Įslaptinti Biržai

Pirmadienį Biržų centre teko matyti kasdienį vaizdelį: dviračiais po Europą keliaujantys 4 lenkai sutrikę stovėjo Vytauto gatvėje, prie knygyno… Turistai norėjo kažkur pavalgyti, atsigaivinti, norėjo tvankią dieną nusimaudyti. Tačiau užsienio turistus informuojančių užrašų Biržuose nėra, o lietuviški ne tik kad nesuteikia jokios informacijos, bet netgi klaidina.

Užsienietis Biržuose – kaip Mėnulyje

Pabandykite patys įlįsti į užsieniečio kailį ir užmiršę lietuvių kalbą pereikite Biržus, norėdamas surasti turistą dominančius objektu. Ką lietuviškai nesuprantančiam žmogui reiškia užrašas „Pilis“ ar „Ežeras“? Anglas, pamatęs žodį, primenantį jam žinomą „pill“ (kulka, piliulė ar netgi nemaloni, bet būtina pareiga) kažin ar norės užsukti. Mums užrašas „Baldai“ visiškai aiškus, tačiau angliškai „bald“ – reiškia pliką, nuplikusį, tad geriausiu atveju, čia užsuks norintis nusikirpti vyras…

Ką suomis, rusas, vokietis ar ispanas supras, perskaitęs užrašą „Senas rūsys“, “Valgykla“ ar „Kavinė“? Kaip nekalbančiam lietuviškai surasti muziejų ar smegduobes? Ar daug informacijos vengrui ar prancūzui suteiks užrašas „Karvės ola“? Šimtą kartų gali pravažiuoti pro informacinę rodyklę, tačiau nesuprasdamas lietuviškai taip ir nesužinosi, ką nurodo joje esantis užrašas. Jau nekalbant apie gyvybiškai svarbų turistui tarptautinį ženklą WC. Atpažinti galima tik pačioje patogiausioje vietoje stovintį prekybos centrą. Ir tai ne iš užsieniečiui nieko nesakančio užrašo „Širvėna“, kuris labiau primena filmą apie apačių vadą Vinetu, o iš visame pasaulyje prekybos centrams būdingos išorės.

Mums skamba kaip anekdotas, o vokiečiui – liūdna realybė, kai važinėdamas Vytauto gatve niekaip nerado automobilių remonto dirbtuvių. Vokiečiai juk nieko nežino apie kiekvienam lietuviui brangų Vytautą Didįjį, tačiau perskaitę „vytAUTO“ jie apsidžiaugė, kad pagaliau ras automobilių meistrą jų „mersedesui“…

Tad nenuostabu, kad kiekvieną dieną miesto centre žioplinėja užsieniečiai, klausinėja praeivių, kur pavalgyti, pailsėti ar nusipirkti gaiviųjų gėrimų… O biržiečiai bėga nuo užsienio turistų, nes nemokėdami užsienio kalbos, nesugeba jiems nieko atsakyti.

Atrodo, kad daug kalbėdami apie Biržus, apie tai, kokie jie turi tapti patrauklūs turistams, kaip bendradarbiaujame su kitų miestų žmonėmis, nė piršto nepakrutiname, kad turistui, ypač užsieniečiui, mūsų miestas iš tikrųjų taptų svetingesnis… ir suprantamesnis.

Informacija – tik Turizmo centre

Turizmo informacijos centro vyresnioji specialistė Raminta Indriulėnienė „Biržiečių žodžiui“ sakė, kad pavieniai turistai dažniausiai informacijos ieško pas juos:

- Biržuose akivaizdžios informacijos užsienio kalbomis trūksta. Pirmą kartą į mūsų miestą atvykę užsieniečiai (o tokių dauguma) nežino, kur jiems važiuoti, kur pailsėti, apsistoti, pagaliau – atlikti higieninius reikalus. Turime leidinukų užsienio kalbomis. Kai ateina turistai, papasakojame ir parodome, kur rasti juos dominančius objektus. Planeliuose pažymėta, kur pavalgyti ar pailsėti. Kai kurie turistai, ypač pedantiškumu pasižymintys vokiečiai, atvažiuoja į Biržus jau pasiruošę, namuose iš interneto išsispausdinę Biržų planus ir susidarę maršrutus. Tačiau naivu tikėtis, kad dviračiais po Europą keliaujantys turistai bus iš anksto pasiruošę informacijos apie visus jų aplankomus miestus. Tad užsukę į Biržus jie pasijunta kaip kitoje planetoje: iš užrašų nieko nesupranta, daugelis praeivių nuo jų bėga. Dar gerai, jei Turizmo informacijos centrą suranda – tada mes kiek galėdamos padedame. Tačiau nežinomame mieste surasti net ir planelyje pažymėtą objektą nėra taip paprasta. O savarankiškai rasti Pilį ar kokį kitą objektą beveik neįmanoma.

