Parovėjos seniūnija pabėgs į buvusią mokyklą

Parovėjos seniūnija nestokoja gerų iniciatyvų: 2009 metais savo jėgomis rekonstravo tiltą per Gervelės upę į Kašeliškius, o 2010 metais ėmėsi remontuoti buvusios mokyklos patalpas. Sau. Seniūnija į naujas patalpas persikelti planuoja spalio pabaigoje.

Užsisėdėjo ūkininkų tremtinių name

Parovėjos seniūnija vienintelė seniūnija Panevėžio apskrityje (gal ir Lietuvoje) glaudžiasi prieškariniame, sovietų nacionalizuotame Starkonių kaimo ūkininkų tremtinių Januševičių name. Čia veikė daug įstaigų: skaitykla, biblioteka, buitinis, kolūkio raštinė, apylinkė.

Kolektyvas – moteriškas. Darbščių rankų dėka ir lauke, ir kabinetuose žydi gėlės. Jokių patogumų. Tualetas lauke, vanduo semiamas iš šulinio. Pastatas šildomas elektriniais radiatoriais. Prabangu, todėl teko labai taupyti ir šalti.

Darbuotojos džiaugiasi: prieš kelerius metus seniūnijoje pradėjo dirbti komunalinio ūkio specialistas Petras Drevinskas. Petro dėka įgyvendinama ne viena racionali idėja. 2007 m. pabaigoje parengtas naujo tilto statybos per Gervelės upę į Kašeliškių kaimą projektas atgulė į valdininkų stalčius. Tilto statyba iš rajono biudžeto būtų pareikalavusi apie 300 tūkstančių litų, o seniūnija savo jėgomis avarinį tiltą rekonstravo už 7 tūkstančius litų. Lėšos – iš sutaupyto darbo užmokesčio fondo.

Praėjusiais metais P. Drevinskas su ūkio darbininkais po keliasdešimties metų atkrapštė varnų užkištus seniūnijos nebeveikiančių „stačiamalkių“ krosnių dūmtraukius, peržiūrėjo ir patikrino jų priešgaisrinę saugą ir užkūrė. Užkaitindavo iki trisdešimties laipsnių šilumos.

– Parovėjoje uždarius pradinę mokyklą liko tuščios patalpos. Pastatas šiuolaikiškas. Jame veikia biblioteka, viešasis interneto prieigos taškas. Nusprendėme savo jėgomis jį susiremontuoti. Rajono Savivaldybės administracija sutiko ir skyrė lėšų statybinėms medžiagoms. Lėšų nešvaistome. Bet kad ir kaip taupytume, jau skolinamės iš paskutiniojo metų ketvirčio, – pasakojo seniūnė Gailutė Tamulėnienė.

Iki nelaimės – žingsnis

Remontas prasidėjo šiemet. Darbininkai pradėjo darbus nuo grindų. Jos buvo įlinkusios, nusprendė išlyginti. Vos vyrai jas pajudino, grindys įlūžo. Niekas dabar neabejoja: pradinukų ir jų mokytojos tykojo nelaimė… Pastatas ne senas, tačiau statybininkų dirbta kaip ant juoko. Seniūnijos darbininkams neplanuotai darbus teko pradėti nuo pamatų. Iširusios mūrinės plytinės kolonos, turėjusios laikyti grindis, išgriautos. Iš po grindų iškelta 3 tūkstančiai plytų. Plytos panaudotos pertvaroms.

Rytų skirstomųjų tinklų meistrai seniūnijoje keitė elektros stulpus. Taip buvo gauta armatūros. Ji susmulkinta ir panaudota įvairiems sutvirtinimams, pertvaroms.

Dirba kaip sau

Remonto darbams vadovauja seniūnijos komunalinio ūkio specialistas Petras Drevinskas. Nuo pirmų dienų darbuojasi seniūnijos darbininkai Egidijus Punys, Saulius Birinis, Gytautas Januševičius. Vyrams į talką pagalbininkų bedarbių atsiunčia Biržų darbo birža. Tik ne visi pasiuntiniai viešuosius darbus dirba noriai. Pasitaikė tinginių, stiklelio mėgėjų. Atleistas ne vienas. Vienintelis Darbo biržos siųstas bedarbis, Dainius Grybauskas, viešaisiais darbais patenkintas. Darbščiu, sumaniu vaikinu džiaugiasi ir seniūnė G. Tamulėnienė bei komunalinio ūkio specialistas P. Drevinskas.

Dainius prieš dvejus metus baigė Biržų politechnikos mokyklą. Statybininkas apdailininkas. Darbo pagal specialybę niekur nerado: darbdaviams neįtiko todėl, kad neturėjo praktikos. Vaikinas registravosi Darbo biržoje. Dalyvavo įvairiose užimtumo programose.

– Ketvirtas mėnuo. Deja, paskutinis. Darbas man patinka, dirbti noriu, tik nežinau, ar kur įsidarbinsiu, – svarstė Dainius. Kurti savo verslo vaikinas dar nesiryžta, norėtų įgyti daugiau praktikos.

Darbai į pabaigą. Darbininkai sienas ruošia dažymui. Pats ilgiausias ir kruopščiausias darbas. Sienos „suvalgo“ daug statybinių medžiagų.

Gėlė laukia įkurtuvių

P. Drevinskas vedžiojo po remontuojamas patalpas, pasakojo apie pertvarkas, kaip jis sugalvojęs… Patys projektavę vidaus darbus.

– Firma sudėjo langus, duris, kainuos priešgaisrinės apsaugos, signalizacijos įranga, o daugiau viską atlikome savo jėgomis. Bus įrengti 6 kabinetai. Patalpose erdvu, jų aukštis daugiau kaip 3 metrai. Darbus tikimės baigti spalio viduryje, – pasakojo P. Drevinskas. Jo žodžiais, pastato išorė irgi pasikeis, laukia gerbūvio darbai.

Viename kabinete ant palangės stovi vazoninė gėlė. Mokyklinių laikų palikimas ir prisiminimas. Vyrai, pradėję remontuoti patalpas, pamestinukę rado ir išsaugojo.

Regina VAIČEKONIENĖ

R. Vaičekonienės nuotr.

„Biržiečių žodis“

Selonija.lt

Dalintis