Protėvių palikimas – šešios koplyčios

2017-03-14 | Kategorija: Istorija ir žmonės

Atlaidai Lamokėlių koplyčioje. „Biržiečių žodžio“ archyvo nuotr.

Panevėžio vyskupijoje Vabalninko parapija išsiskiria koplyčių gausa. Jų net šešios. Prie kiekvienos – kapinaitės. Gyva čia ne tik atlaidų tradicija. Koplyčiose dvasininkai teikia ir Krikšto sakramentą. Laimina santuokas.

Trijų dešimtmečių statybos

Vabalninko parapijoje – 6 koplyčios. Vieną nuo kitos statybos skiria tik dešimtmečiai. Seniausia, pasak istorijos šaltinių, Deikiškių Šv. Elenos koplyčia. Ji pastatyta 1716 metais. Po 10 metų, 1726 metais, koplyčią turėjo ir Lamokėliai. Koplyčiai suteiktas Šv. Jurgio titulas. 1936 m. Vabalninko parapiją papildė dar dvi koplyčios: Ančiškių Šv. Jokūbo ir Jasiuliškių Šv. Antano koplyčios. Po dešimtmečio savo maldos namais didžiavosi Kuprių ir Šukionių kaimai. Pirmoji koplyčia paaukota – Šv. Stanislovo, antroji Šv. Mato garbei. Koplyčios – medinės. 1928 m. Lamokėlių Šv. Jurgio koplyčia perstatyta.

Koplyčiose tradiciškai švenčiami atlaidai. Deikiškiuose – balandžio ir rugsėjo, Kupriuose – gegužės, Šukionyse – rugsėjo, Ančiškiuose – liepos, Lamokėliuose – balandžio ir spalio, Jasiuliškiuose – birželio ir spalio mėnesiais.

Prie koplyčių glaudžiasi kapinaitės. Į jas takelius mynė įžymūs Lietuvos dvasininkai, literatūros klasikai… Kuprių kapinaitėse ilsisi monsinjoro Kazimiero Vasiliausko tėveliai ir giminaičiai. Jasiuliškių kapinaitės amžinam poilsiui priėmė rašytojo Balio Sruogos tėvelius ir artimuosius. Deikiškių kapinaitėse palaidota rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino žmona Emilija Kvedaraitė-Mykolaitienė…

Vietiniai gyventojai pasakoja: Vabalninko parapija buvusi labai didelė. Atstumas, blogi keliai trukdė šventadieniais pasiekti savo bažnyčią. Todėl ir nuspręsta statydintis maldos namus arčiau namų. Koplyčiose vykdavo pamaldos. Buvo šarvojami mirusieji. Prie koplyčių plėtėsi kaimo kapinaitės. Priimta buvo mirusįjį atlydėti į koplytėlę ir ten jį palikti vieną. Artimieji namie ruošdavosi laidotuvėms. Koplytėlėse – ir apsėdai, ir atlaidai. Kiekvieną gegužę tikintieji rinkdavosi į gegužines pamaldas Švč. Mergelės Marijos garbei.

Iš kartos į kartą senoliai pasakoja: Vabalninko parapijos tikintiesiems patarnaudavo keli kunigai. Dvasininkas į atlaidus atvykdavo iš vakaro, su nakvyne. Lankydavo, bendraudavo su parapijiečiais, o kitą dieną visi rinkdavosi į koplyčią. Švęsdavo atlaidus.

Ir šiais laikais vis dar pageidaujama, kad mirusiojo karstas būtų šarvojamas ar bent atsisveikinimui įnešamas į gimtinės koplyčią. Koplyčiose laikomos gedulingos Mišios.

Išsaugojo

Ateizmo laikais tikintieji neleido savo koplyčioms sunykti. Parapijos klebonas kan. Povilas Miškinis anuos laikus prisimena su šypsena: baudos negavęs, bet sulaukdavęs rajono valdžios įspėjimų. Atlaidai koplyčiose draudžiami. Ypač padidinto dėmesio susilaukė Šv. Stanislovo atlaidai Kuprių koplytėlėje. Koplyčia buvo užrakinta, tačiau kunigas buvo užsispyręs – stalą pasistatė prieš koplyčios duris lauke ir aukojo šv. Mišias. Prieš Šv. Jurgio ir Šv. Pranciškaus atlaidus valdžia tikinčiųjų nenorėdavo įsileisti ir į Lamokėlių koplyčią. Parapijietis pro koplyčios langą įlipdavo į vidų, koplyčios duris atidarydavo ir atlaidai vykdavo. Melstis susirinkdavo daug tikinčiųjų, nors niekas viešai apie atlaidus iš anksto neskelbdavo.

– Sovietmečiu buvo uždrausti koplyčių remontai, bet… Ančiškietis Stanislovas Marazas buvo labai rūpestingas parapijietis. Jis sugebėdavo įsibrauti į koplyčią, duris užsidarydavo, kad nekiltų įtarimo ir darbuodavosi. Taip Stanislovas koplyčios vidų, sienas perdažė, išgražino, – prisimena kunigas P. Miškinis.

Sovietmečiu koplyčios nyko. Jasiuliškių koplyčia vos laikėsi ant pamatų.

 Užkrečiantys pavyzdžiai

Jasiuliškių koplyčios likimu Nepriklausomybės metais susirūpino Mieliūnų bendruomenės pirmininkė Janina Šulnienė. Sulaukusi parapijos klebono P. Miškinio, tuometinio Vabalninko seniūnijos seniūno Stepo Gudo, vietos bendruomenės palaikymo, Janina ėmėsi koplyčios remonto darbų.

