Sveikatingumo mokytojas

Nuo lapkričio pradžios „Atžalyno“ vidurinėje mokykloje sveikatingumo kursus vedė viena iš Lietuvos sveikuolių judėjimo legendų, Sveikuolių sąjungos viceprezidentas Eligijus Valskis. Grupė biržiečių mokėsi teisingai gyventi ir maitintis, kvėpuoti, susipažino su jogos pagrindais. E. Valskis atskirai susitikdavo su Biržų jaunimu, nes, anot jo, geriau iš karto pradėti gyventi sveikai, nei ieškoti išeities, kai sveikata sutrinka ir vaistai nepadeda. Nors E. Valskio dienotvarkė ir įtempta, jis rado laiko pokalbiui su „Biržiečių žodžio“ skaitytojais.

Apie save

Su ponu Eligijumi susitarėme susitikti prie IKI, ir be vargo pažinau iki šiol nematytą žmogų: iš automobilio išlipo pasitempęs, besišypsantis, ilgus plaukus į kasą susirišęs jaunatviškas vyras. Tauragėje gyvenantis sveikuolis kupinas energijos. Jis pasakojo:

– Pats į sveikuolių veiklą įsitraukiau ne iš gero gyvenimo. Pirmą kartą sveikata sušlubavo, kai buvau dar paauglys. Tada susirgau gelta. Atrodė, pasveikau. Buvau futbolininkas, labai aktyviai sportavau, nedaviau pakankamai laiko organizmui atsigauti po ligos. Jaučiau, kad paskauda kepenis, bet nekreipiau dėmesio, – prisimena ponas Eligijus. – Be futbolo, dar buvau imtynininkas, kilnodavau štangą. Pelniau ne vieną daugiakovės prizą. Kad organizmas atsistatytų po fizinių krūvių, vartodavau daug vitaminų. Nė nepagalvodavau, kad ligos pažeistoms kepenims tai ne į naudą. Sulaukęs 24 metų dar sykį susirgau gelta. Šįsyk užsikrėčiau kito tipo hepatito virusu. Teko ilgokai gydytis ligoninėje. Tačiau ir po to neatsisakiau sporto. Užsiiminėjau kultūrizmu, karatė, bėgiojau. Kartą per karatė treniruotę gavau smūgį kepenų srityje, išsiliejo tulžis. Kepenų veikla visiškai sutriko. Man buvo tik 32 metai, o jau tapau sunkiu ligoniu. Mitau vien fermentais. Bet sveikata taip ir nepasitaisė. Beveik nieko nebegalėjau valgyti, net pieno produktų. Dar jaunas, o turėjau maitintis kaip koks senukas – kone vien košelėmis, o medikai pasakė, kad jokių vaistų, kurie man galėtų padėti, nėra.

E. Valskis sako tada pats pradėjęs ieškoti būdų pagerinti savijautą. Skaitė daug įvairios literatūros. Tais laikais jos buvo sunku gauti, kopijuodavo straipsnius rusų kalba. Pirmiausia atrado badavimą. Pirmą kartą badavo dvi savaites. Gėrė tik distiliuotą vandenį.

– Rezultatai buvo neįtikėtini. Kepenys visiškai išsivalė. Pamažu pradėjau valgyti, beveik viską, ką mėgau, – prisimena Eligijus.

Pasidaręs išsamius sveikatos tyrimus sužinojo, kad kepenys baigia išsivalyti. Ir širdies, kuri buvo nukentėjusi nuo didelių sportinių krūvių, veikla beveik visiškai atsistatė.

– Dabar artėju prie penkiasdešimtmečio. Apmaudu, kad užtrukau beveik du dešimtmečius, kol išmokau gyventi taip, kad gerai jausčiausi, – sako E. Valskis.

Norėdamas palengvinti ieškojimus kitiems, ponas Eligijus aktyviai padeda kitiems: važinėja po šešias dešimtis Lietuvoje veikiančių sveikuolių klubų, rengia stovyklas, skaito paskaitas, moko sveikos gyvensenos, mitybos, kvėpavimo, jogos.

