Sveikas maitinimasis – per prievartą

Pirmadienį Panevėžio visuomenės sveikatos centro Biržų skyriuje vyko pasitarimas dėl mokinių maitinimo. Į jį atvyko valgyklų darbuotojai, mokyklų sveikatos priežiūros specialistės, „Atžalyno“ mokyklos vadovas. Panevėžio visuomenės sveikatos centro Biržų skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Čerkienė pristatė naujus mokinių maitinimo reikalavimus, kurie įsigalioja nuo šių metų rugsėjo. Daugelis naujovių ir griežtų nurodymų pasitarimo dalyvius privertė suabejoti.

Šiek tiek apie naujoves…

Biržų skyriaus vyriausioji specialistė D. Čerkienė paaiškino, kaip kiekvienos mokyklos valgykloje turėtų atrodyti valgiaraštis, kita būtina informacija mokiniui ir mokytojui.

Viena iš naujovių: mokyklos privalo užtikrinti, kad vaikai galėtų atsigerti geros kokybės vandens. Tačiau tai, paaiškino specialistė, nereiškia, kad mokyklos turi ieškoti geriamąjį vandenį tiekiančių firmų. Nors jų ieškoti ir nereikia, firmos, sužinojusios apie naują reikalavimą, siūlosi pačios. Užtenka tik to, kad mokiniams prieinamoje vietoje būtų vienkartinės ar kitokios stiklinaitės vandeniui atsigerti, o jo įsileisti galima ir iš čiaupo. Tačiau mokiniai vandens neturėtų gerti apžioję čiaupą ar iš rieškučių. Vienos valgyklos darbuotoja paaiškino: vaikams, jei tik paprašydavo, visada duodavome stiklinę švaraus vandens. Dabar prašyti nereikės.

Mokykloje mokiniams prieinamose vietose neliks kavos aparatų – jie galės būti mokytojų kambariuose. Mokiniams kavos tiekti negalima, nes joje, nurodo sveikatos ministro patvirtinta tvarka, yra mokiniams netinkamos medžiagos.

Mokyklų valgyklose, bufetuose neliks ir daugybės mokinių pamėgtų gėrimų: gazuotų vaisvandenių, gazuoto mineralinio vandens, sulčių, kurios pagamintos iš koncentrato. Tad mokiniai turėtų gerti daugiausia šviežias sultis, pieną, kefyrą, negazuotą mineralinį vandenį ar paprasčiausią švarų vandenį.

Su maistu bus dar griežčiau. Pasitarime daugiausia buvo kalbėta apie pietų patiekalus. Reikalavimai vienodi ir patiekalams, kuriuos valgys nemokamą maitinimą gaunantys mokiniai, ir tie, kuriuos pirks kiti mokiniai bei mokytojai. Per dvi savaites tas pats patiekalas pietums gali būti ruošiamas tik vieną kartą. Viena savaitės diena privalo būti skirta žuvies patiekalams: pietų menių gali būti kad ir keli patiekalai, bet visi jie turės būti iš žuvies. Diena ar dvi per savaitę valgykla pietums galės pasiūlyti tik bulvių, miltų, varškės ir daržovių patiekalus, likusiomis dienomis – mėsą. Vienas pietų patiekalas turi būti tausojantis organizmą, t. y. virtas ar troškintas. O jei pagrindinis patiekalas yra vienas, jis turės būti tausojantis.

Nustatytas ilgas sąrašas papildų ir priedų, kurių negali būti mokiniams tiekiamuose produktuose. Ir visai nasvarbu, ar to priedo bus daug, ar mažai. Jo visai neturi būti. Tarkim, grietinė turi būti tik natūrali, varškės sūreliai – be šokoladinio glaisto ir be daugybės E. Ant stalų nebus druskos – rekomenduojama maistui naudoti kuo mažiau druskos, riboti gyvulinius riebalus. Mokinių maiste negali būti modifikuotų produktų. Visų draudimų neišvardysime.

