Aida Podinskaitė sakė, jog reikėtų akcentuoti tarpukario Biržus taip, kad būtų patrauklu jaunimui. Miesto šventės metu būtų galima įsteigti burmistro pareigybę, parodyti, kaip tarpukariu buvo švenčiama Vasario 16-oji. A. Podinskaitė siūlė atkurti tarpukario gatvių vaizdą 3D formatu.

I.Varzienė sakė, jog Savivaldybės tinklalapyje bus paskelbta rubrika, kur žmonės galės siūlyti savo idėjas 100-mečio programai.

E.Lansbergienė prisiminė net prof. R. Laužiko samprotavimus, jog būtų galima rinkti labiausiai į Jono Basanavičiaus panašią barzdą. nors tai pasakyta sušaržuotai, bet kodėl ne?

Turizmo Informacijos centro vadovė Raminta Indriulėnienė sakė, jog būtų galima įrengti įžymių biržiečių garbės alėją.  Arba senas fotografijas eksponuoti šalia dabartinių objektų. E. Lansbergienės mintis – alėjoje įrengti lenteles, žyminčias istorinius momentus. Savivaldybės administracijos paminklotvarkos specialistas D. Mikelionis siūlė miesto šventės metu ant pastatų pakabinti užrašus, kurie atkartotų, kas tarpukariu šiuose pastatuose buvo įsikūrę.

Idėjas gali siūlyti kiekvienas.

Edita MIKELIONIENĖ

„Biržiečių žodis“

Tags:

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.