Pasivaikščiojimas po žydiškuosius Biržus

2016-08-30 | Kategorija: Tema
Seniausias antkapis senosiose žydų kapinėse. "Biržiečių žodžio" archyvo nuotr.

Seniausias antkapis senosiose žydų kapinėse. „Biržiečių žodžio“ archyvo nuotr.

“Krikščionys prievartos atveju turi ginti žydus taip, kaip pačius save,  nes vietiniai žydai yra šio miesto nariai”, – rašė kunigaikštis Kristupas Radvila 1607 metais.

1610 metais Biržuose buvo 25 žydų namai, trijose gatvėse šalia turgaus aikštės. Jų namai stovėjo pačiame miesto centre, šalia Biržų burmistro ir vaito namų. Kiti namai buvo įsiterpę tarp turtingiausių Biržų miestiečių namų – pavyzdžiui, greta Radvilų auksakalio Kristupo namo.

Tų metų dokumentuose minima, kad devyni žydai Biržuose verčiasi alaus, midaus ir degtinės gamyba. Išrūpinus miestui Magdeburgo teises, Radviloms buvo svarbu, kad miestas turtėtų,  tad žydai buvo laukiami ir godojami.

1650 metais Biržuose buvo jau 27 žydų-rabinų   ir 15 žydų-karaimų namų, išsibarsčiusių po visą miestą. Kristupas II Radvila nutarė surinkti miesto žydus į vieną vietą ir leido jiems statytis sinagogą.

1931 metais Nepriklausomybės paminklas buvo pastatytas ten, kur dabar stovi obeliskas tarybiniams kariams. Muziejaus archyvo nuotr

Nepriklausomybės paminklo statyboms paskolą suteikė Biržų žydų liaudies bankas. Muziejaus archyvo nuotr.

Istorijos audros smarkiai apgriauna ir nuskurdina Biržų miestą, po III ATR padalijimo, 1800 metais, netekusio ir Magdeburgo teisių. Nežiūrint nuosmukio, miestas po karų ir dalybų po truputį atsigauna. XVIII a. palengva atsistatančiuose Biržuose krikščionims priklausė tik 128 namai: likusiuose  400 namų gyveno žydai.

XIX a. pabaigoje, kai miestą valdė  garsių didikų Tiškevičių giminė, iš 2630 Biržų gyventojų didesnioji dalis – 1860  buvo žydai ir tik 740 – krikščionys (lietuviai, lenkai, rusai).

Lietuvai tapus nepriklausoma respublika, daugumoje šalies miestų žydų kultūra, švietimas ir visuomeninis gyvenimas skleidėsi visom galiom, ne prasčiau nei lietuvių. Tarpukaryje Biržuose veikė  žydų liaudies bankas, beje, paskolinęs pinigų Nepriklausomybės paminklo  statyboms, net trys sporto klubai, sionistų draugija “Mizrachi”, sinagoga su dviem rabinais, mokyklos. 

Vytauto gatvė prieš karą. P.Ločerio nuotr.

Vytauto gatvė prieš karą. P.Ločerio nuotr.

Didžioji dalis žydų gyvenimo vyko Žemaitės, S.Dagilio, Karaimų , Vilniaus ir Kęstučio gatvėse, kur jie ne tik gyveno, bet ir  vertėsi smulkiu verslu, dažniausiai – prekyba. Senieji biržiečiai mena daugybę krautuvių ir krautuvėlių, neretai tame pačiame šeimos gyvenamajame name.  Nemažai  jų buvo Vilniaus gatvėje, o daugiausia jų buvo Vytauto gatvėje – nedidelės krautuvėlės, prekiaujančios savo kepta duona, įvairiais namų apyvokomis reikmenimis, manufaktūra.

Buvusi chasidų sinagoga. ©selonija

Buvusi chasidų sinagoga. ©selonija

Iki šiol išlikusios abi sinagogos, vadinamoji senoji ir chasidų, nė vienoje iš jų jau seniai nebeskamba žydų maldos, sunaikintas visas interjeras. Šiuo metu abiejose sinagogose yra įrengti butai.

Išlikęs užrašas ant senosios prieglaudos. ©selonija

Išlikęs užrašas ant senosios prieglaudos. ©selonija

Šalia chasidų sinagogos stovi senas pastatas, ant kurio frontono kad neryškiai, bet matyti senas užrašas lietuvių ir jidiš kalbomis – žydų senelių prieglauda. Netoli Apaščios, Žemaitės ir Karaimų gatvių kampe I Respublikos metais stovėjo ješiva, kurią įkūrė B.Movši ir A.L.Bernšteinas. O jau visai ant Apaščios kranto buvo itin svarbus žydų bendruomenės pastatas – pirtis, kurioje, be kita ko, buvo daromi ir ritualiniai apipjaustymai.

