Nudažyti, kad nereikėtų šildyti?

2011-04-08 | Kategorija: Palėpė

NASA ir Rusijos karo pramonėje naudojami termoizoliaciniai dažai atstoja izoliacines namų apšiltinimui naudojamas medžiagas. Padengus namo fasadą specialiais dažais, pasak gamintojų, šildymo sąnaudas galima sumažinti 50 procentų. Nudažęs namo fasado išorę šiais dažais, biržietis Petras Kalkys šią žiemą buto šildymui sutaupė 300 kubinių metrų dujų.

Dažai, atstojantys apšiltinimo medžiagas

Rudenį sužinojome, kad biržietis Petras Kalkys ruošiasi šiltinti išorines buto sienas nauja, Rusijos karo pramonėje naudojama technologija. Paprašėme apie ją papasakoti, bet sulaukėme ryžtingo pono Petro atsakymo: „Dar per anksti, leiskite pačiam įsitikinti, ar tai duos efektą“. Po žiemos šalčių vėl prašėme P. Kalkį papasakoti, ar pavyko sutaupyti šildant butą: „Dar negaliu daryti išvadų“, – sulaukėme atsakymo. Pasibaigus šildymo sezonui P. Kalkys sutiko papasakoti apie skystą keramikinę šilumą izoliuojančią medžiagą ir jos duodamą efektą.

Tačiau P. Kalkys keletą kartų perspėjo – dažai visą efektą duoda tik po metų: „Kol dar pats nesu įsitikinęs naujųjų dažų nauda, nenoriu prieš visą rajoną pasirodyti. Juk jaučiu atsakomybę prieš kitus žmones, kurie paskaitę ir patikėję dažų nauda, norės juos pirkti. Tačiau faktai tokie: vienas litras nanotechnologijomis pagrįstų dažų kainuoja 32 litus. Padengti 1 kvadratinį metrą namo tokiais fasado dažais kainuoja 100–120 litų. Per šią 1,8 laipsnio šaltesnę žiemą buto šildymui sutaupyta 300 kubinių metrų dujų“. O dažai, pasak įmonės, su kuria P. Kalkys pasirašė sutartį, optimaliausiai šilumą ima saugoti tik po metų.

Viskas prasidėjo nuo vamzdžio

O viskas prasidėjo, kai Petras Kalkys pernai statybos parodoje susidomėjo… vamzdžiu. Tiksliau, tomis vietomis, kur vamzdis buvo nudažytas specialiais dažais. Prie karšto metalinio vamzdžio nebuvo galima pridėti rankos, o ten, kur jis buvo nudažytas, plonytis dažų sluoksnis puikiai izoliavo šilumą ir karščio ranka nejuto. P. Kalkys pasidomėjo, kokiais dažais nudažytas vamzdis.

Pasirodo, tai Rusijos mokslininkų sukurti, nanotechnologijomis pagrįsti dažai. Dėl savo termoizoliacinių savybių jie netgi vadinami ne dažais, o skysta keramikine šilumą izoliuojančia medžiaga. Savo šiluminės fizikos savybėmis šie dažai, pasak gamintojų, pranoksta analogus. Panašūs JAV NASA laboratorijose sukurti dažai naudojami dažyti kosminiams laivams. Rusijoje ši medžiaga taip pat naudojama karo pramonėje, kur efektyviai apsaugo nuo šilumos pokyčių.

Senos statybos pastatą nelengva efektyviai apšiltinti

Namas Vytauto gatvėje, kuriame gyvena P. Kalkys, yra senos statybos. Sienose tarp plytų mūro beveik nėra palikta tarpo, tad sienų vidus neužpildytas jokiu izoliaciniu sluoksniu. Erdvų, 240 kv. metrų ploto, per du aukštus išsidėsčiusį, tačiau senos statybos butą apšildyti žiemą kainavo brangiai – per sezoną apie 5 tūkstančius litų. P. Kalkys apsvarstė įvairius variantus ir nusprendė įsirengti atskirą šilumos mazgą – kad pats galėtų savo bute reguliuoti šilumą. Atlikus kai kuriuos apšiltinimo darbus ir ėmus pačiam reguliuoti šilumą buto šildymas kainavo apie 3000 litų per šildymo sezoną.

