Kaip Lietuva ketina atsisveikinti su analogine televizija

Analoginės televizijos eros Lietuvoje pabaiga – 2012 metų spalio 29 diena. Vyriausybės nutarimu būtent tądien mūsų šalyje analoginę televiziją pakeis kokybiškesnė skaitmeninė. Ir ne tik Lietuvoje – visoje Europos Sąjungoje analoginė televizija užleidžia vietą skaitmeninei.

Nemaža dalis žmonių jau šiandien naudojasi naujausiomis technologijomis ir pasirenka vieną iš skaitmeninės televizijos platformų – antžeminę, interaktyviąją, kabelinę ar palydovinę televiziją. Analoginės televizijos jau atsisakė dalis Europos šalių, tarp kurių – Latvija, Estija, Belgija, Liuksemburgas, Suomija, Nyderlandai, Švedija, Vokietija ir Ispanija. 2012 metais, kartu su Lietuva, analoginės televizijos erą pabaigs Airija, Vengrija, Portugalija, Italija, Rumunija ir Slovakija. Skaitmeninė televizija keičia analoginę ne tik ES valstybėse. Analoginį transliavimą Japonijoje planuojama nutraukti 2011 m. liepą, Pietų Korėjoje – 2012 m. pabaigoje, Australijoje – 2013 m., Indijoje ir Rusijoje – 2015 metais.

Skaitmeninė TV žada daugiau galimybių

Skaitmeninė televizija nuo analoginės skiriasi ne tik didesniu kanalų skaičiumi, vaizdo raiška ir garso kokybe, bet ir daugeliu papildomų galimybių. Virtuali filmų nuoma, galimybė žiūrėti laidas norimu metu, daugiakalbystė (galimybė pasirinkti kalbą ir titrus), elektroniniai programų gidai ir kitos naujovės keičia televizijos žiūrėjimo būdą.

Kai skaitmeninė TV pakeis analoginę, bus atlaisvinta apie 4/5 radijo bangų, kurios naudojamos TV transliacijoms. Tai reiškia, kad šios bangos galės būti naudojamos naujos kartos inovatyvioms paslaugoms, naudojančioms radijo spektrą – nuo belaidžio interneto iki pažangių mobilių telefonų ir didelės raiškos, aukštos kokybės skaitmeninės TV. Lietuvoje tai suteiktų galimybę teikti didelio greičio bevielį internetą atokesnėse vietovėse, kurių nepasiekia kabelių infrastruktūra.

Tad radijo bangų atlaisvinimas suteikia daug ekonominės plėtros galimybių. Rinka atsivers naujiems operatoriams, padaugės investicijų į pažangias paslaugas, o išaugus konkurencijai išloš ir vartotojai.

Žmonės neskuba

Kaip parodė 2010 metų pradžioje rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atlikti viešosios nuomonės tyrimai, beveik 50 proc. Lietuvos gyventojų skaitmeniniu būdu transliuojamas televizijos programas stebi naudodamiesi kabelinių televizijų paslaugomis, palydovine TV įranga, būdami skaitmeninės internetinės televizijos abonentais arba priimdami antžeminės skaitmeninės televizijos signalą. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad 10 proc. gyventojų naudojasi specialiais priedėliais skaitmeninės antžeminės TV signalams priimti.

Kita visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Vilmorus“ metų pradžioje taip pat atliko socialinį tyrimą apie skaitmeninės televizijos paplitimą Lietuvoje. Šios bendrovės apklausų ataskaitoje skelbta, jog tik 6 procentai šalies gyventojų yra įsigiję specialų priedėlį arba naujos kartos televizorių ir televizijos signalą priima nauju skaitmeniniu formatu. Beveik pusė abiejose apklausose dalyvavusių žiūrovų, ypač gyvenančių rajonuose ir žiūrinčių nemokamas analoginiu signalu transliuojamas programas, jaučiasi palikti likimo valiai. Kaip rodo tyrimai, tai daugiausia mažesnes pajamas turintys televizijos žiūrovai. Jiems įsigyti palydovinės televizijos imtuvus ir mokėti už programas yra finansiškai sunku – trečdalis apklaustųjų nepajėgtų įsigyti apie 200 lt kainuojančių priedėlių, būtinų žiūrėti skaitmeninę televiziją.

