Buvusi Rytų Prūsija: II Pasaulinio karo keliais. Hochvaldas

2017-03-06 | Kategorija: Kelionės ir pramogos

Vienas įdomiausių, išsamiausių ir labiausiai lankomų maršrutų yra Mozūrijos fortifikacijų kelias. Jis apjungia ne tik paskutiniojo karo bunkerius, tačiau taip pat ir senuosius, dar kryžiuočių ar viduramžių laikus menančius statinius, kurių, suprantama, nėra daug. Dažniausiai tai yra buvusių pilių, tvirtovių liekanos, kartais tik pamatai. Tačiau net ir keli akmenys, apjuosti apsaugine tvorele, saugomi, prižiūrimi verčia susimąstyti, prisiminti šio regiono istorinę patirtį, tokią artimą ir mums, lietuviams.

Išlikusi H.Himlerio slėptuvė. ©selonija

Tačiau labiausiai turistus traukia II Pasaulinio karo paveldas. Daug metų nutylėtas, apleistas, baugus dabar jis itin populiarus tarp karo istorijos gerbėjų. Kiekvienas istorikas-mėgėjas iš knygų, filmų turi susikūręs savąjį  III Reicho karinės galios simbolių įvaizdį, tad tuo įdomiau pamatyti juos natūroje. Turbūt nuo vakarų ir nuo rytų pusės atvykstantieji mato skirtingai, nes buvusio soc. lagerio turistai savo pažintį su vermachtu ir jo vadovybės gyvenimu pradėjo nuo tarybinių filmų, kuriuose istorinis objektyvumas nebuvo pati stipriausia filmo scenarijaus pusė. Tačiau net ir juose nacistinės Vokietijos karinės fortifikacijos buvo pateikiamos kaip masyvūs, sudėtingi ir saugūs karine prasme statiniai, kurių ilguose koridoriuose  niūriai kaukši kaustyti esesininkų batai ir slapstosi   Hitleris. Tokie tie statiniai ir yra. „Vilko irštvai“ susprogdinti vokiečių kariai panaudojo kiekvienam statiniui maždaug po 8 tonas sprogstamųjų medžiagų (o pastatų būta apie 80). Net kelis kartus sprogdinti bunkeriai trūko, tačiau subyrėjo ne visi.

Atsitraukdami vokiečiai Hochwaldą išsprogdino, bet kai kas išliko iki šių dienų. ©selonija

Nepakartojamai slegiantį  įspūdį daro kelių metrų storumo sienos, kurios net ir trūkusios atrodo didingai, nors ir su nemaža grėsmės nuojautos priemaiša.

Norint  suvokti hitlerinės Vokietijos karinių statinių mastelį, geriausia yra aplankyti vienas šalia kito šiame regione esančius bunkerius. Žinomiausi iš jų yra jau minėta Vilko irštva (vok.Wolfsschanze, lenk.Wilczy szaniec), skirtas Hitleriui ir kitai karinei aukščiausiajai vadovybei, esantis miške netoli Gierložo,   Himlerio būstinė Hochvaldas (Hochwald) miške netoli Pozezdžės (lenk. Pozezdrze) miestelio ir Vyriausiojo pėstininkų armijos štabo (OKH) būstinė Mamerkuose, netoli Mamrų ežero. Visus šiuos statinius pastatė Todt organizacija.*

©selonija

Visos šios Mozūrų žemėje esančios būstinės  išsidėsčiusios netoli viena nuo kitos ir turėjo superinę tiems laikams infrastruktūrą bei komunikaciją – pasiekiamos  geležinkeliu ir automobiliais, sujungtos ryšių kabeliais, tad nurodymai ir įsakymai buvo perduodami telefonu šifruotomis depešomis.

Slėptuvė buvo saugoma minų laukais. ©selonija

Himlerio būstinė Hochvaldas, arba Aukštasis miškas,  yra tarp Vengoževo (lenk.Węgorzewo) ir Gižycko (lenk. Giżycko ), šalia nedidelio bažnytkaimio Pozezdžė (lenk. Pozezdrze). Šalia ėjo ir Vengoževą ir Gižycką jungusi geležinkelio linija, gerokai palengvinusi statybinių medžiagų tiekimą. Būstine buvo naudojamasi nuo1941 birželio iki  1944 lapkričio 20, su pora pertraukų – nuo 1942 liepos 16 iki 1942 lapkričio 1 ir nuo 1943 vasario  17 iki 1943 kovo 13.

©selonija

Hochvaldas buvo apsaugotas visom prasmėm: kaip ir kitos minėtos štabų būstinės, jos buvo saugios žvalgybiniu, kariniu požiūriu, o Himlerio buvimo vietą saugojo dar ir policijos būrys. Pastatas buvo maskuojamas tinkline tvora, ant kurios kabėjo medžių lapų imitacija.

Kaip ir kiti strateginiai Reicho kariniai objektai, Hochvaldas buvo iš visų pusių  apsuptas spygliuota viela atskirtomis minų juostomis. Objektą sudarė kelios slėptuvės, tarp jų ir paties H.Himlerio, kuri išliko iki dabar. Pagalvota buvo apie viską, ir tikėtina, kad H.Himleris net sunkiausio antskrydžio metu nebūtų nukentėjęs – įspūdingo storio gelžbetoninės sienos, gilūs pamatai buvo saugumo garantas.

©selonija

Himleris nuo pagrindinio geležinkelio šakos buvo prasivedęs atšaką iki būstinės. Ant užmaskuotų bėgių stovėjo specialus traukinys Heinrich.

Anot istorikų, H.Himleris nebuvo dažnas Hochvaldo gyventojas. Kalbėta netgi, kad apskritai Himleris nelabai mėgo šią būstinę.

©selonija

Traukdamiesi vokiečiai  1945 sausio  24 dieną pastatų kompleksą Hochvalde susprogdino, o vadovybė persikėlė į Vilko guolį. Išliko apgadinta Himlerio sleptuvė ir dar kelių pastatų likučiai.

*Todt organizacija (vok. Organisation Todt, OT), 1938 m.įkurta statybinių firmų asociacija, kurios pagrindinė veikla buvo karinių objektų statyba. Į ją įėjo tiek valstybinės, tiek ir privačios firmos. Pirmasis vadovas – Fritzas Todtas.

selonija.lt

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.