Užsieniečių – daug

O gal į Biržus atvažiuoja tiek nedaug užsienio turistų, kad visiškai neverta dėl jų stengtis? Nors, atrodo, darome viską, kad turistus nubaidytume nuo mūsų miesto, jų Biržuose vis tiek netrūksta. Štai, pavyzdžiui, vien tik rašinio pradžioje minėtą rugpjūčio 16 d. Biržų TIC lankėsi du lenkai, du australai, 4 vokiečiai. Ir taip – kiekvieną dieną. Praėjusią savaitę, pavyzdžiui, į turizmo informacijos centrą buvo užsukę 4 katalonai, 4 estai, du slovakai, Kanados, Belgijos, Danijos, Norvegijos, Švedijos, JAV, Rusijos piliečiai. Jau nekalbant apie dešimtimis pro Biržus pravažiuojančius lenkus ir šimtais – latvius (na, „braliukai“, labai pasistengę, bent jau gali pabandyti iššifruoti, ką sako lietuviški užrašai). O ką savarankiškai klaidžiodami po Biržus, galėjo rasti 10 suomių, 16 šveicarų, 4 prancūzai, 2 olandai ar 12 vokiečių?

Į Biržus – po šnipinėjimo kursų

Ar paklaidžioję po Biržus ir vietoj lėkštės sriubos ir mėsos kepsnio turėję pasitenkinti kebabu (bent jau šis užrašas miesto centre matomas iš tolo ir nesunkiai atpažįstamas) turistai patars savo draugams užsukti į Biržus? Ar pusdienį praleidę mūsų mieste turistai bent nujautė, kad jame yra ne tik juos Kęstučio gatvėje pasitinkantys medinių daugiabučių sugriuvėliai, niūrių ir nesišypsančių, su užsieniečiais kalbėti bijančių miestelėnų bei mėlynanosių pilni alaus bareliai?

Specialiai neieškodamas ar šnipinėjimo kursų nepraėjęs užsienio turistas nė neįtars, kad turime Pilį su muziejumi, kad galima pasivaikščioti tiltu per ežerą, aplankyti smegduobes, apsistoti prie Kirkilų ežerėlių. Iš kur atsitiktinai per Biržus pravažiuojantis dviratininkas gali žinoti, kad pačiame mieste yra pliažas, kuriame jis galėtų nusiplauti kelionės dulkes? Jis bus patenkintas, jei netyčia pastebėjęs tarptautinį TIC ženklą ir suradęs Turizmo informacijos centrą gaus būtiną jam informaciją.

O gal angliškai negalima?

Valdžios žmonės daug keliauja. Patys gali papasakoti, kaip turistai globojami, kaip jais rūpinamasi svečiose šalyse. Ne vienas yra matęs pagrindinėse miestų aikštėje pastatytas rodykles, su įvairiomis kryptimis nukreipiančiais angliškais užrašais: „Castle (pilis) – 5 min.“, „Church (bažnyčia)– 3 min.“, „Bridge (tiltas) – 10 min.“, Museum“, „Palace“ (rūmai), „Apotheca“… O gal tokį stulpą su rodyklėmis pastatytų ir verslininkai už teisę, kad jame būtų nuoroda į jų „Cofee“, „Restourant“, „Hostel“ ar „Hotel“?.

Tūlas skaitytojas pabaksnos pirštu į Lietuvių kalbos įstatymą, kuriame juodu ant balto parašyta: “Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba“. Tačiau net ir gimtąją kalbą drakoniškai saugantis įstatymas yra numatęs išimčių: „Greta viešųjų užrašų lietuvių kalba (…) gali būti pateikti ir užrašai užsienio kalba, o taip pat kiti neoficialūs užrašai…. Viešųjų užrašų užsienio kalba teikimo turizmo reikmėms tvarką parengia savivaldybės… Viešieji užrašai lietuvių kalba negali būti mažesni negu greta teikiami užrašai užsienio kalbomis“.

Tad gal pats laikas per rudenį ir žiemą pasirūpinti, kad po metų, atšilus orams, į Biržus užsukantys turistai bent jau pagrindinę informaciją miesto centre pamatytų ir užsienio kalba?

Dalius Mikelionis

„Biržiečių žodis“

D. Mikelionio nuotr.

Selonija.lt

Dalintis