Rinktis ne kalbą, o mokytoją

Užsienio kalbų mokėjimas ne tik atveria duris į pasaulį, jis tampa būtinybe ir savame krašte. Kalbos tampa svarbios ne tik planuojant darbą svetur ar tarptautinėje įmonėje – jų reikia norint studijuoti, tobulintis, kilti karjeros laiptais ar tiesiog keičiant darbo pobūdį. ES kalbų politika teigia, kad europiečiai lengviau pasinaudotų mokslo ir karjeros galimybėmis, jei gerai mokėtų gimtąją ir bent dvi kitas kalbas. 2009 m. visose Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose užsienio kalbos pradedama mokyti nuo antros klasės, nuo 6 klasės privaloma ir antroji užsienio kalba.

Kodėl mokytis naudinga pradėti anksčiau?

Vaikas anksčiau išmoks bendrauti kita kalba ir geriau įtvirtins jos įgūdžius. Mokydamasis kitos kalbos vaikas lavina mąstyseną, kūrybiškumą ir atmintį. Jis tampa atviresnis, pajėgesnis įsiklausyti į kitokius žmones ir su jais bendrauti. Anksčiau pramokus vienos kalbos, mokytis kitos kalbos jau daug lengviau. Be to, mokydamasis kitos kalbos vaikas geriau pajus gimtosios kalbos ypatumus ir lavins gebėjimus įvairesniais būdais reikšti savo mintis ir jausmus. Vaikas suvoks kitą kalbą kaip natūralią aplinkos dalį, taps tolerantiškesnis  ir nebijos kontaktų su kitos kultūros žmonėmis.

Patiems aštuonmečiams dar nėra svarbu, kokios naujos kalbos mokytis – jų dar neslegia rūpestis dėl ateities perspektyvų. Vaikams sunkių kalbų nėra. Kiekviena kalba yra bendravimo priemonė, todėl užsienio kalbos mokymasis netrukdo vystytis gimtajai kalbai: panašiai, kaip vaikas vienaip bendrauja su tėvais, kitaip su seneliais, dar kitaip su bendraamžiais, taip jis pajėgus ir natūraliai „persijungti“ į kitas kalbas.

Nepaprastai svarbu, kad vaikas, mokydamasis pirmosios užsienio kalbos, pajustų mokymosi ir bendravimo kita kalba džiaugsmą. Pamokoje jis turėtų girdėti kuo daugiau tos kalbos, be jokio vertimo, kad ją suvoktų kaip natūralaus bendravimo priemonę. Nesvarbu, kad jis visko iškart nesupras: kiekvienas vaikas sugeba atpažinti reikšmes – juk lygiai taip jis išmoko ir gimtąją kalbą.

Daugumoje mokyklų tėvai vaikams gali parinkti  vieną iš trijų kalbų: anglų, prancūzų arba vokiečių. Grupei sudaryti reikia 5 mokinių gyvenvietės mokykloje, 10 – rajono centro ar miesto mokykloje. 2008 m. daugiau nei 99 proc. tėvų savo antraklasiams parinko anglų – kalbą, kurios svarba nekelia abejonių. Tiesa, kalbinti mokytojai tvirtina, kad moksleiviai, pirma pramokę kitą kalbą, o anglų pasirinkę kaip antrąją, savo bendramokslius, kurie anglų mokėsi nuo antros klasės, pasiveja per kelerius metus. Tuo tarpu pradėjus nuo anglų mokytis kitą užsienio kalbą yra gerokai sunkiau, nes motyvacija daug menkesnė.

Svarbiau rinktis gerą mokytoją, o ne konkrečią kalbą

Tiesa ir tai, kad jei vaikas pasirinks populiarią kalbą, dar nereiškia, kad  jos išmoks: jei bus mokomas netinkamai, tai ne tik neišmoks, bet ir nustos pasitikėti savo gebėjimais išmokti kalbas. Ne vienas galėtų paliudyti daugelį metų mokykloje mokęsis kokios nors kalbos ir vis tiek neišmokęs susikalbėti.

Todėl apsisprendžiant dėl pirmosios užsienio kalbos prasmingiau rinktis ne konkrečią kalbą, o geriausią mokytoją. Tik geras mokytojas padės išmokti vienos ir įkvėps mokytis kitų kalbų, o prastas – nepadės išmokti net pačios naudingiausios kalbos. Tėvams vertėtų pasidomėti, kurių kalbų mokytojai mokykloje labiausiai kvalifikuoti ir patys laisvai ją moka. Ne paslaptis, kad anglų kalbos mokytojų trūksta net ir krizės metais, ir jos pasišauna mokyti tie, kurie patys tėra vos pramokę. Ar jūs norėtumėte mokytis kalbos iš to, kuris jos gerai nemoka?

Vaikai lengviau išmoks kalbos žaisdami, dainuodami, gyvai bendraudami, todėl verta pasidomėti, su kuriomis šalimis vaiko mokyklą sieja ryšiai ir tradicijos: susitikdami su svečiais, kuriems ta kalba yra gimtoji, ir lankydamiesi mokyklų partnerių šalyse, vaikai tą kalbą išmoks daug lengviau. Mokantis kalbos nepaprastai padeda ją vartojančių šalių ar kultūrų patrauklumas, pažintis su tų šalių gyventojais. Tėvai turėtų pagalvoti, kokios kalbos šalių žmones, kultūrą, mąstyseną jie linki pažinti savo vaikui, jei įmanoma, aplankyti šalis, kur kaip gimtąja kalbama kalba, kurios mokysis vaikas: vaikas džiaugsis galėdamas savo žinias išmėginti. Galvojant apie tolesnę ateitį, žinotina, kad kai kurios šalys siūlo daugiau moksleivių, ir mokytojų mainų galimybių ir stipendijų studentams, deja, dažnai mainų kelionėms ir studijoms dažnai pritrūksta ne lėšų, o kalbos įgūdžių. Verta prisiminti, ir kas yra svarbios Lietuvos verslo partnerės: verslui vienos kalbos negana; ilgalaikei sėkmei reikia mokėti konkrečios partnerių šalies kalbą.

Vaikas noriau mokysis kalbos ir lengviau ją išmoks, jei mokysis žaisdamas, skaitydamas knygas ir žiūrėdamas filmukus ta kalba, bendraudamas su svečiais ir bendraamžiais iš kitų šalių. Tėvai ir kitaip gali padėti vaikui mokytis užsienio kalbos:  pagirti už pastangas ir bandymus pakalbėti; jei yra galimybių, viena dviem temomis pamėginti  kalbėtis ta kalba.  Tačiau labai svarbu vaikų neversti kalbėti kita kalba, kol šie neišdrįs patys, ir nekritikuoti dėl klaidelių, kurios yra natūrali mokymosi dalis. Specialistai taip pat priduria, kad mokytis vaikui seksis lengviau, jei su vaiku apskritai daugiau bendrausite ir jam skaitysite gimtąja kalba. Geri gimtosios kalbos įgūdžiai padės lengviau įsisavinti kitas kalbas.

www.europosistorijos.lt

Dalintis