XVI Profesionalių teatrų festivalio „Žaldokynės kraštas“ programa

Vasario 22 d. (trečiadienį) 13 val. Kultūros centre „Trupė liūdi“ parodys poezijos spektaklį jaunimui pagal Justino Marcinkevičiaus ir Henriko Radausko kūrybą „Kokia čia teisybė“. Režisūra – „Trupės liūdi“. Vaidina Šarūnas Banevičius, Aistė Lasytė, Marcelė Zikaraitė, Dominykas Vaitiekūnas, Vaidas Kublinskas. Spektaklio trukmė 1 val. NEMOKAMAS.

Intensyvaus tempo spektaklyje nesibaidoma žanrinių eksperimentų, dėl kurių dviejų poetų kūryba scenoje virsta sprogstamu poezijos, miuziklo ir štrichais nupaišyto, žiūrovų vaizduotės siūlais surišto siužeto kokteiliu. Spektaklyje skamba originali, gyvai atliekama pačių aktorių kurta muzika, padedanti trykšti kryptingai aktorių energijai. Jaunų aktorių grupė stengiasi išryškinti kasdieninių ieškojimų vertę bei tikėjimą gyvenimu, nors puikiai suprantama, koks jis kartais būna netikęs. Jaunieji kūrėjai teigia: „Mes ieškom problemų. Prasmingų problemų. O pasak Justino Marcinkevičiaus, „Teisybė ateis. Būtinai ateis. Jau ateina.“

Vasario 23 d. (ketvirtadienį) 13 val. Kultūros centre bus parodytas Menų spaustuvės gatvės šokio spektaklis jaunimui „Feel link“. Tai pirmasis gatvės šokio spektaklis teatro scenoje. Šoka Airida Gudaitė ir Laurynas Žakevičius. Spektakliui scenografiją sukūrė Renata Valčik, muzika James Blake, Claro Intelecto, Nina Simone (Eunice Kathleen Waymon). Spektaklio trukmė 40 min. NEMOKAMAS.

Tai naujosios kartos šokėjų ir choreografų, dar žinomų iš televizijos šokių projektų, Airidos Gudaitės ir Lauryno Žakevičiaus ilgai siektas tikslas – gatvės šokį atnešti į teatrą. Puikiai pažįstami įvairių gatvės šokių turnyrų, konkursų dalyviai bei nugalėtojai nori atskleisti meninę šio šokio pusę, šokiu perduoti žinutę. Tai atskiros dviejų žmonių tarpusavio santykių istorijos, papasakotos remiantis asmenine kūrėjų patirtimi. Pavadinimas – tai nuoroda į spektaklio tematiką: jausmų neapčiuopiamumą išlaisvėjusioje patirčių, vertybių ir pasirinkimų kultūroje. Choreografų teigimu, šiuolaikinio šokio spektaklį „Feel link“ jie pristato remdamiesi naujomis perdavimo priemonėmis ir būdais ir nori pakviesti visus į kitokį teatrą.

Vasario 24 d. (penktadienį) 18 val. Kultūros centre Vilniaus Mažojo teatro spektaklis – M. Gorkio „Motina“. Režisierius Kirilas Glušajevas. Vaidina Eglė Gabrėnaitė, Leonardas Pobedonoscevas, Mantas Vaitiekūnas, Gintarė Latvėnaitė, Agnė Šataitė, Mindaugas Capas, Rimantas Bagdzevičius, Darius Gumauskas, Gabrielė Tumėnaitė, Miglė Polikevičiūtė. Spektaklio trukmė 3 val. Bilieto kaina: 1 –11 eilėse – 35 Lt, 12–18 eilėse – 30 Lt.

