Apie medų, jo kainą ir gydomąsias savybes

2012-06-15 | Kategorija: Palėpė

Biržų turguje pasirodė pirmasis šiųmetis medus. Jo kaina didesnė nei pernai – kilogramas šviežio medaus kainuoja 20 litų. Bitininkai sako, jog medaus kainą pareguliuos orai. O kol kas biržiečiai šviežio medaus ragauja po truputį – vaistams.

Medaus kaina priklauso nuo oro

Šeštadienio turguje bene visi bitininkai turėjo ne tik pernykščio, bet ir šviežio medaus. Juozas Valackonis sakė, jog šviežio medaus atveža jau į ketvirtą turgų. Žmonės jo po truputį perką, o į pernykštį medų nežiūri – nenupirko nė vieno kilogramo.

Juozo Valackonio bityne Užubalių telmologiniame draustinyje – 48 aviliai. Bitininkas sako, jog iš avilio, kai geri metai, pavyksta išimti apie 15 kilogramų medaus. Šiemet – mažiau.

– Pernai metų pradėjome pardavinėti nuo 19 litų už kilogramą, šiemet – litų brangiau. Pirkimas – mažas, nes žmonėms mokėti 20 litų brangu, – sakė Juozas.

52 avilių bityno Kirkiluose savininkas Povilas Piestinis sakė, jog medaus derlius mažesnis dėl prastų orų.

– Jei orai šils – bus ir medaus, – užtikrino bitininkas.

Jam pritarė ir 25 bičių šeimas „Ąžuolo“ sodų berndrijoje auginantis Antanas Macijauskas.

Vilius Krikščikas – 51 avilio šeimininkas – mano, kad bitininkai medų galėtų parduoti ir pigiau – po 18 – 16 litų.

– Jei medų parduotume pigiau, lentynos greitai ištuštėtų. O dabar kaina laikoma aukšta, o po to, rudenį, medų reikia vežti į Rygą ir parduoti po 7–8 litus už kilogramą. Tačiau kainos mušti negaliu, supyks kiti bitininkai, – sakė Vilius Krikščikas.

Bitininkas visą vasarą su aviliais keliauja: tai miško avietyne bites apgyvendina, tai šalia grikių ar rapsų laukų įkuria. Taip bitelės prirenka įvairesnio medaus. Anot pono Viliaus, sunkiausia biržiečiai pratinasi prie grikių medaus. Tačiau labai noriai perka žiedadulkes, pikį, bičių duonelę.

Vilius Krikščikas į turgų atsivežė ir seną knygelę, kurioje surašytos visos gerosios medaus savybės. Ir prašė, kad skaitytojams jas paminėtume.

Bitininkai: (iš kairės) Juozas Valackonis, Povilas Piestinis, Vilius Krikščikas, (stovi) Antanas Macijauskas sako, jog medaus kaina priklausys nuo orų.

Apie medų

Interneto enciklopedijoje apie medų rašoma: medus – saldus, tąsus skystis, bičių gaminamas iš žieduose esančio nektaro. Medaus pagrindą sudaro ir saldų skonį suteikia jame esanti gliukozė ir fruktozė.

Prieš milijonus metų žmonės aptiko laukines bites ir suprato, kad šie vabzdžiai yra naudingi. Japonai medų pavadino natūralių produktų karaliumi. Senovės Romos moterims buvo patariama: vaišinkite savo vyrus medumi ir užkariausite jų širdis. Anglijos karalienei Anai medumi po trinkimo buvo tepami plaukai. Žodis „medus“, kildinamas iš hebrajų kalbos, kaip tik ir reiškia „sužavėti, užkerėti“.

Nektaras į bičių medaus skilvelį patenka susimaišęs su seilėmis, ir čia nektare esanti sacharozė yra veikiama fermentų ir skyla į gliukozę ir fruktozę. Perdirbtą nektarą bitės supila į korius, kur jis pilnai subręsta ir tampa medumi.

Meduje yra apie 19 proc. vandens, daug angliavandenių, iš kurių daugiausiai – fruktozės ir gliukozės (po 33-40 proc.). Taip pat meduje yra 1,5-5 proc. sacharozės, 5-10 proc. maltozės, kitų cukrų, mineralinių medžiagų (geležies, kalio, kalcio, magnio, natrio) bei kitų medžiagų (tiamino, riboflavino, vitamino C, niacino, pantoteno rūgšties). Meduje yra nedideli kiekiai fermentų, fitoncidų, hormonų, aromatinių bei baktericidinių medžiagų. Medus turi antioksidacinių savybių.