Analoginės televizijos siekia neskubėti

LR Vyriausybės nutarime minima, kad iki 2012 m. spalio 29 d. analoginės antžeminės televizijos išjungimo metu ne mažiau kaip 90 procentų analoginės antžeminės televizijos programas priimančių namų ūkių, naudodami kitas technologijas, turės galimybę priimti visas atitinkamoje teritorijoje transliuotas nemokamas Lietuvos nacionalinių ir vietinių transliuotojų analoginės antžeminės televizijos programas.

Sklandžiam mūsų šalies televizijos žiūrovų perėjimui prie analoginės televizijos yra skirtas ES ir Lietuvos Respublikos finansavimas. Lietuva iš ES struktūrinių fondų lėšų yra gavusi 10 mln. litų viešinimo programai. Iš Lietuvos Respublikos biudžeto 20 mln. litų yra numatyta skirti kompensacijų mechanizmui. Kompensacijomis turės galimybę pasinaudoti tie, kurių šeimose vienam nariui per mėnesį tenka mažiau nei 540 litų pajamų. Kompensacijos už įsigytus priedėlius bus galima tikėtis pusmetį prieš ir pusmetį po analoginės televizijos išjungimo.

„Nors techniškai prie skaitmeninės televizijos yra pasirengta pereiti kad ir šių metų pabaigoje, dvi verslo grupės atstovauja savo interesus ir dėl to šis procesas yra atidedamas. Analoginių televizijų įdirbis senajame tinkle skatina šiuos rinkos dalyvius nukelti perėjimo prie skaitmeninės televizijos laiką, o skaitmeninės televizijos tiekėjos, kurios yra pasiruošusios darbui, pasisako už ankstesnį šios televizijos startą“,– pasakojo Lietuvos skaitmeninių televizijų asociacijos valdybos pirmininkas Eimuntas Akromas.

Pasak E. Akromo, Lietuva gėdingai atsilieka nuo savo kaimynų. „Estija ir Latvija, nepaisant sudėtingesnės šalies ekonominės padėties, jau naudojasi skaitmeninės televizijos paslaugomis. Šios šalys nesusidūrė su analoginių televizijų aktyviu pasipriešinimu, todėl skaitmeninės televizijos įjungimas nebuvo atidėliojamas. Sparčiais žingsniais į priekį šioje srityje žengia ir kitos mūsų šalies kaimynės – Baltarusija ir Kaliningrado sritis“, – apie situaciją kaimyninėse valstybėse pasakojo Lietuvos skaitmeninių televizijų asociacijos valdybos pirmininkas.

Technologiškai Lietuva pasirengusi

Mūsų šalyje skaitmeninės-eterio televizijos tinklus kuria ir paslaugas teikia dvi stambios bendrovės – AB Lietuvos radijo ir televizijos centras bei TEO LT. Kai Lietuvoje bus visiškai išjungta analoginė televizija, didžiąją skaitmeninės televizijos rinkos dalį ketina užimti TEO LT, nors šioje rinkoje yra ir kelios dešimtys mažesnių paslaugos tiekėjų.

„Technologiškai Lietuva jau yra visiškai pasirengusi pradėti naudotis skaitmenine TV ir atsisakyti analoginio signalo: skaitmeninės antžeminės televizijos siųstuvų tinklas dengia praktiškai visą Lietuvą, daugelis gyventojų gali naudotis ir interaktyviąją, kabeline ar kitomis skaitmeninės televizijos technologijomis“, – kalbėjo TEO Paslaugų plėtros ir rinkodaros tarnybos vadovas Nerijus Ivanauskas.

„Europos istorijų parkas“

Selonija.lt archyvo nuotr.

Selonija.lt

Dalintis