K. Glušajevas: „Faktas, kad kurį laiką mūsų teatre kiek primiršta Maksimo Gorkio dramaturgija pastaraisiais metais vis dažniau pasiekia Lietuvos teatrų scenas manęs visiškai nestebina. Juk kai nėra už ką maitinti vaikų, nėra kada galvoti ir apie sąžinę, orumą, meilę, kitas bendražmogiškąsias vertybes… Socialumas prieš individualumą, materialumas prieš dvasingumą – todėl Gorkis šiandien ir yra toks įdomus, kad jo kūryboje šie konfliktai neišsprendžiami vienareikšmiškai. M. Gorkio „Vasa Železnova“ – labai „lietuviška“ istorija. Ir ne tik. Pasakojimas apie tai, kaip artimieji vienas prieš kitą kelia ranką dėl palikimo, yra puikiai atpažįstamas visose visuomenėse. Bet tai tėra vienas iš daugelio šios pjesės motyvų. Čia į pirmąjį planą iškyla Vasos Železnovos persona – pirmiausiai, ji yra motina, 30 metų „krovusi turtus“ savo vaikams, bet galiausiai pamačiusi, kad tie palikuonys – nevykę. Nes rūpindamasi savo atžalų ateitimi, ji nespėjo pasirūpinti jų dabartimi. Vasai neliko laiko juos auklėti, ji negalėjo suteikti jiems to, ką vertingiausio savo vaikams gali suteikti motina: užuojautos, šilumos, stiprybės, mokėjimo aukoti save… Pinigų – daug, palikuonys – nevykę, vyras – miręs… Bėgant nuo vienatvės Vasai lieka tik sugalvoti pateisinimą savo buvimui čia… Šeima kaip vienetas – kur kas jautresnis ir subtilesnis nei visuomenė apskritai. Kad ir kokia ta šeima būtų… Ji – visko pamatas, mažiausia, bet svarbiausia visuomenės ląstelė. Mane daug labiau domina, kai teatro scenoje kalbama ne apie skirtingų socialinių sluoksnių, ideologijų, sporto komandų susidūrimą, o apie konfliktą tarp žmonių. Šiuo atveju – vieno kraujo žmonių. Vasa yra Motina. Motina – šventoji, Motina – nuodėmklausė, Motina – likimas, Motina – skola, palaima ir prakeiksmas. Nes iš motinos, cituojant pjesę, „visi žmonės atsiranda“… Ir visa tai telpa vieninteliame Vasos personaže. Man atrodo, kad šiandienos Lietuvos teatre Vasą Železnovą suvaidinti gali vienintelė Eglė Gabrėnaitė ir niekas kitas“.

Vasario 25 d. (šeštadienį) 15 val. Kultūros centre Valstybinio jaunimo teatro spektaklis – drama „Skrydis virš gegutės lizdo“. Režisierius Valerijus Griško (Rusija). Vaidina beveik visas Jaunimo teatro kolektyvas: Andrius Bialobževskis, Aušra Pukelytė, Aldona Bendoriūtė, Simonas Storpirštis, Gediminas Storpirštis, Nerijus Gadliauskas, Jurgis Damaševičius, Kostas Smoriginas, Saulius Sipaitis, Lukas Petrauskas, Dalia Morozovaitė, Vytautas Taukinaitis, Kristina Ovčinikaitė, Antanas Šurna, Giedrius Arbačiauskas, Arūnas Storpirštis, Dovilė Šilkaitytė, Ignas Ciplijauskas, Rasa Marazaitė, Jonė Dambrauskaitė, Giedrė Giedraitytė. Spektaklio trukmė 3 val. Bilieto kaina 35 Lt.

