Kurpelė

Tai iš tiesų baisus augalas. Ne veltui jis išaugo iš mirtį nešančių pragaro šuns seilių, ištekėjusių ant žemės iš jo nasrų po to, kai legendinis Heraklis ištempė tą žvėrį iš požemių karalystės… Bent taip jau pasakoja padavimas.

Panašu, jog kurpelė tas Cerberio seiles išsaugojo savyje ir iki šiol: augale esantis alkaloidas akonitinas – stiprus nuodas. Beje, kurpelė ne visur vienodai nuodinga: šiauriausiame jos paplitimos krašte augantys augalai šio alkaloido turi mažiau, o keliaujant į Pietus jo vis daugėja. Neretai apsinuodija kurpelės paragavę gyvuliai, o žmonės dažniausiai nukenčia nuo nežinojimo ar kvailo įpročio išbandyti visus šarlataniškus vaistus.

Iš tiesų kurpelė – ne tik nuodas, bet ir vaistas, tačiau pačiam ja gydytis jokiu būdu negalima. Nebandykite ir jos ragauti – tikrai neskani. Be to, kažin ar gydytoją paskui suspėsite prisikviesti – didžiajam karvedžiui ir užkariautojui Tamerlanui (Timūrui) laiko nepakako – priešų pakištas nuodas suveikė pernelyg greitai… Akonitinas stipriai veikia centrinę nervų sistemą, sukeldamas traukulius ir kvėpavimo centro paralyžių – apsinuodijęs žmogus paprasčiausiai uždūsta. Naudojant protingomis dozėmis gerai malšina skausmą, padeda nuo kai kurių negalavimų. Daugiausia veikliųjų medžiagų yra augalo sėklose ir šaknyse – persodindami ar skirstydami kerą geriau dėvėkite gumines pirštines.

Kurpelės (Aconitum) priklauso didelei vėdryninių šeimai. Gentyje daugiau kaip 300 rūšių, augančių vidutinio klimato rajonuose Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje. Tai daugiamečiai šakniastiebiniai ar šakniagumbiniai žoliniai augalai su stačiais, rečiau vijokliniais stiebais. Užauga iki 50–150 cm (vijokliniai – ir iki 4 metrų). Lapai pirštiškai skaldyti, odiški, tamsiai žali. Žiedai įdomios „batelio“ formos, mėlyni, violetiniai, rečiau balti, gelsvi, rausvi ar margi. Tokius keistus žiedus gali apdulkinti tik stambūs vabzdžiai, pavyzdžiui, kamanės, kurioms pakanka jėgų patekti į žiedo vidų ir pasiekti ten paslėptą nektarą.

Lietuvoje auginamos vos kelios kurpelių rūšys. Populiariausi tamsiai mėlynais žiedais žydinti mėlynoji kurpelė, jos baltažiedė forma ir ginčytinos kilmės hibridas „Bicolor“ su stambesniais dvispalviais mėlynai baltais žiedais. Visai neseniai pradėjo plisti margoji kurpelė (Aconitum variegatum) – iš tiesų ji visai ne marga: žydi stambiais tamsiai mėlynais žiedais. Skirtingai nuo mums įprastų anksčiau žydinčių rūšių, pastaroji pražysta tik rugsėjo viduryje ir žydi apie mėnesį. Kita stambiažiedė Karmišelio kurpelė taip pat skleidžia žiedus tik vasaros pabaigoje.

Nors kurpelių gentis ir labai gausi, daugelis laukinių jos rūšių yra ties išnykimo riba ir todėl pakliuvo į Raudonąją knygą. Galbūt todėl plačiau auginamos tik keliolikos pavadinimų kurpelės. Norintiems įsigyti ką nors nepaprasta, belieka kreiptis į kolekcininkus ar botanikos sodus – gal pavyks gauti sėklų. Beje, sėklos sudygsta po metų, o sėjinukai pirmąkart pražysta tik trečiais ar net ketvirtais metais. Pačios gražiausios ir rečiausios kurpelės auga Rusijos Sibire, Tolimuosiuose Rytuose, Mongolijoje. Įdomios ir Šiaurės Amerikos rūšys.

Žiemos šalčių kurpelės nebijo. Gerai auga tiek atvirose vietose, tiek pusšešėlyje (vijoklinės rūšys labiau mėgsta pavėsį). Nepakenčia saulėkaitos! Blogai auga pernelyg lengvose smėlio dirvose, nors šiaip dirvožemiui nelabai jautrios. Nepakenčia pažliugusios žemės (ypač rudenį ir žiemą), todėl geriausiai auga nuolaidžioje vietoje. Nors kurpelės – laukiniai augalai, patartina retkarčiais jas saikingai patręšti: gausiau žydės, lapija bus ryškesnė. Per sausras reikia laistyti (kai kurios rūšys perdžiūvę gali žūti).

Sausomis vasaromis lapus dažnai užpuola miltligė (pagelbės sodos, muilo ar skalbimo miltelių skiedinys). Kartais kurpelės užsikrečia virusais (ima marguoti lapai) – tokias teks negailestingai sunaikinti. Paprastai dauginamos kero dalijimu pavasarį ar anksti rudenį. Po 4–5 metų kerai sutankėja, juos būtina iškasti ir išskirstyti.

Kurpelės – pakrūmių ar kalnų šlaitų pievų augalai – jos ir sode natūraliau atrodys pasodintos greta krūmų ar kitų laukinių augalų, netoli stambesnių akmens riedulių. Gėlyne kurpelės dera su kraujažolėmis, plukėmis, astrancijomis, astilbėmis, aukštesnėmis smulkiažiedėmis viendienėmis.

Giedrius Rumė

Gėlininkas

„Biržiečių žodis“

G. Rumės nuotr.

Selonija.lt

Dalintis