Privertė susirūpinti siauruku

2014-05-19 | Kategorija: Istorija ir žmonės

siaurukas1

Prieš porą savaičių Kultūros paveldo departamentas ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ organizavo pasitarimą dėl neveikiančių siaurojo geležinkelio komplekso Panevėžio–Biržų ir Joniškėlio–Linkuvos ruožų išsaugojimo. Jame dalyvavo Biržų rajono vicemerė Stasė Eitavičienė. Kultūros paveldo departamentas prašo iki birželio 1 dienos apsispręsti, kaip savivaldybės, kurių teritorijose yra minėti ruožai, prisidės prie neveikiančio siauruko išsaugojimo. Kokį sprendimą priims Biržų rajono valdžia?

Praėjusį antradienį dėl siauruko tarėsi Biržų rajono rajono Tarybos kolegijos nariai. Vicemerė S. Eitavičienė informavo Kolegijos narius, jog „Lietuvos geležinkeliai“ birželį ketina atnaujinti nenaudojamų siauruko ruožų pardavimo procesą. Mat nenaudojami siauruko ruožai nyksta, apauga krūmais, apie 50 km bėgių jau išvogta, o „Lietuvos geležinkeliai“ tvirtina, jog jo atstatyti nesugebės. Dėl siauruko likimo savo nuomonę iki birželio turi pareikšti savivaldybės. Vicemerė siūlė apsispręsti: arba siauruko visai neperimti, arba perimti jo dalį.
– Ruožas tarp Respublikos ir Kęstučio gatvių yra labai svarbi istorinė vieta, kurią reikėtų išsaugoti. Jei būtų nuimta teisinė apsauga ruožui už miesto, geležinkelio pylimus būtų galima panaudoti dviračių takams. Kitaip panaudoti siauruko nebeįmanoma, – kalbėjo S. Eitavičienė.
Savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė Danutė Černienė sakė jog siauruko ruožui priklauso 10 objektų. „Lietuvos geležinkeliai“ ką galėjo, tą pardavė. Neprivatizuota tik griūvanti Kraštų stotis, o Biržų stoties komplekse neprivatizuotas tik vandentiekio bokštas ir bagažinė. Kiti pastatai priklauso privatininkams. D. Černienės nuomone, atkurti siauruką užmiestyje nebūtų protinga, nes apylinkės turistams nebūtų patrauklios, o siauruku daugiau niekas ir nevažiuotų.
Viktoras Rinkevičius piktinosi: dėl Balandiškių dvaro nepriežiūros Savivaldybės administracijos direktorius V. Džėja gavo baudą, o „Lietuvos geležinkeliai“ už siauruko nepriežiūrą nebaudžiami? Reikia pareikalauti atsakomybės, nes taip išeina, jog įstatymai ne visiems vienodai galioja.
– Siauruko bėgius išvogė, jų nesaugojo, o algas gavo? – piktinosi Kolegijos narys.
Pasak S. Eitavičienės, Kultūros paveldo departamentas į šį objektą žiūri rimtai – Anykščiuose siaurukas veikia. Tačiau Anykščių siaurukui kasmet skiriama po 3 milijonus litų paramos. Panevėžio–Biržų atkarpoje kraštovaizdis ne koks. Pasvalys, per kurį siauruko trasa taip pat eina, pasisako už dviračių taką, kuriuo saugiai galėtų važiuoti turistai.
V. Rinkevičius priminė: Anykščiai siauruko trasa ėmė rūpintis prieš 25 metus, išsaugojo stotį, drezinas. Biržų siauruku niekas nesirūpino 20 metų, niekas neįžvelgė jo ateities.
D. Černienės nuomone būtų tikslinga vandentiekio bokšte, kuris dar neprivatizuotas, įsteigti ekspoziciją, susijusią su geležinkelio istorija bei tremtimi. O užmiesčio ruožas, panaikinus teisinę apsaugą, labiausiai tiktų sveikatingumo trasai. Mat dabar riedučių, dviračių mėgėjai renkasi užmiestyje, kelyje į Geidžiūnus, nes šiame kelyje labai lygus asfaltas.
Šiai nuomonei pritarė ir kiti Kolegijos nariai. V. Rinkevičius pasisakė už tai, jog būtų išsaugotas stoties kompleksas mieste.
– Už siauruko ruožą užmiestyje mes nebuvome atsakingi, todėl prisiimti svetimas nuodėmes ir aplaidumą būtų kvailystė. Jei ruožą imtųsi atstatyti „Lietuvos geležinkeliai“, tam pritarčiau, – kalbėjo V. Rinkevičius.
S. Valiuko nuomone, siauruko ruožas užmiestyje neturėtų būti atkurtas, nes vargu, ar kas juo į Panevėžį važiuotų kelias valandas. Turistams šiame ruože nėra istorinių objektų. Nebent turistus patrauktų pasivažinėjimas drezina.
Kolegijos nariai nutarė parengti kreipimąsi į Kultūros paveldo departamentą bei „Lietuvos geležinkelius“, kurį pateiks rajono Tarybos nariams. Jei Taryba pritartų, kreipimasis būtų toks: Savivaldybė pritartų siauruko atgaivinimui, jei kas nors to imtųsi. Savivaldybė siauruko užmiesčio ruožo perėmimo klausimą svarstytų, jei būtų nuimta teisinė apsauga. Miesto teritorijoje esančią siauruko dalį perimti Savivaldybė sutinka, tačiau tam reikėtų numatyti finansavimą. Taip pat ketinama „Lietuvos geležinkeliams“ priminti dėl atsakomybės už siauruko nepriežiūrą.
Skaitytojams priminsime, jog siauruko atšaka Biržus pasiekė 1922 m. 1996 m. Kultūros vertybių apsaugos departamentas įrašė išlikusius siaurojo geležinkelio ruožus kaip kompleksą į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Unikalus XIX a. pabaigos–XX a. pradžios siaurojo geležinkelio kompleksas turi istorinę, techninę, technologinę, architektūrinę ir kraštovaizdinę vertę. Valstybės saugomą kompleksą sudaro 56 objektai, iš kurių vienas yra geležinkelio ruožas Panevėžys–Biržai. Biržuose yra išlikęs depo ir stoties pastatas, vandentiekio bokštas, geležinkelio atkarpa, lokomotyvas.

Edita Mikelionienė
„Biržiečių žodis“
Editos Mikelionienės nuotr.

selonija.lt

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.