Daugeliui spektaklio pavadinimas turėtų asocijuotis su garsiuoju 1975 metų filmu, apdovanotu ne vienu „Oskaru“. Filmas pastatytas remiantis amerikiečių rašytojo Keno Kesey’o to paties pavadinimo romanu, sulaukusiu ypatingos sėkmės, nenusileidžiančiu ir nepaprastai populiariai scenaristo Dale’o Wassermano sceninei adaptacijai. Per kelis dešimtmečius pagal šią pjesę visame pasaulyje buvo sukurta apie 300 spektaklių, šį kartą – ir Lietuvoje. Spektaklyje kalbama apie dabartinės visuomenės ydas ir žmonių bejėgiškumą prieš nepalaužiamą, asmenybę žlugdančią sistemą. Pagrindinis herojus Makmerfis (akt. Andrius Bialobževskis) – užkietėjęs lošėjas ir mušeika, norėdamas išvengti kalėjimo darbų, apsimeta nepakaltinamu kvailiu ir atsiduria psichiatrinėje ligoninėje. Netrunka paaiškėti, kad šios įstaigos tvarka, palaikoma geležinio seselės Retčed (akt. Aušra Pukelytė, Aldona Bendoriūtė) kumščio, pasirodo esanti griežtesnė negu kalėjime, o nuo psichoterapinių grupių pavargę pacientai – protingesni už pasaulio išmintinguosius. Makmerfis pradeda maištauti prieš sistemą ir ginti bejėgius ligonius.

Režisierius Valerijus Griško: „Nors pjesė parašyta prieš 40 metų, tačiau tą patį, kas anuomet vyko Amerikoje, šiandien matau tiek Rusijoje, tiek Lietuvoje. Dabartinis pasaulis, kupinas išvešėjusio kapitalizmo, pilnas beprotybės atspindžių, iš kurių ne vienas stengiasi išsiveržti“.

Vasario 26 d. (sekmadienį) 15 val. Kultūros centre Klaipėdos dramos teatro dviejų dalių tragikomedija – E. Kišono „Ei, Džuljeta!“. Režisierius Alvydas Vizgirda. Vaidina Eglė Jackaitė, Vytautas Anužis, Jūratė Jankauskaitė, Kazimieras Žvinklys, Vaidas Jočys, Simona Šakinytė. Spektaklio trukmė 2 val. Bilieto kaina 30 Lt.

Šios pjesės autorius puikiai pasaulyje žinomas Efraimas Kišonas. 2002 m. jam paskirta Valstybinė Izraelio premija, jis išrinktas „Metų žmogumi“. Pjesė „Ei, Džuljeta!“ išversta 37 pasaulio šalyse, išleista 50 milijonų tiražu. Apie ką ši pjesė? Efraimas Kišonas pjesėje „Ei, Džuljeta!“ leidžia sau pakoreguoti didįjį Šekspyrą – garsieji Veronos įsimylėjėliai, Romeo ir Džuljeta, nemiršta. Gyvena toliau – kaip paprasti mirtingieji, sendami ir su graudžia ironija stebėdami savosios meilės griuvėsius… Maištaujanti paauglė dukra, kasdieniai barniai, buities skurdas ir būties rutina – štai tokiame atpažįstamame pasaulyje E. Kišonas ir įkurdina savo pjesės herojus. Suprantama, didysis Šekspyras nuo tokios interpretacijos vartosi karste – kol nebeištvėręs nusprendžia grįžti gyvųjų pasaulin… Tai tikroji, ne mažiau įstabi ir graudi, Romeo ir Džuljetos istorija. Istorija apie pasibaigusią jaunystę, apie išblėsusią meilę – apie tai, kas lieka, kai nieko nelieka. Apie mus pačius. Apie tai, kaip visa tai ištverti. Juokinga – iki ašarų ir pro ašaras – istorija.