Buvo padarytos termovizinės nuotraukos, kurios parodė, per kurias namo sienų vietas į aplinką išspinduliuojama daugiausiai šilumos: per sienų ir langų sudūrimus. Meistrai draskė mūrą apie langus, grūdo į plyšius sandarinimo medžiagas. Termografiniai matavimai parodė, kad nemažai šilumos išeina per namo pamatus, kurie dar ir siurbia vidun drėgmę. Dar viena jautri vieta – lubos.

P. Kalkys suskaičiavo, kad išorinių sienų apšiltinimas tradiciniais metodais – izoliacinis akmens vatos sluoksnis, tinkavimas, fasado dažymas – kainuotų apie 100–120 litų už kvadratinį metrą. Rusijos karo pramonėje naudojama skysta keramikine šilumą izoliuojančia medžiaga padengus namo fasadą būtų kainavę maždaug tiek pat.

Kosminės ir karo pramonės gaminys, pagrįstas nanotechnologijomis

Šiltinimo efektą duodančius dažus rusų mokslininkai sukūrė iš aukščiausios kokybės akrilinių dervų bei keramikinių, itin plonų mikrosferų su jonizuotu oru. Be to, į produktą dedami specialūs priedai, užkertantys kelią korozijos atsiradimui ant metalinių paviršių ir neleidžiantys susidaryti grybeliui ant padidintos drėgmės betoninių paviršių. Ši kombinacija medžiagai suteikia lengvumo, elastingumo, tąsumo, bet, svarbiausia, suteikia puikių termoizoliacinių savybių.

Medžiaga savo konsistencija primena įprastus dažus, yra suspensija, kuri tinka bet kokiam pagrindui. Jai išdžiūvus susidaro elastinė polimerinė danga, pasižyminti unikaliomis šilumą izoliuojančiomis savybėmis ir teikianti antikorozinę apsaugą. Pasak mokslininkų ir gamintojų, šios medžiagos izoliacinių savybių unikalumas – intensyvaus molekulinio jonizuoto oro, esančio polinėse sferose, poveikio rezultatas.

Tačiau svarbiausia – dažų termoizoliacinės savybės. Pasak gamintojų, 1 milimetru dažų padengto sluoksnio užtikrina tokias pat izoliacines savybes, kaip ir 50 mm ruloninės izoliacijos ar vienos – pusantros plytos storio mūras. Skysta keramikinė šilumą izoliuojanti medžiaga termoizoliacinėmis savybėmis toli lenkia ne tik tradicines izoliacines medžiagas, bet ir veltinį, vatą ir stiklo vatą bei penoplastą.

Namas apšiltinamas jį nudažant

Tačiau P. Kalkys nelabai pasitikėjo reklama, išstudijavo gautą medžiagą. Ilgai bendravo ir su „stebuklingų dažų“ pardavėjais. Firma garantavo, kad šiais dažais – izoliacine medžiaga – padengus namo fasadą, šilumos sąnaudos sumažėja 50 procentų. Kad tai rimta įmonė, P. Kalkys sako įsitikinęs, kai į sutartį įtraukė punktą, jog dažams duodama 10 metų garantija.

Atvykę meistrai darbavosi daugiau kaip mėnesį. Jie specialia technologija paruošė sienas ir purškė dažus. Išorines sienas teko dažais dengti keliais sluoksniais. Dažai yra balti, užsakovas pats pasirenka norimą atspalvį.

Dažai specialiai paruoštą namo fasadą padengė 1 mm sluoksniu. Vietose, kur šilumos išgaruodavo daugiau, pavyzdžiui, apie langus, būdavo dedamas kiek storesnis dažų sluoksnis. Kitos rūšies dažais buvo padengti pamatai – kad mūras nebesugertų drėgmės. Kai kur vidines sienas teko dengti danga, naikinančia grybelį. Vienam kvadratiniam metrui prireikė maždaug litro dažų. Jų litras kainuoja 32 litus, be to, teko mokėti už darbą meistrams. Rudenį darbai buvo baigti, tačiau firma įspėjo, kad geriausios dažų termoizoliacinės savybės pasireikš tik po metų.

Šaltesnę, nei pernykštė žiemą sutaupė

Ar išlaidos pasiteisino? P. Kalkys atsinešė sąsiuvinį, kuriame kelerius metus surašo, kiek sunaudoja dujų butui apšildyti. 240 kvadratinių metrų butui per du aukštus apšildyti 2009 metų gruodžio mėnesį reikėjo 472 kub. metrų dujų. Praėjusių metų gruodį – 412 kubinių metrų dujų. Dar reikia prisiminti, kad gruodžio mėnesį vyravo šaltoki orai. Žemiausia oro temperatūra buvo 13–19 laipsnių šalčio, o keletą naktų ji buvo nukritusi ir žemiau nei 20 laipsnių šalčio. Mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 7,8 laipsniai šalčio (4–6 laipsniais žemesnė nei vidutinė daugiametė).