Ar gali lietuvis atsisakyti mėsos?

Šį klausimą pirmiausia ir uždavėme E. Valskiui, kuris aktyviai gyvendamas jau 20 metų yra vegetaras ir puikiai apsieina be mėsos. Jis nevalgo ne tik mėsos, bet ir žuvies, kiaušinių. Tik kai kurių pieno produktų neatsisako, pavyzdžiui, lydyto sviesto.

– Mėsa pagal indų vedas – „tamsos produktas“. Valgyti mėsą – tiesiog blogas įprotis. Organizmas puikiai apsieina be mėsos. Augaluose yra visko, ko reikia žmogaus organizmui. Jie sukaupia pirminę saulės energiją, – tvirtina ponas Eligijus.

Pasak jo, reikia skirti sąvokas „alkis“ ir „apetitas“. Tai visiškos priešingybės. Alkiui numalšinti užtenka visai nedaug maisto. O apetitas yra be saiko – jam pataikaujant galima kimšti viską ir be perstojo. Ne veltui indų išminčiai moko, kad svarbu ne kiek ir ko suvalgai, o kaip maistą įsisavina organizmas.

– Daržoves, košes gardinu nerafinuotu aliejumi. Žalumynai, vaisiai, daržovės, kruopos ir sėklos sudaro valgiaraščio pagrindą. Retkarčiais jį paįvairinu riešutais. Neatsisakau suvalgyti ir vieną kitą saldainį. Svarbiausia, kad maistas būtų žalias, kuo mažiau apdorotas, – aiškina sveikuolis. Ir pagiria Biržus, kuriuose yra didelis sveiko maisto pasirinkimas. – Turite turgų su kaime išaugintomis daržovėmis. Ekologiškai išaugintų daržovių, didelis kruopų pasirinkimas. Net nustebau, kad nedideliame mieste yra net trys arbatų parduotuvės, kuriose galima įsigyti daug rūšių puikaus natūralaus aliejaus ir kitų sveikuoliškų produktų – prisipirkau, kad galėčiau namo parsivežti.

Jis nevalgo pusryčių. Rytą išgeria tik vandens su citrina.Toks patiekalas apvalo organizmą ir atitolina norą valgyti. Pirmą kartą valgo apie 11–12 valandą, nes tik tada įsijungia virškinimo ugnis, organizme lieka mažiau toksinų. Dažniausiai verdasi daržovių sriubą. Tiksliau pasakius, ne verda, o brandina. Daržoves, priklausomai nuo rūšies, tam tikra tvarka deda į verdantį vandenį ir, nukėlęs puodą nuo ugnies, bei sandariai uždengęs apkloja storu rankšluosčiu. Po 15–20 minučių galima valgyti – sotu ir vitamininga.

Pasak sveikuolio, taip ruošiamas maistas nepraranda savo vertingųjų savybių. Lygiai taip pat jis ruošia ir kruopų patiekalus. Kruopas užverda ir tuoj nukelia nuo ugnies.

Ponas Eligijus vartoja ir druską, ir cukrų, tačiau po nedaug. Be to, patiekalus gardina įvairiais prieskoniais ir sėklomis: garstyčių, ožragės, juodgrūdės, ciberžolės, gelsvės, imbiero, kmynų.

Ir ne bet kaip, o pagal tam tikras taisykles, kad skonis taptų subalansuotas. Pavalgius tokio maisto nebereikės varstyti šaldytuvo durelių ieškant ko nors sūraus ar saldaus, kaip dažnai nutinka užkandus daugeliui žmonių įprasto valgio – cepelinų ar karbonado. Taip ir persivalgoma, auga svoris. Kas mažiau valgo ir vartoja žymiai skurdesnį maistą, dažniausiai yra sveikesni. Juk ne vien duonos žmogui reikia. Visais laikais ponai daugiau sveikatos problemų turėjo dėl pertekliaus nei vargšai nuo nepritekliaus.

