Šalom! (I)

2016-12-07 | Kategorija: Istorija ir žmonės
Biržų ugniagesių draugijos valdyba 1936 m. Sėdi iš kairės: pirmas – Boruchas Michelsonas, trečias – G. Belickas. Stovi iš kairės: pirmas – S. Chaitas, penktas – I. Masas. "Sėlos" muziejaus fondų nuotr.

Biržų ugniagesių draugijos valdyba 1936 m. Sėdi iš kairės: pirmas – Boruchas Michelsonas, trečias – G. Belickas. Stovi iš kairės: pirmas – S. Chaitas, penktas – I. Masas. „Sėlos“ muziejaus fondų nuotr.

Tai judėjų pasisveikinimas. Juo linkima ramybės, dvasinės taikos ir saugumo. Lietuvišką „sveikas“ atitinka „šalom aleichem“ – taika tau. Tokius pasisveikinimus vaikystėje girdėdavau dažnai. Juos kartodavo mano draugų ( žydišku žargonu – chebros: meidalių ir bachurų) tėvai – kaimynai, žydai. Tokį jų žargoną naudojome ir mes: Kučinskų Aliukas, Kėkštų Zenka, Karpuškų Liolė ir kiti, tarp jų ir aš. Jau 75 metai kaip mūsų chebros tamsaus gymio draugai guli Pakamponyse. Jų atminimas grimzta į praeitį.

Prieštaringos mintys kilnios veiklos fone

Jau kurį laiką stebiu užsiplieskusį susidomėjimą tarpukariu Biržuose gausiai gyvenusiais žydais. Šifruojami mįslingi jų kodai, kuriami ir vykdomi projektai, stengiamasi suteikti šiai veiklai tarptautinės reikšmės foną. Į Biržus atskubėjo Izraelio ambasadorius, JAV ambasadorės pavaduotojas, Lietuvos vyriausiasis rabinas, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė, Bruklino sinagogos prezidentas, LR Seimo nariai, Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas, kai kurių miestų žydų bendruomenių atstovai, ir daugelis kitų. Biržiečiai vyrai prisimatavo judėjų „jarmulkas“. Žydų kapinėse suskambo graudi kantoriaus giesmė. Dalis svečių tik dabar sužinojo, kad pasaulyje yra tokie Biržai su išlikusiomis unikaliomis žydų ir karaimų kapinėmis.

Deja, tarp susirinkusiųjų jau nebuvoŠeftelio Melamedo, kuris save vadino vieninteliu Biržuose gyvu išlikusiu žydu. Daugiau kaip prieš metus Š. Melamedas mirė. 1941 m. birželį Šeftelis su broliu pasitraukė į Rusiją ir taip liko gyvas. 1945 metais sugrįžęs į gimtąjį miestą Vytauto gatvėje stovėjusių savo tėvų namų jau nerado – jie sudegė. Nerado ir prieš ketverius metus čia paliktų artimųjų. Motina Pajė, tėvas Peisachas ir septynmetis brolis Hirša buvo sušaudyti Pakamponyse.

Apleistoms senosioms žydų kapinėms tvarkyti rodomas dėmesys, kurio jos niekada neturėjo. Paauglystėje čia žuvaudami mes, vaikai, niekuomet neidavom į gūdų kapų krūmyną. Gyvendami pagal savo tikėjimo taisykles, žydai niekada ir nepretendavo į krikščionių dėmesį jų kapinėms. Tikiu, kad to jie net nepageidavo.

Šiuo atžvilgiu „prie kamino“ suguldytieji iš pakelių ir pamiškių krūmuose šakėmis sugraibytieji kareivėliai galėtų tik pavydėti tokio dėmesio. Lyg jie būtų kito Dievo sutvėrimai. Lyg be Jo žinios iš viso pasviečio kampų buvo suvaryti jauni kareivėliai tam, kad juos prie kažkokių jiems negirdėtų „sumautų“ Biržų nužudytų kitokią uniformą dėvintys jų likimo broliai.

Prisiminę savo egzotiškuosius kaimynus biržiečiai savo krikščionišku supratimu pradėjo tvarkyti jų kapus. Griebėsi už pjūklų, kastuvų, laužtuvų ir pasipylė kilnus prakaitas. Tai humaniška, sveikintina, net įdomu. Nieko baisaus, jei dėl to truputį pasigiriama žiniasklaidoje. Talkon atskubėjo bendraminčiai iš Rusijos, Vokietijos. Beje, prisimenant vokiečių „indėlį“ žydų išnykimui, senosios kartos likučiams šį bendradarbiavimą stebėti be ironijos sunkoka. Bet dabar mąstoma kitaip ir šį senukų traukymą pečiais vėlesniosios kartos vertina kaip nusenusiųjų paistalus. Priimkime tai kaip jų išmintį. Jaunimas, suprantama, tobulėja ir ačiū jam, kad jis neketina kartoti savo pirmtakų šunysčių.