P. Kalkio sausio mėnesio užrašai rodo, kad 2010 metais buto šildymui sunaudojo 530 kub. m. dujų, o šių metų sausio mėnesį – 387 kub. m. dujų. Tiesa, sausio mėnesį vyravo nešalti orai, vdutinė oro temperatūra buvo –3,9 °C (2–3 laipsniais aukštesnė nei vidutinė daugiametė).

Tačiau praėjusių metų vasaris buvo pavasariškai šiltas, o šiemet iki mėnesio pabaigos išsilaikė šalti, be atodrėkių orai, žemiausia oro temperatūra nukrito iki 21–27 laipsnių šalčio, vidurinė mėnesio oro temperatūra buvo 9,6 laipsniai šalčio (keturiais laipsniais žemesnė nei vidutinė daugiametė). Pono Petro užrašai rodo, kad pernai vasario mėnesį dujų buto šildymui buvo sunaudota tiek pat, kiek ir pernai – po 380 kub. m. dujų.

2010 kovo mėnesį sunaudota 280, o šiemet – 230 kubinių metrų dujų. Iš viso šią šaltą žiemą P. Kalkys, šildydamas butą, sutaupė maždaug 300 kubinių metrų dujų, nors vidutinė oro temperatūra šių metų šildymo sezono metu buvo beveik 2 laipsniais mažesnė.

Tai gal taupydami šilumą Kalkiai po butą vaikščiojo apsirengę šiltais megztiniais? Pasak šeimininko, nors ir taupė, tačiau stengėsi šildyti butą optimaliai ir tikrai nešalo. Speciali kompiuterinė programa valdo temperatūrą kambariuose taip, kad ji dieną nenukristų žemiau kaip 20 laipsnių šilumos. Nuo 7 val. ryto temperatūra kambariuose pakeliama iki 20–21 laipsnio šilumos. Vakare, apie 19 val., kambariai pradeda vėsti. Kol šeimininkai miega, oro temperatūra kambariuose nukrenta, tačiau ne žemiau kaip 17 laipsnių.

Dalius MIKELIONIS

D. Mikelionio nuotr.

„Biržiečių žodis“

Selonija.lt

Dalinkitės



20 komentarų to “Nudažyti, kad nereikėtų šildyti?”

  1. - sako:

    Kaip patogu susirinkusiems svarstyti, priiminėti sprendimus, neturint galimybės išsakyti savo nuomonę, ateities perspektyvas Germaniškio pagrindinės mokyklos bendruomenei, vieniems leidimas dalyvauti duodamas, kitiems- ne, matyti, kad laimi tie, kurie garsausiai rėkia, tuomet pasimeta ir tie, kurie anksčiau turėjo kitokią nuomonę, pasiduoda bandos jausmui. Griaukite sėkmingai, kas pasiekta nelengvu, pasiaukojančiu darbu, o vėliau… vėl gailėkitės, kad liks tik griuvėsiu krūva- kaimo puošmena. Ką darysi- nėra blaiviai mąstančiu, kas išklausys, kokios kaimo moterėlės pasisakymą…

  2. smalsutė sako:

    Na o kokie šios žiemos duomenys? Kiek šiemet sutaupėt?

  3. Kęstas sako:

    laba diena,

    kur galima isigyti siu dazu ir gauti papildomai informacijos?

    ačiū

  4. Jaronimas sako:

    Sveiki, domėjausi ir aš panašiais dažais (tikrai čia ne reklama – ThermoShield), bet kažkaip man tokių aukštų kainų už kv. m. nesigauna, na žinoma man skaičiavo vidaus sienų padengimo kaštus (firmos atsakymas):

    "Visi dažai puikiai atlieka šiluminės izoliacijos funkcijas ir sutaupo nuo 22 iki 30 proc. šilumos. Dažų šiluminis laidumas 0,0003 WmK, kas prilygsta 5 cm polistirenui ar vatai. Dažų kainos nuo 38 Lt iki 58 Lt už litrą (perkant didesnius kiekius taikomos nuolaidos). Dažų išeiga 1 litras = 3.3 kv. metro dažant trijais sluoksniais. Kitaip sakant, kv.metro

    savikaina nuo 10 iki 15 Lt(priklauso nuo dažų rūšies)".