Sveikas maistas

Pokalbio metu iš karto kilo abejonių: valgydami augalinį maistą, sveikuoliai gali dar labiau užteršti organizmą, nes daržovės, vaisiai yra prigrūsti įvairių chemikalų. E. Valskis su tuo sutiko, tačiau sakė, kad arčiau kaimo gyvenantys žmonės gali be vargo gauti „švarių“ produktų. Miestiečiai taip pat gali susirasti mažiau chemizuotų daržovių ar vaisių. Viena pagrindinių žmonių sveikatos sutrikimų priežasčių – dabartiniai maisto produktai. Rasti šviežių ir natūralių produktų yra sunku. Tai didina mūsų priklausomybę nuo nenatūralių, rafinuotų, šaldytų, konservuotų, pervirtų ir greito maisto patiekalų.

Dažnai vartojami užšaldyti maisto produktai, nors jie mažai kuo skiriasi nuo šviežių ir išlaiko didesnę dalį maistingųjų medžiagų, tačiau yra priskiriami prie nevartotinų produktų. Šis maistas jau negyvas. Energijos negauname, bet organizme pasilieka toksinų. Senas maistas ardo organizmą, sukelia audinių degeneraciją. Prie to prisideda ir cheminiais priedais konservuoti produktai, kurie veikia taip pat kaip ir šaldyti.

Dauguma produktų gaminami naudojant chemines medžiagas – dirbtines trąšas, hormonus, antibiotikus (mėsos produktuose), herbicidus ir pesticidus, dažiklius, kitus priedus, konservantus. Visi sintetiniai priedai nusėda organizme ir beveik nepasišalina iš jo. Galop jie blokuoja kanalus ir trukdo maistingosioms medžiagoms patekti į organizmo ląsteles, ardo ir visaip žeidžia bei nuodija kūno audinius, mažina virškinimo ugnį. Pavojingi ir rafinuoti produktai – kai technologinių procesų metu gerinama produkto išvaizda ir ilgalaikio laikymo galimybės, tačiau prarandami vertingiausi mikroelementai. Skatinamas liguistas potraukis valgyti. Ir valgoma ne dėl alkio, o dėl to, kad nejaučiama sotumo ir pasitenkinimo tuo, ką žmogus suvalgė.

– Maistas, kurį mes valgome, turėtų būti užaugintas saulės šviesoje, virtas, bet nepervirtas, nepašildytas mikrobangų krosnelėje. Tik toks maistas yra mums naudingas ir tinkamas. Turime patys suprasti, kad maistas, kuris parduodamas parduotuvėje, yra dirbtinis, konservuotas įvairiomis cheminėmis medžiagomis. Toks maistas konservuoja mūsų organizmo ląsteles, dusina sveikatą, todėl patys turime kelti savo sąmoningumą renkantis maistą, – aiškino sveikuolis. – Vaikams negalima duoti šalto pieno, tik šiltą. Svarbu ne tik tai, ką mes valgome, bet ir kaip valgome. Prieš valgymą būtina nusiplauti rankas, veidą ir šlapia ranka perbraukti per plaukus. Nereikėtų valgyti prie televizoriaus ar kompiuterio.

Badavimas ir kiti „ekstrymai“

Iki šiol ponas Eligijus nuolat pabadauja – kelias dienas per porą savaičių. Tuo metu geria arba vien vandenį, arba vienos rūšies sultis. Ne tik vaisių, daržovių, bet ir dilgėlių, pienių, želmenų. Kartais renkasi iškrovos dienas, kurių metu maitinasi tik vienos rūšies vaisiais ar daržovėmis. Tačiau jis teigė nesąs fanatikas: organizmas pats pasako, ko jam trūksta. Tereikia įsiklausyti.

