Kaip veriasi Aldonos Karaliūtės-Černiauskienės archyvas

2016-11-30 | Kategorija: Istorija ir žmonės
Mokytoja Aldona Černiauskienė su dukra Ramune Baltijos kelyje (centre tautiniais drabužiais).

Mokytoja Aldona Černiauskienė su dukra Ramune Baltijos kelyje (centre tautiniais drabužiais).

Tie, kas užaugo Biržuose, negalėjo nepažinti mokytojos Aldonos Černiauskienės… Mano karta jau buvo viena iš paskutiniųjų, kurie dar sutiko Aldoną Černiauskienę mokykloje, jau ne kaip lietuvių kalbos mokytoją, bet kaip šokių būrelio vadovę ar Biržų 2-osios vidurinės mokyklos bendrabučio vyriausiąją auklėtoją, reiklią, o kartu rūpestingą, diegiančią etiketo taisykles, kurios atrodė atkastos iš amžių glūdumos, o išties tebuvo auklėtojos perimtos iš savo tėvelių, tarpukario inteligentų: Anupro Karaliaus – Biržų gimnazijos anglų kalbos bei matematikos mokytojo, ir Angelinos Stasiūnaitės-Karalienės, Kaune dirbusios Intendantūroje raštvede, vėliau – Kauno operos teatro raštinėje, dainavusios keliuose Kauno choruose (tarp jų – ir Kauno operos chore), dalyvavusios 1924 m. rugpjūčio mėnesį vykusioje Lietuvos visuotinėje Dainų dienoje.

Bet daugumos biržiečių Aldona Genovaitė Karaliūnaitė-Černiauskienė (1926–2014) atmintyje išlikusi kaip nenuilstanti atminimo žadintoja, kai Lietuvą užplūdo atgimimo bangai, kaip ji pati sakė: „Su Atgimimu many prasiveržė tai, kas buvo užslėpta. Atsivėrė galimybės viską, ką jaučiau, įkūnyti darbais“.

Sunku išvardinti viską, ko ėmėsi jau garbaus amžiaus sulaukusi mokytoja, tuo pačiu metu rūpestingai globojanti savo jauniausiąją neįgalią dukrą Ramunytę. Mokytoja aktyviai dirbo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Biržų filialo iniciatyvinėje grupėje, buvo Istorinės atminties sekcijos vadovė, choro „Tremties aidai“ viena įkūrimo iniciatorių, penkerius metus (1990–1995 m.) buvo Biržų miesto tarybos deputatė, aktyvi Žaliųjų judėjimo narė, sąjūdietė, neįgaliųjų bendrijos „Viltis“ tarybos narė, Biržų literatų klubo „Versmė“ dalyvė ir vadovė. Nuo Sąjūdžio metų mokytojos balsas skambėjo prie paminklų, kryžių, atminimo stogastulpių. Savo lyriškomis eilėmis ji atsisveikindavo su išeinančiais tremtiniais, bendraminčiais, bičiuliais. Jos eilėmis suskambėjo Biržų „Saulės“ gimnazijos, kurioje mokytojavo jos tėvelis Anupras, himnas, Biržų miesto himną biržiečiai išrinko taip pat mokytojos Aldonos Černiauskienės žodžiais.

Į aktyvią veiklą mokytoja įsitraukė Atgimimo metu, tačiau visą gyvenimą kaupė ir išsaugojo turtingą tėvų, vyro (taip pat mokytojo) bei asmeninį darbinės, kultūrinės ir visuomeninės veiklos archyvą. Nuotraukose, dokumentuose, laiškuose – įstabi ir tragiška šeimos istorija, artimieji ir draugai, žuvę ar išblaškyti po visą pasaulį, politinės, kultūrinės, visuomeninės veiklos akimirkos. Rūpestingai kauptą archyvą po mokytojos mirties ėmė peržiūrinėti jos dukra Audronė Žilinskienė, kuri, pritarus ir mokytojos sūnui Mindaugui, pasirinkusiam vienuolio kelią – broliui Gailestingojo Jėzaus Marija Elijui, leido Biržų krašto muziejui „Sėla“ naudotis mamos archyvu, kad tai ne tik būtų išsaugota ateities kartoms, bet ir būtų atverta visuomenei.

Tokia proga atsirado muziejui įsitraukus į projektą „Skaitmeninis turinys apie Lietuvos valstybės kūrimosi laikotarpį liudijantį dokumentinį paveldą – nacionaliniuose ir tarptautiniuose portaluose“. Muziejininkės Snieguolės Kubiliūtės paruošta A. Černiauskienės archyvo medžiaga buvo paskelbta LIMIS (Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema) portale, taip pat nacionaliniame kultūros paveldo portale „ePaveldas“ (informacinė sistema VEPIS) www.epaveldas.lt, o iš VEPIS nuo šių metų pavasario sklaidai skirti duomenys pateikiami į pagrindinį Europos kultūros paveldo portalą „Europena“ www.europeana.eu, t. y. patenka į europinę informacinę erdvę. Dar vienas minėto projekto rezultatas – mobili stendinė paroda „Lietuvos Nepriklausomybės kelias: asmenybės, įvykiai“, kitais metais keliausianti po Lietuvos kultūros ir švietimo įstaigas. Joje, šalia kitų 21 Lietuvos muziejų, Biržų krašto muziejaus „Sėla“ pristatyta Aldonos Genovaitės Karaliūtės-Černiauskienės šeimos istorija.