    Tai iš kur gautos 100-120 lt/kv.m. kainos man tampa nebeaišku, nebent čia dar prisidėjo statybininkų visi įkainiai už darbus, paruošimą dažymui ir t.t. Juk ne veltui sakoma, kad už darbus reikia mokėti tokia pat sumą kiek kainuoja medžiagos.

    Tesiant tokių dažų tema dar yra ir kitas produktas – tai priedas (tas pats NASA technologiju – izoliacinis dažų priedas – Insuladd), tik jis milteliu-granulių pavidalu pilasi i dažus, tai yra reika pačiam pasigaminti galutinę medžiagą dangos padengimui, nei anksčiau aprašyti dažai, kurie jau yra paruošti naudoti. Pasaulyje šie dažai jau naudojami apie 15 m., tik pas mus jie dabar bando skintis kelią, nors pirmasis straipsnis Lietuvoje apie juos buvo skelbiamas 1999 m. (1999 10 20, Verslo žinios, Nr. 189, 10p.)

  5. ... sako:

    Remontavausi butą dar 2010 m. gruodį ir statybininkai (dažytojai) pasakojo juokingas istorijas apie vieną bobutę, kuri prisipirko to korundo.

    Nenoriu pasirodyt ciniku, tačiau nebūkit jūs tokie naivuoliai. Jei tikrai norit apsišildint butą ar pastatą (ir/arba sužinot pagrindines šilumos nuostolių "priežastis") ir neiššvaistyti pinigų ten, kur nereikia (viską padaryti maksimaliai racionaliai), siūlau pradėti nuo termovizinių nuotraukų, kurias pasidarius viskas matosi kaip ant delno. Geriausia jas daryti žiemą, kad būtų kuo šalčiau lauke (t.y. kuo didesnis vidaus ir lauko temperatūrų skirtumas) – tada geriausiai viskas matosi.

    Kai pasidarysit termovizines nuotraukas, tada žinosit ką konkrečiai reikia padaryti ir ko apskritai net nereikia daryti. Pvz. pagrindinės "šilumos nuostolių" problemos, ypač senos/sovietinės statybos namuose, yra LANGAI ir palangės. Net jei sudėti plastikiniai langai, jie gali būti patys pigiausi ir/arba nekokybiški (o tai irgi matosi iš termovizinių foto), arba nekokybiškai sumontuoti. Pagrindinė problema yra "apvadai", kur dažniausiai būna tuščios ertmės (ne visur "užvaryta" makrofleksu arba jis jau senas ir ištrupėjęs)…Imate kaltą, iškalate ties ertmėmis skyles, užvarote pilnai nauju KOKYBIŠKU makrofleksu (niekada nepirkit pačio pigiausio!). Tą patį padarote su vidine ir išorine apatine palangės dalimi. Kiek jums kainuos nusipirkti kelias "bankes" makroflekso, pakalti skyles su kaltu ir išsivalyti dulkes po remonto? Dešimtis litų. Toliau – jei yra didelės lauko/išorinės sienos bute, matuojat su termovizoriumi jų temperatūrą. Jei viduje jų temperatūra esant kokiems minus 15 C lauke siekia bent +16 C, su tomis sienomis reiškia VISKAS GERAI ir NIEKO DARYTI NEREIKIA…Jei temperatūra žemesnė, tada paprasta – kai ruošitės daryti kosmetinį buto remontą, nusipirkite polistorolo (kainuoja berods 2,5 Lt/m2, jei norite geresnio ir kietesnio – pirkite polistireną, tą "žalsvą", užtenka pilnai 3 cm storio, kainuoja berods 5,5 Lt/m2). Nusiperkat specialiai skirtų klijų (kibirėlis keliolika litų), tada "tinklelio" (m2 nesiekia 2 Lt), tinko, glaisto ir dažų. Net į dažus neverta daug pinigų kišti (investuoti), užtenka paprastų, nes vistiek po 3-5 metų norėsis perdažyt butą…Visas tas malonumas jums kainuos (neskaitant darbo) MAKSIMUM kokius kelioliką litų už m2 SU VISU PERDAŽYMU (mano skaičiavimais pats apšiltinimas išeina apie 10 Lt/m2). Jei ne patys darysit, dažymas kainuoja apie 6-8 Lt/m2, paruošimas dar tiek pat. O kadangi išorės sienų kvadratūros bus na tikrai nedidelės, jums tas apšiltinimas iš vidaus atsieis papildomai šalia dažymo VOS KELIS ŠIMTUS LITŲ…O efektą pamatysit jau pirmą dieną pabaigę darbus. Dar vienas dalykas, sudėtingesnis (darbo prasme) yra GRINDŲ šilumos izoliaciją…Dažnai ten būna tuščias tarpas ("gitara"). Tai aktualu ypač tiems, kurie gyvena pirmame aukšte (virš rūsio)…Tačiau ir tai paprastai ir gan nebrangiai išsprendžiama (tik reikės tai daryti, kada sumanysit keisti grindis)…Yra specialus skystas 1:100 besiplečiantis makrofleksas, kuris užpurškiamas ir iškart suformuoja hermetiškas putas. Gausis irgi ne itin brangiai, bet eektuyviai tiek dėl šilumos, tiek dėl garso izoliacijos…