Sužinojęs apie Biržuose nutikusią istoriją, kai moteris, pasiryžusi badauti 40 dienų, pateko į reanimaciją, E. Valskis paaiškino:

– Taip daryti jokiu būdu negalima. Norint badauti, reikia daug žinių, reikia tam pasiruošti, konsultuotis su specialistais. Neužtenka perskaityti kokį lankstinuką apie badavimo naudą ar istoriją, kaip kažkam badavimas padėjo. Kam be reikalo kankinti savo organizmą? Ypač nepasiruošusį tokiam „ekstrymui”? Tai sveikatingumo beraštystė. Todėl ir važinėju po Lietuvą, kad padėčiau žmonėms atsirinkti, kas gerai, kas blogai, kas organizmui tinka, o kas – kenkia, – sakė sveikuolis.

Badavimą jis palygino su kasdieniu kūno prausimu:

– Prausdamasis apvalai kūną iš išorės, o badaudamas – iš vidaus. Tačiau geriau stengtis kuo mažiau išsipurvinti, kad nereikėtų dažnai praustis.

Ponas Eligijus sakė, kad reikia vengti kraštutinumų. Jis šypsojosi ir iš kitos sveikuoliškos legendos – kad maistą reikia kramtyti 15, 20 ar 25 kartus:

– Nesąmonė. Niekas neskaičiuoja, kiek reikia kramtyti. Gal vienas turi visus, o kitas – tik dalį dantų. Vienas gal valgo kietą maistą, o kitas – tik košę. Tiesiog išmoksti valgyti susikaupęs, pajusti maisto skonį, kiekvieną kąsnį kramtai tol, kol maistas burnoje virsta tyrele, kuri lengviau suvirškinama ir įsisavinama.

Lygiai taip pat negalima neparuošus organizmo šokti į eketę, vaikščioti žarijomis ar kankinti jį šalčiu.

– Viskam reikalingas saikas, nors sukrėsti organizmą, pažadinti jį ir atgaivinti gyvybinę veiklą kartais yra pravartu, – sako E. Valskis, kuris pats nesiruošia atsisakyti nei maudynių žiemą eketėje, nei šalto vandens dušo ar karštos pirties, nes tai, anot jo, stiprina organizmo atsparumą.

Joga

E. Valskis biržiečius per kursus supažindino su jogos pagrindais. Anot sveikuolio, klaidinga manyti, kad joga užsiiminėja tik turintys lankstų kūną. Jogos pratimai tinka visiems, nepaisant nei amžiaus, nei kūno ypatumų. Jogos mokęsis Indijoje, ponas Eligijus pasakojo, kad įsiminė 102 metų seneliuką, kuris bene taisyklingiausiai atlikdavo asanas, buvo pavyzdžiu keliems tūkstančiams „kursantų“. Beje, per dieną jis suvalgydavo vos saują prieskoniais pagardintų ryžių…

Pasak E. Valskio, būdamas Indijoje jis įsitikino, kad Europoje joga užsiiminėja daugiau žmonių, nei šios sistemos tėvynėje:

– Mums, vakariečiams, nuolatos kamuojamiems stresų ir gyvenimo tempo, būtina ieškoti veiksmingų būdų atsipalaiduoti nei Indijoje, kur žmonės moka gyventi nestresuodami ir susitaikę su aplinkiniu pasauliu.

Jogos asanos yra ne vien tik fiziniai pratimai. Žodis “joga” reiškia vienybę, sąjungą, tai yra kūno, proto ir kvėpavimo dermę. Atliekantis jogos asanas žmogus tuo pat metu turi suvokti kūną, kvėpavimą. Sutelkdamas dėmesį į tai, ką daro, kaip kvėpuoja, žmogus nuramina protą, atsipalaiduoja, atlėgsta emocijos, nurimsta stresai. Taigi – asanos yra ir proto mankšta. Asanos atliekamos lėtai, įsisąmoninant kiekvieną judesį. Meditacija, asanos, pranajamos padeda sureguliuoti kvėpavimą, suteikia energijos, sumažina įtampą ir stresą. Atliekant paprastas jogos asanas (pozos, padėtys), mažėja įtampa kūne, gerėja medžiagų apykaita, vidaus organų veikla, raumenys tampa elastingesni, didėja sąnarių bei stuburo paslankumas.

