Balio Sruogos šventė Baibokuose

2016-08-15 | Kategorija: Istorija ir žmonės
Jurginai - gėlės iš B.Sruogos eilėraščių. ©selonija

Jurginai – gėlės iš B.Sruogos eilėraščių. ©selonija

Prieš pat  Žolinę, sekmadienį, į Baibokus susirinko Balio Sruogos gerbėjai – Biržų J.Bielinio viešoji biblioteka dar kartą suorganizavo didžiojo Biržų krašto sūnaus 120 – ųjų gimimo metinių minėjimą. Dar kartą, nes rašytojas gimė vasario 2 dieną. Ta proga biblioteka žiemą buvo surengusi jubiliejinį renginį, tačiau bibliotekininkėms pasirodė, kad maža tokio kuklaus paminėjimo. Pavykus gauti paramos iš Kultūros tarybos programos, suorganizuotas šis susitikimas poeto tėviškėje, kur tradiciškai per Žolinę susirenka giminės ir artimieji.

J.Bielinio bibliotekos dovanos pranešėjoms - Baibokų malūnas ir Baibokų medus. Direktorė V.Vorienė (kairėje) ir I.Drevinskaitė-Žilinskienė. ©selonija

J.Bielinio bibliotekos dovanos pranešėjoms – Baibokų malūnas ir medus. Direktorė V.Vorienė (kairėje) ir I.Drevinskaitė-Žilinskienė. ©selonija

Jeigu, kaip sakė vicemerė I.Varzienė, žiemos renginys atrodė per kuklus, kad atitiktų minimos asmenybės dydį ir svarbą, tai rugpjūčio minėjimo užmojis tikrai buvo sruogiškas. Jame tilpo ir moksliniai pranešimai, ir dviejų parodų atidarymas, ir koncertai, ir susitikimas su režisieriumi A.Puipa, ir filmo peržiūra, ir džiazas… O taip pat  kava, arbata, pokalbiai, diskusijos ir netgi reto skanumo blynai, kepami Rinkuškių bendruomenės moterų.

Kiekvienas skaitantis lietuvis turi savo Balį Sruogą. Daugumai tai, be abejo, pirmiausia tragiškiausia rašytojo knyga „Dievų miškas“. Vienas autentiškiausių liudijimų apie nacių konclageriuose patirtą siaubą,  pastangas išlaikyti žmogiškąjį orumą nežmoniškose situacijose. Knyga, kurios istorija sudėtinga ir sunki, kaip ir autoriaus likimas. Išleista tuo metu, kai buvo parašyta, būtų buvusi viena pirmųjų liudijimų apie mirties stovyklas, deja, uoliųjų tarybinės literatūros tyrumo sergėtojų sukritikuota už „neteisingą“ istorinės tiesos supratimą ir vaizdavimą. K.Preikšas piktinosi, kad B.Sruoga neparodė pasipriešinimo kovos ir jos didvyrių lageryje, o vaizduoja „smulkius žmogelius“, kuriems rūpi tik jų pačių išgyvenimas, priversdamas rašytoją teisintis dėl savo netinkamo stiliaus ir tarybinio rašytojo pareigų netinkamo vykdymo. Neabejotinai draudimas spausdinti knygą paskubino didžiojo rašytojo mirtį.

"Dievų miško" autorinio mašinraščio fragmentas. ©selonija

„Dievų miško“ autorinio mašinraščio fragmentas. ©selonija

Apie „Dievų miško“ redagavimo ir leidimo kelius pranešimą „Dievų miško“ rašymo, redagavimo, leidimo labirintai. XX-XXI amžiaus mįslės ir paradoksai“ skaitė dr.Neringa Lašaitė-Markevičienė. Jaunoji mokslininkė laiko save Algio Samulionio mokine, nors jai ir neteko sutikti 1994 metais mirusio B.Sruogos kūrybos tyrinėtojo.  Anot N.Lašaitės-Markevičienės, yra 14 „Dievų miško“ leidimų, bet nė vienas iš jų nėra paremtas pačiais pirminiais šaltiniais. Išnaršiusi visus įmanomus archyvus, mokslininkė gali daug kalbėti apie kiekvieną B.Sruogos rankraščio ar autorinio mašinraščio lapą. Ji pasakojo, kad vienu metu buvo kilęs didelis noras – ir netgi atsiradęs leidėjas – išleisti „Dievų mišką“ Amerikoje. Deja, knyga taip ir nebuvo išleista, vadovaujantis motyvais, stebėtinai panašiais į 1946 metų LTSR kultūros ideologų žodžius: per daug asmeniška, per siaura tema, per daug nacionalistinė, tai lietuvio knyga lietuviams ir pan. Buvo pasiūlyta pasisamdyti JAV rinką suprantantį redaktorių, kuris paruoštų knygą Amerikos rinkai. 