Vasario 27 d. (pirmadienį) ) 13 val. Pilies salėje kamerinis literatūrinis spektaklis „Jis ir ji“ pagal Jono Biliūno (1879 – 1907) ir jo žmonos Julijos Janulaitytės – Biliūnienės (1880 – 1978) laiškus ir kūrybą. Scenarijaus autorė ir režisierė Birutė Marcinkevičiūtė (Mar) Vaidmenis atlieka Birutė Marcinkevičiūtė (Mar), Aleksas Kazanavičius. Dalyvauja smuikininkas Sigitas Rubis. Spektaklio trukmė 1 val. NEMOKAMAS

Pjesę-spektaklį inspiravo J. Biliūno žmonos Julijos Janulaitytės-Biliūnienės prisiminimai, taip pat Jono Biliūno ir Julijos atvirlaiškiai, siųsti vienas kitam iš Charkovo, Anykščių, Leipcigo, Berlyno, Ciuricho, Zakopanės. Beveik prieš šimtmetį vos kelis metus tetrukusi Julijos ir Jono Biliūno meilės istorija dabar išties primena romantišką Romeo ir Džuljetos istoriją. Spektaklyje įkūnyti be galo nuoširdūs, trapūs ir jaudinantys didžiojo humanisto, rašytojo Jono Biliūno ir jo žmonos paveikslai. Susipažinimas, jausmo gimimas, didelis artumas ir staiga gyvenimą, bet ne meilę, nutraukusi mirtis. Neilgai jiems buvo lemta džiaugtis vienas kitu, tačiau labai prasmingas buvo judviejų laikas… „Jiedu abu ilgus metus gyveno toli nuo vienas kito, jiedu nei vienas ilgus metus nežinojo apie kitas kitą, kad abu kartu gyvena pasauly. Pagaliau jiedu susitiko… Abudu nustebo vienas kitą pamatę, abiejų vienu akies mirksniu sudrebėjo širdys krūtinėse, jiedviem rodėsi, kad jie seniai pažįstami, kad jie jau yra vienas kitą matę. Ir jiedu padavė vienas kitam ranką…“ (J. Biliūnas „Jis ir ji“).

Vasario 27 d. (pirmadienį) 18 val. Pilies salėje Birutės Marcinkevičiūtės-Mar monospektaklis „Žodžiai smėlyje“ S. Beketo pjesės „Laimingos dienos“ motyvais. Spektaklio trukmė 1 val. Bilieto kaina 15 Lt.

Scenoje pasirodo keista žilaplaukė moteris, per visą sceną nusidriekusia suknele, ir sustingsta, laukdama skambučio pabusti, vėliau – skambučio miegoti. Kiekviena jos „laiminga diena“ su savo kasdieniniais įprastais ritualais – lyg sapnas, lėtai grimztant į žemę, o kiekviena gyvenimo valanda, sekundė – lyg daugybė kažkur išbyrančių smėlio kruopelyčių…

Tai pirmasis aktorės Birutės Mar monospektaklis (premjera įvyko 1998 m.), pelnęs aktorei tarptautinį pripažinimą ir per dešimtmetį pristatytas bene trisdešimtyje teatrų festivalių įvairiose šalyse. Spektaklis pelnė didįjį prizą (Grand Prix) tarptautiniuose monospektaklių festivaliuose Vokietijoje (1999), Kijeve, Ukrainoje (2000), Lenkijoje (2000), „Geriausios aktorės“ apdovanojimą tarptautiniame teatrų festivalyje „Tempus Art 2002“ Slovakijoje.

Vasario 28 d. (antradienį) 13 val. Kultūros centre Nacionalinio dramos teatro spektaklis vaikams „Grybų karas“. Režisierius Valentinas Masalskis. Vaidina Vilniaus kolegijos Menų fakulteto studentai. Spektaklio trukmė 45 min. Bilieto kaina 8 Lt.