Buvusi senoji sinagoga. ©selonija

Buvusi senoji sinagoga. ©selonija

Akivaizdu, kad žydai laikėsi krūvoje, gyveno labai kompaktiškoje teritorijoje tarp savų, nors buvo žydų, kurie kėlėsi iš centro ir statėsi tuometiniame miesto pakraštyje didelius ir patogius namus. Pavyzdys galėtų būti išlikęs  Lipšicų namas J.Basanavičiaus gatvėje, kuriame pilnas nerimo ir tragiškų nuojautų eiles savo kaimynei Reginai rašė Icikas Lipšicas. Erdvus namas su „salkomis“, šiuo metu, matyt, menkai prižiūrimas ir todėl gerokai patręšęs,  stovi iki šiol, primindamas tragiškai žuvusius Biržų gyventojus.

Prieškaryje šiame name gyveno žydų Lipšicų šeima. Editos Mikelionienės nuotrauka

Prieškaryje šiame name gyveno žydų Lipšicų šeima. Editos Mikelionienės nuotrauka

Deja, II Pasaulinis karas negrįžtamai pakeitė pasaulį. Jau pirmosiomis nacių okupacijos dienomis Biržuose prasidėjo žydų persekiojimai bei pavieniai žudymai. Pirmoji auka tapo gydytojas Abraomas Zelmanas Levinas, o už bandymus ginti tautiečius nuo persekiojimų nuo kulkos krito rabinas Jehuda Leiba Burnšteinas.

Daktarą A.Leviną, sušaudytą pirmosiomis karo dienomis, mena iki šiol. ©selonija

Daktarą A.Leviną, sušaudytą pirmosiomis karo dienomis, mena iki šiol. ©selonija

1941 metų liepos 29 dieną buvo išleistas potvarkis, pagal kurį žydai turėjo palikti namus ir persikraustyti gyventi į getą. Getas Biržuose buvo įsteigtas rytinėje miesto dalyje, Vilniaus ir Karaimų gatvėse. Jį sudarė keliolika namų, išsidėsčiusių aplink sinagogą ir žydų religinę mokyklą. Netrukus vietiniai aktyvistai, vadovaujami I.Povilavičiaus, visus žydus suvarė į getą, tuos, kurie nepanoro palikti namų, atvesdino jėga. Iki liepos pabaigos gete ir kalėjime atsidūrė visi žydai, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar visuomeninio statuso. Išvarę žydus iš namų, ginkluoti I.Povilavičiaus vyrukai veltui laiko neleido: perėjo per ištuštėjusius namus, susirinko viską, kas turėjo didesnės vertės ir vežimais bei sunkvežimiais suvežė grobį į mokyklos pastate įrengtą sandėlį.

Nacių okupacijos lakotarpiu Lietuvoje buvo steigiami dviejų rūšių getai – didieji ir mažieji, kurie pirmiausia skyrėsi kalinių skaičiumi, be to, mažuosiuose nebuvo žydiškosios administracijos padalinių. Mažieji getai, kurie iš tikrųjų buvo Lietuvos provincijos getai, egzistavo žymiai trumpiau nei didieji, beveik visi jie buvo likviduoti iki 1941 m.pabaigos.

Biržų getas priklausė mažųjų kategorijai. Jame gyveno apie 3000 tūkstančiai miesto ir apylinkių žydų. Geto gyventojai buvo siunčiami dirbti įvairių darbų. Deja, jau rugpjūčio pradžioje į Biržus atvyko Šiaulių apskrities saugumo viršininkas, buvęs Pasvalio advokatas Petras Požėla ir trys vokiečių karininkai su konkrečiais nurodymais. Iki Galutinio  žydų klausimo sprendimo (Endlősung der Judenfrage) Biržuose buvo likusi savaitė…

Straipsnis parengtas pagal Daliaus Mikelionio  pasakojimą Gyvųjų maršo Biržuose metu rugpjūčio 28 dieną

selonija.lt

2 komentarų to “Pasivaikščiojimas po žydiškuosius Biržus”

  1. ... parašė:

    Kaifuoju istorinius "Selonijos" straipsnius skaitydamas – turinys nėra sausas mokslinis, bet ir nesuprimityvintas. Puikiai pagautas viduriukas, kada ir straipsnis paprastas, ir tuo pačiu nėra lėkštas, sudomina, užkabina. Daugiau tokių – tikrai geriau nei politikų rietenos ir pletkai dalinantis lovį…

  2. idomu parašė:

    O as is pacio a.a. Melamedo girdejau, kad sinagogos yra buve ir dabartinio ukininku turgaus pakrastyje ir kur Jankausko laidojimo namai.. reiketu issamesnio srtaipsnio, su datom

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.