Šviežias medus yra tirštas, tąsus, skaidrus, tačiau laikui bėgant sustandėja – cukruojasi gliukozė ir sacharozė, o fruktozė lieka skysta. Kuo daugiau meduje fruktozės, tuo ilgiau jis liks tąsus. Dideli švelnūs kristaliukai greičiau susidaro tada, kai meduje yra daug gliukozės. Iš korių išsuktas medus kristalizuotis pradeda po kelių dienų ar net mėnesių. Šis procesas priklauso nuo medaus rūšies, jo laikymo sąlygų, taip pat nuo oro, kai nektaras buvo renkamas. Greičiausiai stingti pradeda iš kryžmažiedžių augalų surinktas medus – net per kelias dienas. Lipčius ilgai nesicukruoja. Akacijų medus beveik nesikristalizuoja. Jis net iki dvejų metų išlieka skystas.

Kristaliukų dydis apie medaus kokybę nieko nesako – visiškai vienodas medus gali susikristalizuoti skirtingai. Dėl cukravimosi medaus maistinė vertė nesumenkėja. Kristalizacija pagreitėja, kai medus laikomas vėsioje patalpoje.

Tamsus medus yra maistingesnis, turtingesnis mineralinių medžiagų, nors malonesnio skonio – šviesus medus. Tamsiame meduje, skirtingai negu šviesiame, geležies yra keturis kartus, vario – du, mangano – net keturiolika kartų daugiau. Grikių medus turi 25 kartus daugiau mineralinių medžiagų negu liucernų medus.

Bitininkų teigimu, Lietuvoje visas medus yra mišrus, nes bitės nėra išrankios – nuo įvairių augalų renka ir nektarą, ir lipčių. Toks medus yra aromatingas, skanus, o jo biologinis poveikis labai įvairiapusis, nes medus turi labai daug ir įvairių vertingų medžiagų. Taip nebūna, kad rinkdama nektarą, bitė nuo dobilo skrenda prie barkūno, nuo jo – prie čiobrelio, o tada prie kito augalo. Jei iš avilio išskridusi bitė pirmiausia nutūpė ant dobilo, tai kitų augalų nelankys. Kita bitė iš to paties avilio gali parnešti kito augalo nektaro. Vieną dieną iš čiobrelių rinkusi medų, kitą dieną bitė gali pasirinkti viržius.

Medus – ligoms gydyti

Medaus gydomosios savybės žinomos nuo seno. Ne kartą iš gydytojų esame girdėję patarimų peršalus valgyti medų, dėti jo į pieną ar arbatą. Pataria medikai medų naudoti ir kompresams. Bitininkas Vilius Krikščikas sakė, jog kiekvienos rūšies medus skirtas vis kitiems negalavimams gydyti. Trumpai – apie populiariausio medaus gydomąsias savybes.

Akacijų medus – šviesiausias, beveik baltas. Jis ilgai, net dvejus metus, gali nesikristalizuoti. Šis medus yra vienas iš saldžiausių.

Aviečių medus – šviesiai geltonas ar net permatomas tarsi vanduo, kai susikristalizuoja – baltas. Šiam medui būdingas ryškus aviečių kvapas ir skonis. Jis priskiriamas aukščiausiai klasei. Naudojamas gydyti peršalimo ligoms, gripui, stomatitui, gleivinių uždegimui.

Dobilų medus – šviesiai geltonos spalvos, susikristalizavęs – beveik baltas, švelnaus, malonaus skonio. Naudojamas skrandžio rūgštingumui didinti, kepenų ligoms gydyti.

Grikių medus – išsiskiria savo spalvų palete: nuo tamsiai geltono su rusvu ar rausvu atspalviu iki tamsiai rudo, net juodo. Tamsiausias būna, kai jis ką tik išimtas iš avilio, tačiau pradėjęs stingti, ima šviesėti. Šis medus aštraus skonio bei kvapo, daugiau nei kiti turi geležies ir baltymų. Stiprina organizmą, ramina nervų sistemą, gydo mažakraujystę.