Pats šviesaus atminimo rašytojas Justinas Marcinkevičius yra sakęs, jog eiliuota poema vaikams „Grybų karas“ yra populiariausias jo kūrinys. Keletą dešimtmečių vaikų mėgstama, šmaikščiai, muzikaliai sueiliuota pasaka šiandien savo gerbėjų gretose buria ne tik pačius mažiausiuosius, bet ir jų tėvelius, dar menančius, kaip vaikystėje žodis žodin marširavo su pilvotu Baravyku visų grybų Pulkaunyku ir darželio ar mokyklos scenoje patys deklamavo poemos eilutes. V. Masalskis: „Teatre vaikus įprasta masinti spalvingomis dekoracijomis, kostiumais, tuo sintetiniu ir spalvingu į animaciją vis panašesniu pasauliu, kuris scenoje plaukia tarsi televizijos kadre. Mūsų „Grybų karas“ bus kitoks, visų pirmiausia „cirkiškas“. Klounų „armija“ tuščioje scenoje sukurs gyvą cirko ir teatro išraiškos priemonių sintezę: transformuojami kostiumai vaikų akyse virs fantastiškais grybų karo pėstininkais ir generolais, aktoriai prasidangins ir vėl išdygs scenoje nelyginant magiškoje cirko spintoje. Tikime, kad tokio stebuklingo ir muzikalaus „Grybų karo“ scenoje dar nebuvo. Specialias dainų, akapelos ir net triukšmo bei ritminės muzikos kompozicijas spektakliui kūrė kompozitorė Nijolė Sinkevičiūtė. Tad poemos muzikalumas bus išreikštas itin ryškiai ir kartu itin įdomiai bei šiuolaikiškai. Jokios abejonės – šis „Grybų karas“ subalansuotas mažiesiems, tačiau nustebins, pradžiugins bei teatro stebuklą dovanos ir juos lydintiems didiesiems.“

Vasario 28 d. (antradienį) 18 val. Kultūros centre „Vakaras su Valentinu Masalskiu“. Bus vaidinamas jo režisuotas „Trupės p. s.“ dainų spektaklis „Gaidos“ (spektaklio trukmė 30 min.) Po jo režisierius pristatys savo knygą „Valentinas Masalskis: ieškant teatro“, pakvies žiūrovus į diskusiją apie teatro paskirtį šiuolaikinėje visuomenėje. Bilieto kaina 20 Lt, moksleiviams, studentams, senjorams 10 Lt.

Vasario 29 d. (trečiadienį) 12 val. Kultūros centre „Keistuolių teatro“ spektaklis vaikams „Pati labiausia pasaka“. Režisierius Vaidotas Žitkus. Pasakas seks Judita Urnikytė, Benita Vasauskaitė, Eimantas Bareikis, Vytautas Leistrumas, Dalius Skamarakas. 2010 m. spektaklis pelnė aukščiausią sceninio meno apdovanojimą – „Auksinį scenos kryžių“. Spektaklio trukmė 1 val. NEMOKAMAS.

Iš daugybės pasakų, kurias yra girdėjęs, kiekvienas turi savo pačią gražiausią, baisiausią, liūdniausią, linksmiausią, kvailiausią, trumpiausią, dainingiausią ar kokią kitą „labiausią“ pasaką. Aktoriai pokštaudami, šmaikštaudami ir žaisdami seks gerai žinomas ir kai kam gal visai negirdėtas pasakaites. Į spektaklio veiksmą įsitraukusi publika, atlikdama nesudėtingas, bet labai svarbias užduotis, tikrai neturės kada nuobodžiauti.

Kovo 1 d. (ketvirtadienį) 12 val. Pilies salėje teatro laboratorijos „Atviras ratas“ spektaklis-improvizacija vaikams „Senelės pasaka“. Kūrybinė grupė: Aidas Giniotis, Ieva Stundžytė, Benita Vasauskaitė, Vytautas Leistrumas, Justas Tertelis, apdovanoti „Auksiniu scenos kryžiumi“ už geriausią 2007 m. spektaklį vaikams. Spektaklio trukmė 1 val. NEMOKAMAS.