Natūralu, kad vėlesnėms kartoms čia tarpukariu gyvenę egzotiškieji žydai tapo gerokai primiršta muziejine istorine vertybe. Nutekėjo daug vandens ir atėjo laikas juos prisiminti, jais domėtis, apie juos daug (kai kada net perdaug) kalbėti, rašyti. Ypatingai tiems kurie šią tautą pažįsta tik iš vyresniųjų pasakojimų ir televizoriaus ekranų.

Apie XVI a. ir XVII a. pradžioje Biržų krašte apsigyvenusių žydų istoriją buvo rašoma daug. Pasakojama, kad jie atvyko vietinės ekonomikos augimo siekusio didiko Kristupo Radvilos pakviesti. Žinoma, kad viduramžių Lietuvoje žydams buvo draudžiama turėti savo žemės. Kažkaip sunkiai įsivaizduoju vyžotą žydą su arklu rankose.

Kad nesikartotume, šioje publikacijoje išsamiau apžvelkime laikotarpį po I pasaulinio karo.

Po I pasaulinio karo

Įdomu prisiminti, kad kilus I pasauliniam karui, žydai palaikė europinę Vokietiją. Todėl 1915 metais vokiečiams okupavus Lietuvos teritoriją žydai tapo pagrindine jų atrama krašte.

Po I pasaulinio karo Biržai tapo apskrities administraciniu centru.

Nepriklausomybės kovose (1918–1920 m.) šalia etninių lietuvių dalyvavo ir kitų tautybių ir konfesijų Lietuvos piliečiai, taip pat ir beveik trys tūkstančiai žydų karių. Maždaug šeštadalis jų buvo savanoriai.

1918 m. gruodžio 5–8 d. visos Lietuvos teritorijoje veikusios sionistų organizacijos buvo sujungtos į vieną sionistų sąjungą. Ji tapo pasaulinės sionistų organizacijos padaliniu Lietuvoje. Jam ilgus metus pasikeisdami vadovavo gydytojas Benjaminas Bergeris, fabrikantas Sulimas Volfas ir „Di Jidiše Štime“ (jid. „Žydų balsas“) redaktorius Ruvinas Rubinšteinas.

Žydų reikalams Lietuvoje tvarkyti 1919 m. spalio mėnesį ministru be portfelio buvo išrinktas įžymus sionistų veikėjas dr. Maksas Soloveičikas. Ministerijos patariamasis organas buvo laikinoji visuomeninė taryba. Pagal mažumų autonomijos įstatymą, žydų bendruomenių socialinės rūpybos, sveikatos, teisės, ekonomikos, viešųjų ryšių, švietimo ir spaudos klausimams spręsti 1919 m. pabaigoje buvo renkamos vietos žydų bendruomenių tarybos (Va’ad Kehilah). Jos veikė iki 1926 metų.

Į Biržų parapijos komitetą (Va’ad Kehilah) buvo išrinkta 15 narių: 6 bendrieji sionistai, 2 iš Ziono jaunimo, 1 Mizrahi, 1 Akhduth (Agudath Yisrael), 3 darbininkai, 2 nepriklausomi. Šis komitetas 1920–1924 m. labai aktyviai dalyvavo parapijos veikloje. Daug administracinės, finansinės bei konsultacinės paramos jis gavo iš Ministerijos žydų reikalams Kaune.

Laikrodžiais prekiavusio M. Rabinavičiaus reklama. "Sėlos" muziejaus fondų nuotr.

Laikrodžiais prekiavusio M. Rabinavičiaus reklama. „Sėlos“ muziejaus fondų nuotr.

1930 m. pradžioje iš trijų mieste dirbusių gydytojų du buvo žydai. Dar dirbo 2 žydai advokatai (iš keturių) ir 2 žydai inžinieriai (iš trijų).

Tuo metu dauguma žydų vertėsi linų ir statybinės medienos pardavimu, kiti – amatais, žemdirbyste arba prekyba. Biržų ir aplinkinių kaimų žydai dirbo dviejuose jų tautiečiams priklausiusiuose malūnuose. Paklausūs biržietiški miltai būdavo pardavinėjami visoje Lietuvoje.