Kvėpavimas

– Ar kada nors pasidomėjote, kaip kvėpuojate? Ar atėjo į galvą, kad visų mūsų fizinių ir dvasinių negalavimų priežastis – netaisyklingas kvėpavimas? – klausia sveikuolis. – Mes gyvename tol, kol kvėpuojame. Sulig pirmu įkvėpimu gimstame, sulig paskutiniu atodūsiu – mirštame. Kvėpavimas yra gyvybė. Be maisto galima gyventi savaites ir net mėnesius, be vandens – keletą dienų, o be oro neišbūname nė kelių minučių.

Paviršutiniškas kvėpavimas – vienas iš nenormalių, šios civilizacijos primestų įpročių. Gilus kvėpavimas ne tik maitina organizmą, bet ir valo jį. Tik taisyklingas kvėpavimas jį išvėdina ir išvalo. Žmogaus plaučiai – pagrindinis valomasis organas. Nustatyta, kad iki 90 procentų toksinų iš organizmo galima pašalinti kvėpavimu. Gilus kvėpavimas padeda nurimti protui, pagreitina medžiagų apykaitą, greičiau sugrąžina jėgas, energiją pavargusiam organizmui. Labai svarbu kvėpuoti pilvu, o ne, kaip mes įpratę, krūtine. Nemokantys kvėpuoti panaudoja šiam procesui vos trečdalį savo plaučių.

Kūno kultūra

Elgijus Valskis piktinosi, kad mūsų mokyklose kūno kultūros pamokos ir toliau lieka nuo sovietinių laikų nepakitusiomis fizinio paruošimo pamokomis. Mokiniai nemokomi sveikos gyvensenos, mitybos, nesupažindinami su organizmo darbu ir galimybėmis. Per kūno kultūros pamokas vis dar svarbiausia toliau ir greičiau nubėgti ar nušokti, išlaikyti testus ar įskaitas.

Jis neigiamai žiūri į pagyvenusius vyrus, kurie kartą per savaitę susirenka pažaisti pavyzdžiui, krepšinio. Ilgą laiką negavęs fizinių krūvių organizmas yra pertempiamas, plyšta raumenys, sausgyslės. Daug geriau yra kūną „lepinti“ ilgais pasivaikščiojimais gamtoje, važinėjant dviračiu ar plaukiojant.

Mums, gyvenantiems nedideliame miestelyje, yra prieinami visi gamtos teikiami malonumai – pasivaikščiojimai po mišką, važinėjimas dviračiu, maudynės. Pasak E. Valskio, iš karto galima atskirti didmiesčio gyventoją:

– Jie gal ir turi daugiau žinių apie sveiką gyvenseną, gal ir norėtų taip gyventi… bet neturi laiko. Mieste pragyvenimas dvigubai brangesnis. Tad tenka daugiau dirbti. Daugiau dirbant didėja stresas, žmonės piktesni, labiau susirūpinę, daugiau serga. Kaimo ar mažų miestelių gyventojai – arčiau gamtos, jie atviresni, linksmesni. Daugiau juda, nevengia fizinio darbo, kuris taip pat padeda sveikatai.

Eligijus Valskis stengiasi kasdien po valandą ar daugiau praleisti miške.

Pasėdžiu, pamedituoju, padainuoju, pabėgioju. Taip pajaučiu vienovę su gamta, dingsta įtampa, stresai, – tvirtina Eligijus. – Juk triukšmas, dulkės, magnetiniai laukai, mobilieji telefonai mus kiaurai skrodžia, ir jei nuo viso to neapsivalai, viskas kaupiasi žmoguje, virsta ligomis.

Dalius Mikelionis

„Biržiečių žodis“

Daliaus Mikelionio nuotr.

Selonija.lt

Dalinkitės