Kiaulpienių medus – aukso geltonumo, labai kvapnus ir tirštas. Greitai susicukruoja. Išsuktas iš korių, po dešimt dienų jis tampa klampia mase. Labai vertingas. Kiaulpienų medumi gydomas kvėpavimo takų uždegimas, padidėjęs skrandžio rūgštingumas, slopinamas skausmas.

Pievų augalų medus – pagrindinė spalva yra geltona, rečiau gali pasitaikyti tamsiai ruda. Jis naudojamas kvėpavimo takų, nervų sistemos, širdies, virškinimo ligoms gydyti. Turi daug aromatinių medžiagų, B ir C grupės vitaminų.

Liepų medus – šviesiai geltonas arba gintarinės spalvos, labai malonaus liepžiedžių kvapo, gana tirštas. Kambario temperatūroje susikristalizuoja per vieną ar du mėnesius. Šis medus yra aukščiausios kokybės ir labai paklausus. Renkančios liepų nektarą bitės mėgsta ir mėtas, todėl liepų medaus skonis ir kvapas kartais gali priminti mėtų aromatą. Vartojamas slogai, laringitui, bronchitui, tracheitui, astmai, kepenų, inkstų ligoms, pūliuojančioms žaizdoms gydyti.

Miško medus – tamsus, malonaus aromato, aitraus skonio, turi antibakterinių, priešuždegiminių savybių, naudojamas skausmui malšinti, gydyti kvėpavimo takų uždegimams.

Rapsų medus – baltas arba šviesiai gelsvas, o susikristalizavęs tampa beveik baltas ir iš pažiūros primena taukus, silpno švelnaus, vos juntamo kvapo, kartoko skonio. Labai greitai susicukruoja. Vartojamas padidėjusiam skrandžio rūgštingumui mažinti.

Spygliuočių augalų medus – tamsus su pušų sakų kvapu, tirštas, tąsus, susikristalizuoja stambiais kristalais. Jame yra daug vitamino C.

Bičių produktai

Bičių duonelė ir žiedadulkės itin tiks patiriantiems didelį emocinį ar fizinį krūvį, sveikstantiems po operacijų. Jos taip pat normalizuoja skydliaukės ir nervų sistemos veiklą.

Bičių pikis pasižymi itin stipriomis dezinfekuojamosiomis ir uždegimus gydančiomis savybėmis. Vartojamas sergant peršalimo, sąnarių ligomis, gydant opas.

Bičių pienelis didina hemoglobino kiekį kraujyje, mažina cholesterolio kiekį, gerina atmintį, virškinimo sistemos veiklą, skatina senstančių ląstelių atsinaujinimą, stimuliuoja liaukų sekreciją. Taip pat tinka onkologinių ligų profilaktikai bei žmonėms, gaunantiems didesnes radiacijos dozes.

Kaip laikyti medų?

Bitininkai pataria medų laikyti stikliniuose, moliniuose induose. Jeigu medus supilamas į stiklainį, kuriame bus bent menkiausias lašelis vandens, jis ims rūgti. Medus labai greitai sugeria aplinkinius kvapus, todėl jo nereikia laikyti šalia intensyvaus aromato produktų. Stiklainius su medumi reikia laikyti tamsioje vietoje, nes šviesa blogina medaus kokybę. Kai medus laikomas neuždarytas, išgaruoja jo aromatinės medžiagos. Šaldytuve medų galima laikyti, tačiau tik ne vėsiausiose vietose.

Medus: į arbatą ar prie arbatos?

Vis dažniau žmonės cukrų keičia medumi. Medų pamėgta dėti ne tik į arbatą, bet ir į kavą. Tačiau bitininkai sako, jog karštame vandenyje pražūva kai kurios vertingos medaus savybės, todėl geriausia kavą ar arbatą gerti užsikandant medumi. Medų šeimininkės naudoja mėsai marinuoti ar net mėsiškai sriubai pagardinti. Ypač medus tinka jautienos troškiniams ir, žinoma, konditerijos kepiniams.

 

Edita MIKELIONIENĖ

E. Mikelionienės nuotr.

„Biržiečių žodis“

Selonija.lt

Dalinkitės



Vienas komentaras to “Apie medų, jo kainą ir gydomąsias savybes”

  1. Fadir sako:

    Psychologist is insane

Rašykite komentarą