Žinoma, stendinė paroda talpina tik labai koncentruotą mokytojos archyve sukauptos medžiagos kiekį, prabylantį per pateiktas šeimos nuotraukas, iš kurių žvelgia dar jaunas, kupinas jaunatviško entuziazmo Biržų gimnazijos mokytojas Anupras Karalius ir gražuolė jo būsima žmona, Kauno operos choro dainininkė Angelina Stasiūnaitė, dar nežinanti, kad ateityje jos mylimą vyrą išplėš iš šeimos brutali jėga ir jis nebegrįš iš Sibiro lagerio, nepamatys, kaip užaugo jo vaikai – sūnus Algirdas ir dukra Aldona. Tuomet ji dar negalėjo žinoti, kad jos sūnus gražiausius ir brandžiausius savo metus taip pat praleis kalėjimuose, nes negalės paklusti prievartos ir teroro valdžiai, o dukra „išgyvens dvasinę tremtį po geležine uždanga“, tačiau neišsižadės tėvo, kurio per anksti neteko, idealų, imsis gaivinti atminimą geležinei uždangai ėmus plyšti…

Nuotraukose ir Anupro Karaliaus brolis – kunigas Pijus, sujungęs jaunųjų Karalių šeimą santuokos sakramentu, likimo nublokštas į Vakarus, perėjęs karo pabėgėlių stovyklas ir, kaip ir dauguma nuo karo ir bolševikų grėsmės bėgusių tautiečių, atsidūręs už Atlanto, amžinojo poilsio atgulęs ne vieną lietuvį priglaudusioje Čikagoje…

Nuotraukose – ir dar jauna mokytoja Aldona Černiauskienė su savo vyru, lituanistu Juozu Černiausku, ir po ilgų sovietmečio dešimtmečių atgimstant mūsų vis dar jaunatviška, atrodo, nesenstanti, prie jos iniciatyva statomų atminimo paminklų už Lietuvos laisvę žuvusiems, ilgus metus niekintiems Biržų krašto partizanams, ar kartu su dukra Ramune tautiniais kostiumais pasipuošusios, susikibusios rankomis gyvoje Lietuvos–Latvijos–Estijos Laisvės grandinėje 1989-aisiais, Baltijos kely. Ir viena iškilmingiausių nuotraukų: Aldona Černiauskienė, viena iš iškiliausių Lietuvos 80-mečių moterų, apdovanota Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino I laipsnio medaliu, Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių sąjungos antrojo laipsnio žymeniu „Už nuopelnus Lietuvai“, susitikime su bendraamže Anglijos karaliene Elžbieta II Vilniuje.

Biržų gimnazijos mokytojo Anupro Karaliaus šeima: žmona Angelina, vaikai Aldona ir Algirdas. Apie 1937 m.

Biržų gimnazijos mokytojo Anupro Karaliaus šeima: žmona Angelina, vaikai Aldona ir Algirdas. Apie 1937 m.

Nuotraukos, pasakojančios Karalių giminės toli gražu ne karališką istoriją, – tai tik nedidelė, bet labai iškalbinga archyvo dalis, tačiau ne mažiau įdomi ir informatyvi dokumentinė ir epistolinė archyvo dalis (laiškai), taip pat jos tėvelio Anupro Karaliaus išleistos knygelės „Gyvenimo mokyklos keliais“ (Biržai, 1929 m.) ir „Trumpas anglų kalbos fonetikos vadovėlis“ (Kaunas, 1937 m.) bei jauno mokytojo rašytas dienoraštis, kuriame atsispindi jo principinga pozicija, ne visada labai geri santykiai su mokyklos valdžia ir gimnazistais, santykių su mokiniais, kolegomis ir mokyklos vadovybe analizė (tėvelio pavyzdžiu metraštį bandys rašyti ir savo pedagoginę karjerą pradėjusi jauna mokytoja Aldona).

Be galo vertinga A. Černiauskienės korespondencija, kurią būtų galima vadinti laikmečio atspindžiu, nes joje skleidžiasi Lietuvoje gyvenančių ir toli nuo jos likimo nublokštų žmonių nuotaikos Atgimimo laikmečiu ir pirmaisiais Nepriklausomybės metais, laiškai tampa tarsi tiltu, grąžinančiu į Biržus giminaičius, bendramokslius, jaunystės draugus, jie tampa ir įrankiu rinkti į krūvą tai, kas svarbu, kas neturi būti užmiršta, kas turi sugrąžinti istorinę tiesą…

„Mokytoja Aldona Černiauskienė buvo veiklos žmogus. Jos gyvybingumo užteko ir namams, ir literatams, ir tremtinių veiklai…“ – apie savo bendražygę kalbėjo Lietuvos tremtinių sąjungos Biržų skyriaus nariai. Mokytojos gyvenimas buvo toks įvairiapusis, sudėtingas ir prasmingas (ir tai – ne paprastesnio jos tėvų gyvenimo logiška tąsa), kad jo nesurašysi į straipsnį, ir knygos čia vargu ar užtektų… Tad norintiems daugiau prisiliesti prie Karalių-Černiauskų giminės istorijos, reikėtų užeiti į Lietuvos integralią muziejų informacinę sistemą (LIMIS), Europos kultūros paveldo portalą „Europena“ www.europeana.eu ir prisiliesti prie šios istorijos gyvai.

Edita LANSBERGIENĖ

„Biržiečių žodis“

Vienas komentaras to “Kaip veriasi Aldonos Karaliūtės-Černiauskienės archyvas”

  1. Chris Huffman parašė:

    Today we saw a beautiful monument in St. Kasimir's cemetary in Chicago, Illinois, USA with a musical staff. We searched on Aldona and Algirdas and found this page. My paternal grandparents were from Lithuania and share this final resting place, along with my father and four uncles. Please let it be known the monument is in fine shape and is admired by many visitors to the cemetary. Chris Kiupelis Huffman

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.