    • Tauresta sako:

      Tikrai nepatariu patalpų sienas iš vidaus šiltinti polistirenu, nes, kaip žinome, jo laidumas vandens garams mažas, siena "nekvėpuos". Be to, klijuojant polistirena, tarp jo ir sienos visada liks neužsipildžiusių klijais tarpelių, ertmių, kur kaupsis drėgmė (dėl prasto kvėpavimo), tokiu būdu susidarys palankios sąlygos pelėsio atsiradimui.
      Galimas kitas varijantas – akmens vata. Jos laidumas vandens garams geresnis, bet, suskaičiavus visas sąnaudas, kaina gausis gerokai didesnė, o norimo efekto galime ir nepasiekti, nes sunku užtikrinti gerą sandarumą, kas yra svarbiau už šiltinančios medžiagos storį.
      Plačiau apie termoizoliacines medžiagas skaitykite http://www.tauresta.lt

      • ANDRIUS sako:

        1 dalis sveiki,
        dalis kometarų juokingi, bet įdomiausi -pseudomoksliniai: pvz. mitų apie sienų laidumo įtaką patalpos drėgnumui ir pan. Juk pagrindinis įrenginys kovai su besikaupiančia drėgme -gerai veikianti ventiliacija (priverstinė, gravitacinė, su rekuperacija ar be jos -bet -ventiliacija) Jei kam įdomu, paskaitykite patalpų oro kaitos normas (jos svyruoja apie 30-50m3/h ir tai pagrinde – dėl drėgmės balansavimo -tai ar gali laidesnė, ar mažiau laidi siena tokio oro kiekio drėgmei daryti bent kokią žymesnę įtaką…

      • ANDRIUS sako:

        2 dalis
        Kelis metus gyvenau savo paties iš vidaus šiltintame bute (akmens vata) su iš buto pusės paklotu polietileno sluoksniu (kad dėl minėtos buto ore esančios drėgmės nešlaptų vata, mat ji tada jau neizoliuoja, o netgi atvirkščiai -garuodama iš buto šilumą ištraukia). Buto virtuvės ir miegamųjų languose buvo įrengti į patalpos oro drėgmę reaguojančios orlaidės (firmos aereco) ir gerai veikiant naturalios oro traukos sistemai (žiemą) to užtekdavo.Rudenį ir pavasarį dėl susilpnėjusios traukos ar po valio gaminimo įjungtdavome vonios ar virtuvės oro ištraukėją ir vėl -jokios drėgmės.

      • ANDRIUS sako:

        3 dalis
        Tačiau šį komentarą rašau dėl kitų priežasčių -pirma -teisingas apšiltinimas (atitvarų-sienų, grindų ir stogo) visada duoda didelę naudą -nebent pastatas tikrai šiuolaikiškai apšiltintas -netikėkite nesąmonėmis tipo -mano namo sienos 75 cm storio -jis šiltas: buvau liūdininkas, kai termovizininkas šaltą dieną vienodai gerai iš lauko matė ir tokios statybos namo ir tarybinio 34 cm storio sienų blokinio namo šildymo prietaisų įrengimo vietą-t.y. sienos iš lauko pusės abiem atvejais buvo vienodai laidžios…

      • ANDRIUS sako:

        4 dalis
        Antra-šiltinimas iš vidaus pavojingas, ypač- jei pastato ar patalpos sienos peršala -buto šiluma, išeidama per tokią sieną, ne tik plonina jūsų piniginę, bet ir neretai gelbsti nuo pelėsio o pastato sieną -nuo griaunančios neišgaravusios drėgmės jėgos-kažkodėl ne tik šiltinimo iš vidaus sistemų pardavėjai, bet ir dalis iš viso šiltinimo populiarintojų užmiršta drėgmės pavojingumą(mūsų klimate) sienoms. Trečia – pagal p. Kalkio rezultatus jis nelabai, bet vis tik taupė -tačiau kai nebuvo matuota ( iki ir po šiltinimo) patalpų temperatūra, tai sakyčiau, kad rezultatas-neįtikinantis (pagrindimas -2010 01 Tvid lauko -11 laipsnių -dujų 530m3; 2010 12 Tvid lauko -7,1 laipsnių-dujų 412 m3), juolab, kad vėlesnių žinių iš šio namo neberadau.