Džiugi naujiena nemėgstantiems sriubos: sriuba pripažinta menką maistinę vertę turinčiu patiekalu, tad rekomenduojama vietoj sriubos tiekti maistingesnį pagrindinį patiekalą. Rekomenduojama kuo rečiau tiekti rūkytos mėsos produktus, bent jau ne dažniau kaip kartą per savaitę, mėsą rekomenduojama malti valgykloje prieš gaminant patiekalą.

Anot naujosios tvarkos kūrėjų, nauji reikalavimai ir draudimai skatins mokinius valgyti sveikesnį maistą. Tuo pačiu sveikai maitintis teks ir mokytojams: pagal naująją tvarką, valgykla negalės ruošti kitų patiekalų atskiroms grupėms. Ką valgo mokiniai, valgys ir mokytojai ir taip rodys pavyzdį. Tik vienintelis nesveiko maisto dalykas – kavos aparatas galės guosti mokytojus mokytojų kambaryje ar kitoje vaikams neprieinamoje vietoje.

Darbuotojų nuomonė

Pasitarime dalyvavęs „Atžalyno“ pagrindinės mokyklos direktorius Vaidotas Butkevičius su šypsena ironizavo: tai direktoriui bus ne viena iškrovos diena… Bet direktorius ir valgyklų darbuotojai be šypsenos kalbėjo apie vaikų norus: jei mokinys negalės pasirinkti kito patiekalo, tik žuvį, jis iš valgyklos išeis nevalgęs. Viena darbuotoja sakė: daug kartų įvairiai bandėme apgauti mokinius ir įsiūlyti jiems kad ne žuvį, bent žuvies kotletą, bet apgauti sunku. Labiausiai vaikai ir kratosi žuvies patiekalų, kad ir kokį pavidalą išmoninga virėja jiems suteiktų. Kitas darbuotojas sakė: kai kurie vaikai visai nevalgo mėsos. O bent du kartus per savaitę naujoji tvarka vers jį valgyti būtent mėsos patiekalus. Ar tokia prievarta bus į sveikatą vaikui?

Neakivaizdžiai pasiginčijusios su naujosios tvarkos kūrėjais darbuotojos galėjo tik konstatuoti: negavęs norimo maisto mokyklos valgykloje jis dažniau lėks į kioskelį šalia mokyklos ir ten jau nusipirks to, ko širdis geidžia: ir gazuotų vaisvandenių, ir energetinių gėrimų, ir bulvių traškučių, ir riebaluose virtą spurgą. Juk šių kioskelių niekas nekontroliuoja ir prekiauti augančiam organizmui netinkamais produktais nedraudžia.

„Pabandykime, gal naujoji tvarka pasiteisins, gal visiems bus gerai“, – sakė D. Čerkienė. Valgyklų darbuotojai neabejojo: nieko gero ta tvarka neatneš.

Vietoj komentaro

Šių eilučių autorė, sėdėdama pasitarime, prisiminė žuvies ketvirtadienius mokyklos valgykloje ir pilnus kibirus žuvies kotletų, kurių niekada nemėgo mokiniai. Ir dar pastebėjo vieną dalyką: mokykla ir vėl verčiama – šįkart per maistą – formuoti tuos vaikų įpročius, kurių neformuoja šeima. Jei namuose vaikas valgo kitokį maistą, jei jo maitinimosi įpročiai jau yra, ką pakeis vienas kartas per dieną, tarkim, penki kartai per savaitę kitokio, sveikesnio maisto? Juk grįžtant iš mokyklos gal dar bus likęs koks litas geidžiamiems traškučiams… Rūpintis savo sveikata privalome patys, nepilnamečių vaikų sveikata – tėvai, ir jokios naujos tvarkos to nepadarys, jei mes patys nepakeisime savo požiūrio į maistą.

Janina Bagdonienė

„Biržiečių žodis“

J. Bagdonienės nuotr.

Selonija.lt

Dalintis