Dalis žydų dirbo lengvosios pramonės įmonėse. Kelių linų perdirbimo įmonių, vilnų audyklos ir mezgyklos savininkai buvo žydai. Nepakeičiamais skurde skęstančių lietuvių gyvenimo palydovais tapo traktierių ir karčemų savininkai žydai. 1931 m. mieste buvo 80 amatininkų, iš jų – 63 žydai (79 proc.): 8 siuvėjai, 8 mėsininkai, 6 vilnos perdirbėjai, 6 batsiuviai, 4 kepėjai, 4 kirpėjai, 2 balniai, 1 odos dirbėjas, 1 vario kalvis ir 20 kitų. Jie buvo susijungę į Žydų amatininkų susivienijimą. Pagal 1939 m. vyriausybės statistiką, Biržuose buvo jau 99 įmonės, iš kurių 77 priklausė žydų tautybės savininkams (78 proc.).

Pagal oficialią 1930 metų telefonų knygą, iš bendro 121 abonentų skaičiaus telefonus Biržuose turėjo 41 žydas.

Žydų vaikų darželio Biržuose, Rinkos g., auklėtiniai. 1938 m. Trys iš jų liko gyvi, kiti nužudyti 1941 m. Pakamponyse. Antroje eilėje iš dešinės pirmas – Tefka Kerbelis, ketvirta – Gokaitė. "Sėlos" muziejaus fondų nuotr.

Žydų vaikų darželio Biržuose, Rinkos g., auklėtiniai. 1938 m. Trys iš jų liko gyvi, kiti nužudyti 1941 m. Pakamponyse. Antroje eilėje iš dešinės pirmas – Tefka Kerbelis, ketvirta – Gokaitė. „Sėlos“ muziejaus fondų nuotr.

Žydų vaikai galėjo mokytis vienoje iš to meto mokyklų. Elimelekh Erez vadovaujamoje hebrajų „Tarbuth“ mokėsi apie 180 mokinių. Jidish religinę „Yavneh” mokyklą 1924–1939 m. lankė 40 mokinių. „Khadarim“ ir „Yeshivah“ mokyklas trisdešimtaisiais metais kūrė vietiniai rabinai Leib Bernsteinas ir Benyamin Movshah. 1928 metais I žydų pradžios mokyklai vadovavo A. Aršas, II – O. Kaplanas, vidurinei mokyklai – A. Levinas.

Iki II pasaulinio karo apie 30 vaikų lankydavo žydų vaikų darželį. Apie 40 skaitytojų lankydavosi bibliotekoje, turėjusioje apie 300 knygų. Retsykiais į Biržus su spektakliais atvykdavo Žydų teatro trupė, kartais vykdavo kultūros vakarai „Literaturraten“ (literatūros kursai). Dėl kultūrinio gyvenimo stokos padiskutuoti politinėmis ir ekonominėmis temomis, sabatos (“Shabath”) popietėmis žmonės rinkdavosi į “Beith Midrash“ studijų salę.

Žydų prieglaudą pavargėliams šelpti išlaikė Biržų žydų labdaringa draugija „Bikur–Chaulim“.

1928 metais žydų sionistų Biržų skyriaus valdybos pirmininkas buvo Zelezniakas, žydų sionistų „Mizrochi“ draugijos valdybos pirmininku – Fridmanas.

Biržuose aktyviai veikė sionistinės jaunimo organizacijos „HeKhalutz“, „HaTsair“, „Beitar“, „Gordonia“ (turėjusi maždaug 60–70 narių) ir „Benei-Aktiva“. Gordoniai vadovavo Perety Shek ir A. Perl.

Iš sportinių grupių paminėtinos „Macabi“, turėjusi apie 50 narių, ir šiek tiek mažesnė „HaPo’el“ atšaka.

1925.05.31 „Biržų Žinios” pranešė: „Š. m. gegužės mėn. 31 d. (pirmą Sekminių dieną), 5 v. po pietų, šaulių aikštėj žada įvykti tarp Biržų šaulių būrio ir „Makabi” I komandos futbolistų rungtynės. Pažymėtina, kad šios futbolo rungtynės bene bus pirmos Biržuose”.

Daugelis Biržų žydų buvo vietinės gaisrininkų savanorių draugijos nariais, dalyvavo jos tarybos darbe.

Tarpukariu Kaune ėjo 4–6 žydų dienraščiai, veikė 6 žydų gimnazijos.

 Biržų žydų inteligentai

Talentingi ir mokslo siekiantys žydai dažniausiai kurdavosi stambiuose miestuose.