S. Nėries eilėraščio „Senelės pasaka“ pagrindu sukurtame muzikiniame spektaklyje- improvizacijoje atgyja žinomų pasakų personažai – Žąsinas Moliūgas, trečias brolis Jonas, Našlaitėlė, žalčio žmona Eglė bei daugelis kitų. Spektaklio kūrėjai atvirai ir žaismingai pasakoja netikėčiausias istorijas bei drąsiai kviečia mažuosius kurti Pasaką kartu. Pasaką, kur žąsinai gali skraidyti, o žuvys – kalbėti. Kur kiekvienas gali virsti, kuo tik panorėjęs, o stebuklai užklupti tada, kai mažiausiai jų lauki ir tikiesi… Tai spektaklis sukurtas ne tik žiūrėti, bet ir aktyviai dalyvauti.

Kovo 2 d. (penktadienį) 18 val. Pilies salėje Nacionalinio dramos teatro 2-ų dalių spektaklis – Juhos Jokelos „Fundamentalistai“. Režisierius Jonas Vaitkus. Vaidina Remigijus Bučius (Povilas Budrys), Rasa Samuolytė (Ramunė Skardžiūnaitė). Spektaklio trukmė 2 val. 30 min. Bilieto kaina 25 Lt.

Jonas Vaitkus: „Begalinių klausimų apie mirtį, apie gyvenimą, apie religiją, apie tikėjimą antplūdį išgyvena visi žmonės, ar jie būtų ateistai, ar katalikai, ar stačiatikiai. Kitas dalykas – kaip kiekvienas su tuo susiduria, kaip priartėja prie šių klausimų sprendimų, kur link pasisuka jų keliai? Juk yra ir tokių, kurie pasiklysta, užstringa tarp religijų ir nebesupranta, kas aplink juos ir su jais darosi. „Fundamentalistai“ paliečia visus sluoksnius: ir jaunus žmones, ir tuos, kurie buvo ateistai, o dabar pradėjo galvoti kitaip. Pjesėje labai svarbus skausmingas tarp dviejų žmonių susidarantis klausimų laukas – jis išryškėja per jų konfliktus, per atsakymų paieškas, per meilę. Pjesė įdomi tuo, kad jos pradžioje viskas jau yra įvykę. Iš pradžių atrodo, kad Markus yra apsisprendęs palikti kunigystę, bet pabaigoje išryškėja, kad jo pradinė būsena – bevaidinant, apmąstant viską, kas įvyko, grįžtant į praeitį ir į dabartį – pasikeitė. Būtent suvaidinęs spektaklį, jis dar kartą išanalizuoja visą spektrą įvairių galimybių, kurios iškyla religijos, tikėjimo dėka susidūrus su moterimi… Pjesė atvira, nuoširdi, apnuoginta. Joje nėra jokių „pastatyminių“ dalykų, viskas remiasi aktoriaus-žmogaus sąmone. „Fundamentalistuose“ svarbiausia – žmogaus vertybės, jo stuburas.“

Juha Jokela (g. 1970) yra vienas ryškiausių šiuolaikinių Suomijos dramaturgų. Jo pjesės populiarios ne tik Suomijoje, bet ir kitose Skandinavijos šalyse. Jokela vienodai sėkmingai rašo ir teatrui, ir televizijai, o jo pjesės bei scenarijai pelnė garbingus apdovanojimus Suomijoje ir už jos ribų. Jo kūrybai būdingas dokumentinio tikroviškumo ir fikcijos derinys, gebėjimas į skausmingas problemas pažvelgti su nuostaba ir humoru. „Fundamentalistai“ 2008-aisiais pelnė geriausios Šiaurės šalių metų pjesės apdovanojimą. Vertinimo komisijos sprendime buvo rašoma: „Pjesė padeda suprasti, kad fundamentalizmas yra daugiau nei ribotos žmonių su turbanais idėjos, ir suteikia žiūrovui galimybę perprasti fundamentalistinį mąstymą užuot jį smerkus“.