  6. Darius sako:

    gavau šių dažų ir padariau štai toki eksperimentą,nudažiau dvi vienodas 1L talpos alaus skardines,pripildžiau verdančio vandens,nudažyta skardinė išties mažiau degino rankas,bet po 15 minučių pamatavus vandens temperatūra skardinėse paaiškėjo tai, kad nudažytoje skardinėje, kaip bebūtu man keista vanduo tapo vėsesnis 2,5C laipsnio ,o p-o 1,5 valandos buvo didžiausias skirtumas,dažytoje skardinėje vėsesnis 9,5 C,po kelių valandų temperatūra abejose skardinėse susilygino ir tapo lygi kambario temperatūrai,vertinkite kaip norite,tikėjausi atvirkštinio rezultato,bandymą kartojau kelis kartus

    • Valdas sako:

      Jei nori gauti rezultatą kokio tikiesi, reikia izoliuoti tavo skardines nuo kontakto su oru. Šita izoliacija izoliuoja nuo visų šilumos perdavimo būdų, tame tarpe ir spindulinio, t.y. atspindi 80% infraraudonujų spindulių. Tuo budu gavosi "kamino traukos efektas" vaizdžiai šnekant, todėl vanduo tapo šaltesnis už kambario temperatūrą. Fizikiniai procesai tikriausia sudėtingesni, bet esmė ta pati.

  7. Nerijus sako:

    O kur galeciau nusipirkti siu dazu? nes jusu internetinis adresas neveikia

  8. Asta sako:

    Domiuosi šiais dažais. Gaila, kad Lietuvoje jie neseniai atsirado ir skaitau pirmą atsiliepimą iš išbandžiusių.Rusijos svetainėse irgi beveik nėra atsiliepimų. Skaitant susidaro įspūdis, kad tai pasaulio stebuklas ir turėtų nurungti visas kitas izoliacinias medžiagas. Aš norėčiau šiltinti vidaus sienas ir labai norėčiau išgirsti nuomonę išbandžiusių.. Gal kas atsilieps? Beje, Rusijoje šie dažai gerokai pigesni….

  9. jonas sako:

    Sio tipo termo izoliaciniai dazai galima dengti tik sausas sienas,nes ju garu pralaidumas labai mazas.Uzsikonservavus dregme sienose kuro sanaudos sildymui gali net padideti.

  10. Dalius sako:

    Rašydami neakcentavome termoizoliacinių dažų pavadinimo, kad tai nebūtų reklama. Tai yra "Korund" dažai.

    Štai čia apie juos ir firmą, kuri jais dirba – plačiau

    http://korund.lt/index.php?page=prezentatsiya-kor

  11. Vytautas sako:

    Norėtume sužinoti kokia kompanija atlieka šiuos termoizol. Dažų dengimo darbus, kaip šie dažai vadinasi ir kur jų galima gauti nusipirkti,

    Ar įmanoma patiems atlikti šiuos dažymo darbus.

  12. Anonimas sako:

    Kažkaip nelabai norisi tikėti, kad dažai gali apšiltinti pastatą

    Gal čia nuo balandžio 1-osios užsilikęs rašinėlis? :)

Rašykite komentarą

Gerbiami komentatoriai, primename, kad komentaruose draudžiama skleisti šmeižtą, dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui; taip pat draudžiama kurstyti diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu, raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, kurstomas karas ar neapykanta.

Primename, kad netinkamo turinio komentarai gali užtraukti administracinę ir/arba baudžiamąją atsakomybę, o duomenys apie tokius komentatorius perduoti teisėsaugos institucijoms, kaip tai numatyta LR teisės aktuose.

Taip pat netoleruosime keiksmažodžių ir vulgarių dviprasmybių.

Kviečiame komentuoti, bet reikškite savo nuomonę kultūringai. Gerbkime vieni kitus.