1933–1939 metais savo išsilavinimu išsiskyrė Biržuose gyvenę žydai: rabinas Leiba Berenšteinas, advokatas Moisiejus Zakas, apdraudimo draugijos „Lietuva“ agentas Giršas Zundelevičius, privatus gynėjas D. Kacas, gydytojai Abraomas Zalmanas Levinas, Josefas Aptekinas ir Ch. Geršenovičius, dantų gydytoja Lėja Gendlerienė ir kiti. 1933–1936 m. vaikų ligų gydytoju dirbęs virusologas Matafija Šeinbergas buvo habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, pilietinio karo Ispanijoje dalyvis.

B. Michelsono fotografijos reklama. "Sėlos" muziejaus fondų nuotr.

B. Michelsono fotografijos reklama. „Sėlos“ muziejaus fondų nuotr.

Iškylant lietuviškai inteligentijai žydų įtaka miesto gyvenime kasmet mažėjo. Jie užsisklendė savo visuomeninėse ir religinėse organizacijose. Šiandien sunku pasakyti, už kokius nuopelnus jie buvo renkami į savivaldą valstybės kūrimosi pradžioje. Dar sunkiau nustatyti jų išsilavinimo lygį. 1928 metais veikusių dviejų pradinių mokyklų vedėjai A. Aršas ir O. Kaplanas bei vidurinės mokyklos vedėjas A. Levinas, suprantama, buvo inteligentai. O dauguma savivaldybininkų  žydų mokėjo prekiauti ir skaičiuoti pinigus. Todėl iki 1931 metų valdybos kasininkai buvo M. Dorfanas ir M. Smilga.

1922 m. M. Dorfanas buvo pasaulyje žinomos garlaivių bendrovės „C-ie generale Transatlantique“ atstovas, padedantis emigrantams pasiekti Ameriką. Šiame rašinyje jis bus minimas dažnai.

Gyvenime žydai už kitataučius buvo gerokai santūresni. Viešumoje prisigėrusių ar su kažkuo besivaidijančių jų nesimatydavo. Nuo skambinimo pianinu pamokų ar kalbų mokymosi jų trumpam atitraukti berniukai bei tamsiaplaukės mergaitės didelėmis giliomis akimis atrodė kažkokie nevaikiškai rimti ir susimąstę.

Žydai Biržų valdyme

Gausios bendruomenės atstovai aktyviai dalyvavo miesto valdyme. Dar 1919 m. pabaigoje namų įkainavimo komisijoje dalyvavo miesto tarybos nariai Šlioma Gendleris ir Leizeris Lurija.

1919 m. gruodžio mėn. išrinktoje 16 asmenų miesto taryboje randamos pirklių: Mordchelio Smilgos, Riuviko Chaito, Mendelio Dorfano, Leibos Tabakino, pramonininko Leizerio Lurijos pavardės. Jie sudarė 43,75 proc. miesto tarybos. Be išvardintųjų, miesto valdyme tuo metu dalyvavo Šolimas Kacas, Chackelis Gendleris, Hirša Zundelevičius, Judelis Pasvaleckis.

1920 m. skerdyklą nuomojo Š. Kacas. Jis savivaldybei rinko skerdimo muitus. 1923 metais jam buvo išnuomotas ir Biržų gyvulių turgaus muitas. Nuo kiekvieno gyvulių turgaus Š. Kacas privalėjo į miesto kasą sumokėti po 50 litų.

1926 metais Š. Kacas atidarė knygyną. Anuomet tai buvo sensacingas įvykis: „Domės. Naujiena. Skaitykite ir kitiems pasakykite: Atidarėme Biržuose, Pasvalio g-vė 1 Nr. knygyną. Parduodamos įvairios knygos, laikraščiai, rašomoji medžiaga, žaislai ir kt. Kainos labai pigios. Su pagarba Š. Kacas“ (1926.12.05, „BŽ“, Nr. 41).

1924 m. miesto taryboje atsiranda Zalmano Vainerio, Efrojaus Bachero, M. Etingo Simsono Lipšico pavardės.

1931 m. miesto tarybos kandidatų sąraše minimos naujos Abraomo Levino, Solomono Chodošo, Iciko Maso, Elijo Fridmano, Geršono Belickio pavardės. Tais metais miesto tarybos rinkimuose balsavimo teisę turėjo 1275 Biržų piliečiai, iš kurių 31 procentas buvo žydai.

Į miesto Tarybą buvo išrinkti 9 lietuviai ir 3 žydai: M. Smilga, E. Fridmanas ir Y. Vaineris.

1922 metų spalio 12 d. vyko rinkimai į pirmąjį Seimą. Biržuose žydų balsai pasiskirstė taip: sionistų sąrašas gavo 426 balsus, Akhduth – 125 ir demokratai – 13.

Borisas JANUŠEVIČIUS

„Biržiečių žodis“

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.