Sujudo ir kitos bendruomenės. Koplyčių tvarkymo darbai užtruko kelerius metus. Vabalninko seniūnija darbininkų surasdavo per viešuosius darbus. Lėšomis, aukomis, statybinėmis medžiagomis prisidėjo parapijos klebonas P. Miškinis, tikintieji.

Kiekvienas kaimo kampelis turėjo savo rūpintojėlį ir rėmėją. Lamokėlių koplyčią prikėlė dabartinis verslininkas, buvęs J. Biliūno kolūkio pirmininkas Stasys Stačkūnas. Koplyčios remontui Stasys parūpino lentų, įtaisė fisharmoniją, įvedė elektrą. Kuprių koplytėlės remonto darbus organizavo Čypėnų seniūnaitė Regina Devainienė. Ančiškių – tėvas ir sūnus Stanislovas ir Audrius Marazai. Deikiškiuose – gaižiūniečiai bendruomenės lyderiai Adolfas ir Vida Jasinevičiai. Šukionyse – jau a. a. Nijolė Šatienė.

– Šukionių koplyčios langai buvo išpuvę, stiklai nebesilaikė. Nijolės rūpesčiu užsakyti ir sudėti nauji langai, naujos durys. Talkose triūsė ne tik suaugusieji. Nijolė ir kaimo vaikus subūrė. Jaunimas nušveitė sienas. Vėliau sienos buvo perdažytos, – prisimena kunigas P. Miškinis.

Pasak parapijos kunigo, visuomet pagalbos sulauksi iš Vabalninko seniūnijos, tikinčiųjų. Australijos lietuvis J. V. Štelemėkas per karą emigravęs iš Lietuvos testamentu patikėjo savo giminaičiui lėšų gimtinės Jasiuliškių koplyčiai atstatyti. Gaila: testamento vykdytojo, rajono valdžios ir Vabalninko parapijos klebono nuomonės išsiskyrė. Kai kurie darbai atlikti, bet jie vertinami prieštaringai.

Šiandiena

Šešios Vabalninko Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapijos koplyčios įtrauktos į turistinį maršrutą „Biržų krašto medinės bažnyčios ir koplyčios“. Kiekvieną koplyčią aplankę Panevėžio vyskupijos vyskupai: vyskupas Jonas Kauneckas, vyskupas Lionginas Virbalas SJ. Vizitui jau ruošiasi ir dabartinis vyskupas Linas Vodopjanovas OFM.

– Koplyčiomis rūpinasi Vabalninko parapijos klebonas Povilas Miškinis, bendruomenės. Seniūnija, jeigu reikia, visuomet prisidėjo ir prisidės. Pavyzdžiui, Kupriuose trūko darbo rankų. Seniūnaitė Regina rinko aukas, nupirko dažus, mūsų darbininkai dažė. Prieš dvejus metus sutvarkėme Ančiškių koplyčios šventoriaus ištrupėjusią tvorą. Šių metų darbų planuose – Lamokėlių kapinių vartų stogelio remontas. Keisime skardą, perdažysime. Kapinaitėse, kuriose stovi koplyčios, nebeliko  avarinių medžių, – „Biržiečių žodžiui“ pasakojo Vabalninko seniūnijos specialistas Vitalijus Remeika.

Vabalninko parapijos klebono kan. Povilo Miškinio žodžiais, visos šešios parapijos koplyčios iš tolo švyti. Deikiškių Šv. Elenos koplyčia, nors ir miške, tarp laukų, aplinkui nebelikę nė vieno gyventojo, bet patraukli ir išvaizdi. Tik Lamokėlių Šv. Jurgio koplyčios stogas jau vėl šaukiasi dažytojų… Kukliausia – Kuprių Šv. Stanislovo koplyčia.

Koplyčiose kasmet švenčiami tradiciniai atlaidai. Vabalninko parapijos vargonininkas Petras Matulis į atlaidus atsiveža ir savo bažnytinio choro choristų, kurie giesmėmis labai papuošia ir praturtina iškilmę. Po atlaidų – pakermošiai, kraštiečių, kaimynų ir giminių susitikimai. Lamokėlių koplyčioje iki šių dienų gyva gegužinių pamaldų tradicija. Retai, bet pasitaikė, kad kaimo koplyčiose, Lamokėliuose ir Kupriuose, Vabalninko parapijos klebonas kan. P. Miškinis jaunavedžiams teikė Santuokos sakramentą. Krikšto sakramentą Lamokėlių koplyčioje iš Švėkšnos klebono prelato priėmė panevėžiečių Astravų sūnelis Jokūbas.

Praėjusių metų vasarą Meilūnų kaimo bibliotekininkė Sandra Bieliauskienė apie Lamokėlių koplyčios istoriją sukūrė dokumentinį filmą. Filmas sulaukė didžiulio susidomėjimo ne tik vietos bendruomenėje, bet ir užsienyje. Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje, Airijoje uždarbiaujantys kraštiečiai dalinasi šio filmo kopijomis, prisiminimais ir vis tebedėkoja filmo kūrėjams už įprasmintą krašto istoriją.

 Regina VAIČEKONIENĖ

„Biržiečių žodis“

Tags:

2 komentarų to “Protėvių palikimas – šešios koplyčios”

  1. Koplyčių gerbėja parašė:

    Lamokėlių koplyčiai ne tik stogą reikia perdažyti, bet ir langus reikia keisti. Senieji langai jau menkai besilaiko.

  2. Koplyčių gerbėja parašė:

    Gražu, kai kaimuose yra koplyčios. Yra kur žmonėms susirinkti ir džiaugsmo , ir liūdesio valandomis. Tai tarsi kaimo širdis.

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.