©selonija

©selonija

„Dievų miškas“ – paskutinė B.Sruogos knyga, kuri atsirado iš tragiškos rašytojo patirties. Daugumai lietuvių literatūrą žinančių žmonių B.Sruoga visų pirma – poetas, dramaturgas, kritikas, universiteto profesorius,  visą I Respublikos laikotarpį  itin aktyviai reiškęsis kultūriniame šalies gyvenime. Kalbėdama apie maištingąjį poetą Balį Sruogą dr.Gabija Bankauskaitė-Sereikienė apgailestavo, kad mokyklose nebeskaitoma B.Sruogos poezija, poeto, laikomu lietuvių poezijos novatoriumi netgi didesniu už K.Binkį (A.Mackus). „Filosofijos daktaras, maištininkas, kūrėjas, publicistas – toks jo portretas,“ – teigė VU Kauno humanitarinio fakulteto lietuvių filologijos katedros vedėja. B.Sruoga – visų pirma individualistas, savo apranga, elgesiu stengęsis išsiskirti iš aplinkos. Anot  tyrinėtojos, tai ypač matoma nuotraukose, kur poetas teatrališkai pozuoja, dažnai improvizuodamas  savo herojus.

©selonija

©selonija

Besidomintys gimtąja literatūra žino, kokius keistus ir įmantrius slapyvardžius rinkdavosi  menininkas:  Padegėlis Kasmatė, Markizas Tigrui Nėrkonori, Sirakūzinas ir dar kelios dešimtys vardų, kuriais prisidengęs rašytojas spaudoje pliekdavo ne tik amato brolius, bet ir leisdavosi į diskusiją pats su savimi – skirtingais slapyvardžiais. Mokslininkė tvirtino, kad poetas buvęs labai savitas, nepasidavė madoms, nesitaikstė prie publikos. „Balys Sruoga suprato, ką daro, jis aiškiai ir sąmoningai kūrė savo mitą“, – teigė G.Bankauskaitė-Sereikienė.

Algirdas Sruoga ir Irutė Varzienė ©selonija

Algirdas Sruoga ir Irutė Varzienė ©selonija

„Kas sunkiau: pravirkdyti ar prajuokinti?“ – klausė profesorė Reda Pabarčienė. Jos nuomone, B.Sruoga sugeba ir vieną, ir kitą ir tai yra jo išskirtinio talento požymis. R.Pabarčienė tvirtino, kad neįmanoma atskirti rašytojo nuo jo žemės, nors tiesioginį ryšį įžvelgti irgi labai sunku. Anot jos, Šiaurės Lietuvoje žemė sunki, klampi, bet patvari. „Gal iš čia noras maištauti, paieškoti kalnų?“ – garsiai mąstė LEU profesorė.  Poetas,  anot R.Pabarčienės, vadino save romantiku ir laikė romantizmą, kuris grindžiamas savosios žemės jausmu, fundamentalia lietuvių psichologijos savybe.  

Muziejininkė Vaida Bareišaitė (kairėje) ir prof.Reda Pabarčienė. ©selonija

Muziejininkė Vaida Bareišaitė (kairėje) ir prof.Reda Pabarčienė. ©selonija

Amžininkų prisiminimais apie B.Sruogą – kolegą, draugą, dėstytoją – pasidalijo B.irV.Sruogų namų Kaune muziejininkė Vaida Bareišaitė.

©selonija

©selonija

Iškart po pranešimų renginio dalyviams buvo pristatytos dvi parodos: ant klėties sienos eksponuotos Vabalninko B.Sruogos gimnazijos moksleivės Godos Baradinskaitės fotografijos apie Baibokus, o name – J.Bielinio viešosios bibliotekos parengta dokumentų paroda „Balys iš Baibokų“.

©selonija

©selonija

Kad svečiai nepraalktų, sodybos kieme, improvizuotoje virtuvėlėje pukšėjo didelis katilas tirštos kaimiškos sriubos, atvežtas iš Rinkuškių, o Rinkuškių bendruomenės moterys čirškino ypatingus blynus.

Rinkuškių blynų belaukiant. ©selonija

Rinkuškių blynų belaukiant. ©selonija

Susirinkusius linksmino Biržų kultūros centro etnografinis ansamblis „Bočiai“.  Koncerto metu staiga prapliupęs lietus neišgąsdino renginio dalyvių: bočiai smagiai taškė balas šokio sūkury, o žiūrovai susikibę kartu linguodami pritarė ansamblio dainininkams.

"Bočiai" lietuje. ©selonija

„Bočiai“ lietuje. ©selonija

Į Baibokus atvyko ir filmo „Dievų miškas“ režisierius Algimantas Puipa, o vakare, peržiūrėję B.Sruogos knygos motyvais statytą filmą, svečiai galėjo mėgautis džiazo improvizacijomis.

©selonija

Iš sodybos ekspozijos ©selonija

„Atimk iš nepriklausomos Lietuvos tokius žmones – žmones lyg mieles – kaip Sruoga, ir koks nepalyginti skurdesnis, pilkesnis liks jos vaizdas!“ – kalbėjo Jurgis Blekaitis 1957 m. Čikagoje minint dešimtąsias rašytojo mirties metines. Ir todėl taip svarbu išsaugoti atmintį apie tuos, be kurių šiandien lietuviška kultūros duona būtų prėska ir dirsėta.

Vaiva Radikaitė

selonija.lt

2 komentarų to “Balio Sruogos šventė Baibokuose”

  1. Algirdas Sruoga parašė:

    Puikumėlis

  2. Danutė parašė:

    Labai puiki šventė, tikri, nuostabūs giminės žmonės. Dėkingi esam mūsų bibliotekai:)

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.