Kovo 3 d. (šeštadienį) 15 val. Kultūros centre festivalio baigiamasis spektaklis – Kauno dramos teatro prisiminimų drama „Akmenų pelenai“. Režisierius Agnius Jankevičius. Vaidina Gabrielė Aničaitė, Aleksandras Kleinas, Inga Mikutavičiūtė, Henrikas Savickis. Spektaklio trukmė 2 val. Bilieto kaina 25 Lt, moksleiviams, studentams, senjorams 20 Lt.

Tai mistiškai poetiška, šamanistiniais ritualais užburianti drama. Jos veikėjai – šiuolaikiniai žmonės, kuriems kaip oro trūksta meilės. Jie stengiasi nepasiduoti gyvenimo beprasmybei ir susikurti laimę. Į atokią sodybą su dukterimi išsikėlęs Klermonas tikisi pamiršti žiauriai nužudytos žmonos netektį ir gyventi toliau. Iki pamatų sudeginęs senąjį namą, jis stato naują. Kai iš rūsio bus išnešti visi akmenys, gyvenimas vėl prasidės. Širlei Klermonas primena dar paauglystėje prisisapnavusį vyrą vilko akimis – tai jos gyvenimo vyras. Tačiau su prabudusiais Širlės jausmais neketina taikytis prisiekę draugai – visų pirma ją be atsako mylintis Koko… Kiekvienas pjesės veikėjas nori gyvenimą pradėti iš naujo, pamiršti patirtus košmarus, tarsi laukinį žvėrį prijaukinti džiaugsmą ir nors trumpai jį paglostyti. Tai spektaklis apie šiuolaikinę jaunąją kartą, kurios susvetimėjimas kėlė nerimą „nuoširdesniems“, kurios infantilumas pykino „brandžiuosius“, kurios familiarumas į nepatogią padėtį statė „diskretiškuosius“, kurios atvirumas, tarsi nuogybė, iki šiol trikdo „nuoširdžiai“ jautrius… Karta, kuri neslepia, kad miršta vaikais, kuri gyvena be prasmės, myli be atsako, kuri kerštauja pati sau…

Danielis Danisas – abiejose Atlanto pusėse pripažintas kanadiečių rašytojas ir skulptorius, vadinamosios naujosios Kvebeko dramaturgijos atstovas, apdovanotas Kanados vyriausybės ir kitomis premijomis, paskelbtas Prancūzijos meno ir literatūros riteriu. D. Daniso kūryboje labiausiai vertinama peizažo poetika ir magija, kasdieninių ir simbolinių įvaizdžių perpynimas, kalbos skambumas. Jo žodis atskleidžia kitokio pasaulio, nei mes pažįstame, viziją. „Akmenų pelenai“ – viena iš monologinių jo pjesių, kurioje personažų tarpusavio ryšiai kuriami iš prisiminimų apie jau praėjusius įvykius. Dialogas čia vyksta ne tarp veikėjų, o kiekvieno personažo paties su savimi ir tuo pačiu su visų mūsų vaizduote. Režisieriui Agniui Jankevičiui rūpi žmogaus viduje slypintis vėžys, kuris mus pagraužia, kai mūsų gyvenimas ima skleistis. Anot režisieriaus, šio vėžio prigimtis – nuobodulys, neapykanta, nedarbas, negalėjimas valdyti savo ateitį. Todėl spektaklį jis skiria tiems, kuriems meilė reikalinga kaip išsigelbėjimas ir sąlyga gyventi toliau.

Bilietai jau parduodami. Bilietų kasa dirba: antradieniais , trečiadieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais 9 –11 12 – 15 val., šeštadieniais 9 – 11 val. ir 1 val. iki kiekvieno mokamo renginio pradžios. Poilsio dienos sekmadienis , pirmadienis. Pirmąją prekiavimo savaitę bilietų telefonu neužsakome. Pilies salėje vykstančių spektaklių bilietai prekiaujami be nurodytų eilių ir vietų – bus parduota 120 bilietų (tiek telpa salėje).

Dalintis