Ančiškiuose – Šv. Jokūbo atlaidai

2014-07-29 | Kategorija: Istorija ir žmonės

Regina VAIČEKONIENĖ

p-anciskiai-atlaidai

Šeštadienį atgijo Ančiškiai. Tradiciniai Šv. Jokūbo atlaidai visus buvusius ir dabartinius ančiškiečius ir aplinkinių kaimų gyventojus sukvietė į koplytėlę, į kapinaites, į gimtinę.

 Ančiškiuose Šv. Jokūbo koplyčia, pasak istorijos šaltinių, pastatyta 1736 metais. Vabalninko bažnyčios vargonininkas Bronislovas Petronis koplytėlės šventoriuje šnekučiuodamasis su vyrais, pastebėjo: keliolika metų atvyksta į atlaidus Ančiškiuose ir kasmet per Šv. Jokūbą išpuola saulėtos, malonios dienos. Buvęs ančiškietis, dabar vabalninkietis Stasys Marazas, sau pavėsį išsirinko ant suoliuko prie koplytėlės, kaip tik toje pusėje, kur matyti jo gimtosios sodybos medžiai.

– Mažai žmonių. Išsigando, matyt, karščių, – kalbėjo Leonas Galvanauskas iš Daržų. Atlaiduose Leonas susitiko buvusius savo kaimynus. Sigitas Janušonis atvyko iš Panevėžio. Atlaidų prisiminimai  iš Pabiržės šaukia ir kitą Leono kaimynę, Nijolę Stasevičienę.

p-ancisk-stefaAnčiškietė Virginija Jucienė dairėsi savo dabartinių kaimynų. Juos ant pirštų suskaičiuosi. Ūkininkų Jucių anūkėlis – Jokūbas. Jis krikštytas Ančiškių koplyčioje prieš septynerius metus. Šiemet atlaiduose Jokūbams atstovavo iš Škotijos į savo prosenelių Bajorūnų kraštą grįžęs James Brown. Jo močiutė vabalninkietė Stefanija Petrauskienė į atlaidus žingsniavo net su trim anūkėliais su savo dukra Raimonda. Stefanijos gimtinė – Medinų kaime.

Dabartiniai ir buvę ančiškiečiai glėbesčiavosi, spaudė vienas kitam ranką. Stasė Slavinskaitė atvyko iš Rygos. Iš Kupiškio – Genė Grincevičienė su vyru Jurgiu. Jie dairėsi lebeniškietės, vaikystės ir jaunystės dienų bičiulės Onos Tamulionienės. Atlaidai šį kartą sutapo su Oninėmis. Grincevičiai po atlaidų Onutę sveikins, įteiks dovaną.

– Sava parapija, jos žmonės kaip magnetas traukia. Šv. Jokūbo atlaidų nepraleidžiame. Ir melstis iš Kupiškio važinėjame į savo parapiją, Vabalninko bažnyčion. Visą gyvenimą, – pasakojo Genė Grincevičienė.

Pusę amžiaus Kaune gyvena ančiškietis Petras Sribikė. Į atlaidus jis iš Kauno atskubėjo su žmona Birute. Čia jų jau lūkuriavo panevėžietė Petro sesuo Pranciška. Sribikės kalbėjo: pažįstamų žmonių veidų mažėja. Ir kur jie visi prapuolę? Petras, jo Birutė ir sesuo Pranciška išvydo savo buvusią kaimynę Ireną Janušienę. Skubėjo jos pasitikti ir pasveikinti. Ireną Janušienę į atlaidus atlydėjo sūnus Valdas, marti Danguolė iš Vilniaus.

– Į savo tėviškę žvelgiu optimistiškai. Iš Panevėžio į gimtinę grįžusi mano sesuo Regina. Ji tvarko sodybą, op-ancisk-susit svarbiausia – prižiūri mamytę. Kai matai, kad namai atsigauna, kad jie ne tušti, kad savo mamytę paliekame namuose ne vieną, nesunku grįžti iš gimtinės atgal į Vilnių, – sakė Valdas Janušis.

Susirinkusieji pastebėjo: koplytėlė perdažyta, suremontuota. Rūpestingai prižiūrimos kapinaitės. Nerasi nė vieno apleisto kapo.

– Čia mūsų darbštuolės, kapinių prižiūrėtojos Stasytės Strazdienės nuopelnas. Ji visus apleistus kapelius prižiūri. Ji su draugėmis atlaidams ir vainikų pripynė, koplytėlę išpuošė, – džiaugėsi vietiniai.

Šv. Mišias koplytėlėje aukojo Vabalninko parapijos klebonas, kanauninkas Povilas Miškinis.

Po atlaidų šeimininkės skubėjo namo dengti stalų svečiams. Per Šv. Jokūbą daugiausia svečių sulaukė Kęsto ir Laimos Grubinskų kiemas. Čia klegėjo dukterys, žentai, anūkai.

Miestiečiai į kaimą privežė pyragų. Iš Ančiškių jie irgi grįžo ne tuščiomis, apkamšyti kaimiškomis lauktuvėmis: naminiu sūriu, kiaušiniais, šviežiomis bulvėmis, uogomis ir t. t.

Ančiškių Jonai tikino: nuo Joninių iki Jokūbinių diena sutrumpėjo viena valanda. Bet kaime dar nesijaučia. Ančiškių ūkininkams rugiapjūtė ką tik prasidėjo.

 

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.