Į Biržus prieš 600 metų

2016-09-02 | Kategorija: Kelionės ir pramogos
Editos Mikelionienės nuotr.

Editos Mikelionienės nuotr.

Šeštadienį biržiečiai, o tiksliau – Nogailių žemionys, šventė pirmąjį Biržų vietovardžio paminėjimą prieš 600 metų Vokiečių ordino Livonijos magistro laiške Ordino prokuratoriui. Į Biržus suvažiavo senieji amatininkai, Lietuvos ir Latvijos istorinės rekonstrukcijos klubai, baltų kariai, LDK raitieji riteriai, miesto svečiai.

Švęsti Biržų paminėjimą turėjome progą dėl to, kad „Žiemių pradas Simkala“ klubo vadovas Andrius Bitaitis ir Pasvalio muziejininkai rado dokumentą, kuriame prieš 600 metų Vokiečių ordino Livonijos magistras paminėjo Biržų vietovardį. Šį svarbų dokumentą išvertė istorikas Tomas Baranauskas (jis dalyvavo šventėje Biržuose). Nors ir negavę renginiui finansavimo iš Kultūros rėmimo tarybos, „Sėlos“ muziejininkai rankų nenuleido, nes renginį biržiečiams buvo suplanavę iš anksto: ruošėsi, ieškojo rėmėjų. Bene didžiausią darbą ieškodamas rėmėjų nuveikė muziejaus archeologas Karolis Duderis. Jie nenuvylė. „Žiemių pradas Simkala“ klubo vadovas Andrius Bitaitis padėjo sukviesti gyvosios istorijos klubus ir amatininkus. Šventę praturtino Rokiškio krašto muziejaus muziejininkai.
Keistas jausmas aplankė šeštadienį įžengus į piliavietės teritoriją. Knietėjo grįžti namo, lįsti į spintą ir tikėtis joje rasti bent jau lino palaidinę, sijoną ir kažkada mugėje įsigytą žalvario papuošalą. Mat tarp viduramžių riterių, amatininkų, senovės damų aprėdų šiuolaikinis drabužis vertė jaustis keistai. Tačiau piliavietėje kuriama atmosfera kaipmat grąžino į Biržus prieš kelis šimtus metų. Apie įvairių baltų genčių aprangą pasakojo „Žiemių pradas Simkala“ klubo vadovas Andrius Bitaitis, o svečiai tą aprangą demonstravo.

Editos Mikelionienės nuotr.

Editos Mikelionienės nuotr.

Biržų vardo paminėjimo šventėje miestiečiai ir svečiai suko ratus piliavietėje ir bijojo ką nors praleisti ir ko nors neparagauti. Į šventę iš Lietuvos ir Latvijos atvyko 12 gyvosios istorijos klubų, 10 pavienių amatininkų, prisidėjo bendruomenės, ūkininkai ir kiti svečiai. Tad buvo ir į ką pažiūrėti, ir ko paragauti, išmokti ar įsigyti.
Molinėje keptuvėje ant riebalų vartėsi Kirkilų bendruomenės moterų kepami blynai. Šalia, stengdamiesi gražiai iškepti elnią, iešmą suko Sodeliškių dvaro sodybos kepėjai. Prie Pilies įsikūrę latviai siūlė paragauti „braškės“ ir senoviškai paruoštų žirnių. O kur dar lietuviško ir latviško alaus degustacija! Tie, kas ieškojo skirtumų tarp latviško ir lietuviško alaus, po kelių stiklinaičių pamiršo ko ieškoję.

Editos Mikelionienės nuotr.

Editos Mikelionienės nuotr.

Susidomėję biržiečiai stebėjo kalvystės amato subtilybes, odininkų, vilnos meistrų, verpėjų, pynėjų bei kitų senųjų amatininkų darbą. Muziejininkė Rima Binkienė mokė siūti adatomis, kurias nukalė Vytas Jareckas. Buvo galima įsigyti žalvario papuošalų, išbandyti rankos taiklumą šaudydami iš lanko, įsijausti į indų gamybą iš tošies ir karnų, stebėti, kaip ūkininkai Milišiūnai kerpa avį ar net įsijausti į senovinės pirties malonumus, kurios ypatumus demonstravo pirtininkai iš Vecumniekų.

Editos Mikelionienės nuotr.

Editos Mikelionienės nuotr.

Į Biržų lauką atkeliavę baltų kariai kilo į rimtą kovą. Vienoje dvikovoje buvo pralietas kario kraujas, tačiau žaizda buvo negili – medikų pagalbos neprireikė.
Prieš karius savo jėgas galėjo išbandyti ir miestiečiai. Pirmiausia į kovą kilo mažieji biržiečiai, kuriems riterius nugalėti buvo vieni niekai. Atsidėkodami vienam mažajam kovotojui, kariai jį iškėlė aukštai ant skydo.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės raitieji riteriai demonstravo meistriškumą jodami vietiniais, ūkininko Viganto Indrašiaus, ir atvežtiniais žirgais. Atvežtiniai kasdien treniruojami žirgai ir jų raiteliai drąsino vietinius gražuolius žirgus, kuriems toks pasirodymas – naujiena. Ne juokai suvaldyti žirgą ir tuo pačiu metu sunkiu kalaviju kapoti žmogaus galvas imituojančias kopūsto gūžes.
Gyvosios istorijos diena baigėsi ant Pilies tilto, kur buvo imituojamas Pilies puolimas ir gynyba. Pilies į priešo rankas neatidavėme. Karių kovas ant pylimų stebėjo minia biržiečių.

Nors ir nukėlė šios šventės rengėjai mus keliais šimtmečiais atgal, tačiau nuo dabarties niekur nepabėgsi. Dabartis ir praeitis susivienijo ant Pilies tilto, kai tarp kautis besiruošiančių riterių įsipainiojo vestuvininkų palyda, o vienas pabrolys pasidarė „selfy“ su šarvuotu kariu. Įsisuko dabartis ir į vieno barzdoto amatininko palapinę, kurioje ant šieno susėdę vaikai negalėjo atitraukti akių nuo planšetėje ieškomų pokemonų.

Edita MIKELIONIENĖ
„Biržiečių žodis“

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.